61-erių futbolo strategas turi priekaištų dabartiniam Lietuvos rinktinės trenerių štabui dėl parinktos sudėties prieš pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes su Graikijos rinktine.
Anot futbolo specialisto, dabar trenerių štabas po pralaimėjimo graikams turėtų „apšaudyti“ jaunimą ir galvoti apie būsimus atrankos ciklus bei jaunųjų futbolininkų įliejimą į rinktinę.
Ar kitame Europos futbolo čempionato finaliniame etape išvysime Lietuvos rinktinę? O galbūt jau Rusijoje 2018-aisiais Lietuva stos į kovą dėl pasaulio futbolo čempionų taurės?
Anot stratego, į Lietuvos nacionalinės komandos duris po kelerių metų pasibels stipri pamaina, kuri galės pakeisti dabartinius lyderius.
Jaunų žaidėjų ir kai kurių rinktinės senbuvių lydinys gali pateikti staigmenų bei nustebinti Europą.
- Ar Edgaras Česnauskis buvo teisus po rinktinės rungtynių su graikais teigdamas, kad jo karta jau nieko nebepasieks? - portalas lrytas.lt paklausė buvusio rinktinės vyriausiojo trenerio Algimato Liubinsko.
- Galbūt šie žodžiai žaidėjui išsprūdo po nuviliančių rungtynių. Kitąmet E. Česnauskio kartai jau bus po 30 metų.
Kita vertus, žvelgiant į Graikijos rinktinės sudėtį, jų ekipoje žaidžia gerokai virš 30 metų turinčių futbolininkų.
Jei prie Lietuvos rinktinės senbuvių prisijungs perspektyvus jaunimas, tai E. Česnauskio mintys gali būti klaidingos. Manau, taip kalbėti dar per anksti.
Sutinku, kitas atrankos į Europos čempionatą ciklas tokiems kaip Deividas Šemberas ir Marius Stankevičius gali būti paskutinis.
Tačiau broliai Česnauskiai, Saulius Mikoliūnas, Mindaugas Kalonas, Mindaugas Panka dar gali atstovauti keletą atrankos ciklų. Jei prie jų prisijungtų užgrūdintas, perspektyvus jaunimas, rinktinė galėtų pakelti vėją Europoje.
Viskas priklausys nuo burtų. Taip kategoriškai netvirtinčiau, kad ši karta jau nieko nebepasieks.
- Prieš 10 metų rinktinei atstovavo patyrę senbuviai Edgaras Jankauskas, Raimundas Žutautas, Gintaras Staučė bei perspektyvus jaunimas. Kodėl tai komandai nepavyko patekti į finalinį Europos ar pasaulio čempionato etapą?
- Čia yra aibės priežasčių. Sunku kritiškai dabar apžvelgti tą laikotarpį. Viskas po truputį susidėjo. Latvijos rinktinės staigmena 2003-iaisiais, kai pateko į Europos futbolo čempionatą, nebuvo tokia atsitiktinė.
Kaimyninės šalies futbolo federacija nuosekliau dirbo, nacionalinės komandos strategas Aleksandras Starkovas ekipą treniravo keletą ciklų iš eilės.
Mums gal pritrūko kantrybės. Man vadovaujant komandai, sulaukdavau daug kritikos, po nesėkmių iškart norėjo, kad pasitraukčiau. Tų objektyvių ir subjektyvių priežasčių yra daug.
Tačiau manau, kad Lietuvos rinktinė, kuri žaidė 2003-iaisiais, būtų stipresnė už dabartinę.
- Kokių minčių paliko rinktinės mačas su graikais?
- Čia buvo lemiamos rungtynės, manau, reikėjo Tomą Danilevičių kviesti, leisti jam žaisti. Treneris kalbėjo, kad ateityje jis dar pravers rinktinei, o kada vėliau, jei ne dabar? Juk tai buvo svarbiausias mačas.
Pats graikų žaidimas visiškai nepaliko jokio įspūdžio, paprasčiausiai mes neišnaudojome to, kad jie silpnai žaidė.
Kitas dalykas, Lietuvos nacionalinė rinktinė prieš mačą su graikais nežaidė jokių draugiškų rungtynių, kai tą darė pusę Europos.
Nežinau, ar treneris bijo pralaimėti, ar kitos priežastys sutrukdė kontroliniam mačui. Gal varžovų neatsirado?
Aš, atvirkščiai, džiaugdavausi galimybe išbandyti komandą draugiškose rungtynėse.
Tuose kontroliniuose mačuose galima išmėginti jaunimą. O Lietuva prieš svarbų mačą nerado momento sužaisti draugiškų rungtynių.
- Kaip vertinate jaunojo vartininko Emilijaus Zubo pasirodymą rungtynėse su Graikija?
- Jis patikimai saugojo vartus, ta situacija, kai graikai pelnė įvartį, yra abipusė klaida kartu su Sauliumi Mikoliūnu.
Pamenu, kai reikėjo vietoj G. Staučės į vartus statyti Žydrūną Karčemarską. Vartininkas susidorojo su jauduliu ir tapo tvirtu rinktinės pagrindiniu vartininku.
Manau, Lietuvoje problemų su vartininkais nėra, turime gerą pamainą. Juk yra ir Giedrius Arlauskis. Kai rungtynėse su Slovakija reikėjo pakeisti Ž. Karčemarską, jis puikiai Žydrūną pavadavo.
- Lietuvos rinktinei liko ketverios rungtynės šiame pasaulio futbolo čempionato atrankos etape, kokius uždavinius turėtų kelti Lietuvos rinktinės strategai?
- Aš nelabai tikiu, kad rinktinė gali užimti trečiąją vietą. Klausimas, ką mes norime pasiekti? Ar aplenkti Latviją grupėje ir išsaugoti 4 vietą, ar grūdinti jaunimą?
Kitas dalykas, negalima iškart išbraukti visus veteranus ir į ugnį įmesti jaunimą, o vėliau graužtis dėl triuškinančių rezultatų.
Bet kokiu atveju, aš manau, kad turėtų būti žvilgsnis nukreiptas jau į ateitį.
- Lietuvos jaunimo rinktinėse netrūksta perspektyvių žaidėjų. Tai išskirtinė karta, kurios šalies futbolas dar neregėjo?
- Taip, nemažai jaunų žaidėjų atstovauja užsienio jaunimo klubams. Labai gerai, jei jie ten žaidžia.
Ir klubai nėra trečiarūšiai. Ovidijus Verbickas atstovauja Sankt Peterburgo „Zenit“ jaunimo komandai, Vykintas Slivka priklauso Italijos čempionams, puolėjas Simonas Stankevičius atstovauja anglų klubui. U-21 rinktinėje sužibėjęs Lukas Spalvis tobulėja Danijoje, įgyta patirtis jau dabar praverčia jaunimo rinktinėje.
Tačiau bėda ta, kad nedaug jaunimo žaidžia Lietuvos čempionate. „Šiauliams“ atleidus tuos penkis žmones, kurie, matyt, darė „juodus“ reikalus, šansą gavo jauni žaidėjai, kurie pakeitė išėjusius ir neblogai rungtyniavo su „Ekranu“.
Reikia pasitikėti jaunimu.
Kalbant apie jaunus puolėjus A lygoje, galima sakyti, nieko neturime. Tik Klaipėdos „Atlante“ rungtyniauja devyniolikmetis Donatas Kazlauskas.
Rungtyniauja neaiškaus meistriškumo užsieniečiai. Tai jau klubų siauri „kiemo“ interesai.
- Kokios mintys apima pažvelgus į U-19 Europos čempionato burtus ir Lietuvos rinktinės kandidatus.
- Žvelgiant į varžovus, tai futbolo šalys, turinčios stiprias mokyklas - tiek olandai, tiek portugalai, ką jau kalbėti apie ispanus.
Tačiau nemanau, kad reikėtų bijoti sutriuškinimų.