Tai, ką Vicente del Bosque auklėtiniai patyrė Konfederacijų taurės finale, dauguma ispanų žaidėjų jau buvo pajutę. Tai buvo tas pats Čempionų lygos mačas. Tuomet „Bayern“ komanda spustelėjo varžovus, juos vaikėsi po visą aikštę, „atkirtinėjo“ perdavimus. Užspeisti į kampą ir jausdami itin sunkią moralinę naštą „Barcelona“ futbolininkai tuomet buvo pažeminti – bendras rezultatas po abiejų mačų buvo 0:7.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ispanijos komanda ir vėl patyrė pažeminimą.
Klaidos
Ispanijos rinktinė jau nuo mačo pradžios buvo paveikta neįtikėtinos „Maracana“ stadiono auros. Tačiau sirgalių šūksniai nebuvo jiems palankūs. Po Fredo antrąją minutę įmušto įvarčio, brazilai pradėjo šaipytis.
Iš tiesų šio įvarčio buvo galima lengvai išvengti – jeigu tik Alvaro Arbeloa būtų jį išspyręs ar Gerardas Pique su Ikeru Casillasu būtų sureagavę greičiau.
Iš tiesų ispanai nėra pratę greitai reaguoti tokiose situacijose, nes finaluose jie įpratę laimėti užtikrintai. Tačiau dabar reakcijos reikėjo – ir jos nebuvo.
Jau 45 minutę ispanams prireikė atlikti keitimą – Alvaro Arbeloa visiškai nesusitvarkė su užduotimis. Ir viena jų buvo ganėtinai grubi – jis suteikė ploto ir laiko Neymarui, kuris dar iki pirmojo kėlinio pabaigos nuginklavo varžovų vartininką.
Antrasis kėlinys prasidėjo Fredo įvarčiu ir šįkart kaltę prisiimti turėjo A. Arbeloą pakeitęs Cesaras Azpilicueta, per ilgai stebėjęs savo varžovą ir nesiėmęs veiksmų.
Smūgį atremti galėjo ir Ikieras Cassilasas, tačiau jis to nepadarė, nors šansai buvo dideli. Vartininko girti už pasirodymą nevertėtų – tai, kad atremi vieną smūgį, nereiškia, jog visą mačą sužaidi gerai.
Galbūt tai buvo prasčiausios I. Casillaso rungtynės iš 148-ių.
Nesusipratimai
Sąmyšio įnešė ir kiti žaidėjai. Štai Sergio Ramosas kartais būdavo pastebėtas visiškai ne savo pozicijoje. Jis prastą savo pasirodymą vainikavo 55 minutę, kuomet nesugebėjo realizuoti 11 metrų baudinio – gyvybiškai svarbaus visai ekipai.
Po smūgio daugelis klausė – kodėl būtent S. Ramosas? Į šį klausimą atsakymo nėra, ir jeigu būtų, vargu ar jis tenkintų. Kai S. Ramosas nenustygo savo vietoje, jo partneris gynyboje Gerardas Pique buvo užfiksuotas stebint kamuolį, kuomet buvo įmuštas pirmasis įvartis. O vėliau jis savo pasirodymui padėjo tašką – gavo raudoną kortelę, nes šiurkščiai prasižengė prieš Neymarą.
O ir Jordi Alba, šiame turnyre ne kartą žavėjęs savo reidais, nesugebėjo padaryti jokios įtakos veiksmui. Jam buvo per sudėtinga eiti į priekį, nes stengėsi kovoti su Hulku ir Neymaru.
Iš tiesų, kad ir kokį kampą, kalbant apie Ispanijos rinktinės žaidimą, galima pasirinkti – jis bus negražus.
Arogancija
„La Roja“ pastarųjų metų sėkmės paslaptis buvo ekipos gebėjimas spausti varžovus ir tai mes matėme mače su Urugvajumi. Tačiau finale V. del Bosque auklėtiniai neturėjo ginklo prieš intensyvų brazilų žaidimą.
Kai reikia kalbėti apie pagrindinę problemą, norisi pirštu durti į V. del Bosque starto sudėtį. Ji buvo netinkama, todėl treneriui teko daryti išvadas. Ir jos buvo daromos per vėlai. Prieš brazilų aktyvų ir spaudimu paremtą žaidimą ispanai pasirinko klaidingą taktiką – jiems tiesiog trūko tinkamų veiksmų saugų grandyje.
Ir kaip „Barcelona“ žaidė mače su „Bayern“, taip buvo ir čia – strategas formacijos pakeisti neketino. Ispanai ir toliau žaidė 4:3:3 ir arogantiškai laikėsi įsikibę plano, kuris neveikė. Ir už tai gavo, ko nusipelnė – pralaimėjimą. Beje, kad pralaimėjimas pelnytas – sutiko ir V. del Bosque.
Viltis
Tačiau jeigu į viską pažiūrėsime kitaip, tai šis pralaimėjimas – nėra toks dramatiškas. Prieš ketverius metus Konfederacijų taurėje ispanai 0:2 pralaimėjo JAV rinktinei. Tačiau tai nesutrukdė V. Del Bosque vyrams triumfuoti pasaulio ir Europos čempionatuose.
Dabar ispanai turi daug laiko apmąstyti savo klaidas – ar jas ištaisys, sužinosime vasarą. Faktas, kad brazilai suteikė daug peno apmąstymams. Ir jeigu Ispanijos rinktinė nori triumfuoti 2014 metais, Brazilijoje išvysime atnaujintą ir evoliucionavusią „tiki-taka“.
Tekstas parašytas remiantis espnfc.com ir goal.com informacija.
