Latvijoje apsilankius „Jungtinės futbolo lygos“ organizacinio komiteto vadovui Valerijui Gazajevui, toje šalyje, o ir Lietuvoje vėl prisiminta bendro čempionato idėja.
„Jungtinės futbolo lygos“ organizacinis komitetas siekia suvienyti stipriausius Rusijos ir Ukrainos klubus į bendrą čempionatą, remiamą Rusijos dujų pramonės įmonės „Gazprom“.
Tuo nėra patenkintos Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) ir Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA).
V.Gazajevo vizito tikslas buvo susitikti su Latvijos futbolo federacijos generaliniu sekretoriumi Janiu Mežeckiu pasikalbėti apie skirtingų šalių futbolo integracijos klausimus. Anot Rusijos žiniasklaidos, Latvijos futbolo federacijos generalinis sekretorius, kuris yra vienas iš „Gintarinės lygos“ – bendrų Lietuvos ir Latvijos futbolo pirmenybių iniciatorius, papasakojo apie šios lygos perspektyvas.
Kada nors ateityje
„Na gal tai šiek tiek perdėta, mane tiesiog rusų spauda tos lygos iniciatoriumi pavadino“, – nenorėjo prisiimti sau tokio apibūdinimo J.Mežeckis.
Neaišku, ką apie „Gintarinės lygos“ perspektyvas J.Mežeckis pasakojo svečiui iš Rusijos, tačiau iš latvio žodžių sportas.info, jos nepasirodė labai aiškios. „Nieko konkretaus negalėčiau pasakyti. Derėjomės su jūsų futbolo federacija ir nutarėme, kad galbūt kada nors ateityje mes ir galėtume sujungti savo čempionatus. Turėtumėte prisiminti – savo laiku buvome surengę Baltijos lygos pirmenybes, kur žaidė Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai. Tik dabar estai apie kažkokius jungimusis nekalba. O su lietuviais kalbamės“, – tikino Latvijos FF generalinis sekretorius.
Pastaraisiais laikais buvo surengti keturi Baltijos lygos turnyrai (2007, 2009, 2009-2010 ir 2010-2011 metais). Tačiau ta lyga buvo daugumos kritikuojama. Rimčiau klubai jos rungtynes žaisdavo ankstyvą pavasarį, o vos prasidėjus nacionalinėms pirmenybėms siųsdavo į Baltijos lygos aikštes dublerius.
Šiuo atveju nacionalinės pirmenybės vargu ar galėtų sutrukdyti projektui. „Gintarinės lygos“ klubai veikiausia nedalyvautų savo šalių čempionatuose.
„Iš pradžių buvo idėja daryti tokią sistemą: pirmą etapą kiekvienos šalies klubai žaidžia savo pirmenybėse, po to dvi lygos susijungia. Bet kai kalbėjomės pastarąjį kartą, buvome arčiau modelio iš karto pradėti bendrą čempionatą. Bet visa tai tėra ant popieriaus ir mes tų pirmenybių linkme į priekį nejudame. Tiesą sakant, mes rimtai nekalbėjome ir su klubais. O jų vertinimus privalu žinoti. Suprantama, kad jeigu klubai bent jau perspektyvoje matys kažkokią finansinę paramą, jiems bus įdomu. O jei ne – tas projektas neturi ateities“, – kalbėjo vienas Latvijos FF vadovų.
Finansinį klausimą J. Mežeckis pabrėžė, kaip svarbiausią. Anot jo, projekte numatyta, kad dalyvautų po 5-6 abiejų šalių komandas.
Paprašytas įvertinti kuo „Gintarinės lygos“ projektas galėtų būti klubams patrauklesnis, nei egzistavusi Baltijos lyga, latvis atsakė: „Mažesni atstumai. O ir tikrai nenorint įžeisti Estijos futbolo, juolab, kad jų rinktinė dabar yra neblogo lygio, jų klubai nėra tokie, kurie galėtų visą sezoną priešintis stipriausioms Latvijos ar Lietuvos komandoms. Manau, kad žiūrovų, televizijų, rėmėjų susidomėjimas, teoriškai, turėtų būti aukštesnis.“
Pinigų žadėjo UEFA
„Mano nuomone tai nėra nieko daugiau nei projektas. Čia yra labai niuansų, kuriuos reikėtų suderinti: kas tinka vienai, kas kitai pusei“, – kalbėjo apie „Gintarinę lygą“ Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras.
Kaip pagrindinę problemą, kurią reikėtų išspręsti, jis pavadino piniginį klausimą: „Visi klubai turi finansinių problemų. Iš pradžių buvo žadėta, kad atsiras generalinis rėmėjas. Jo kol kas nematau. O jei aš nematau pinigų – tai nėra ko ir pradėti. Kai jų bus, tada ir galim kažką realiai daryti. Aš pripratęs viską daryti rimtai. Kad būtų komandai už ką į kelionę nuvažiuoti, kad būtų aišku dėl kovoja – kokie prizai.“
Anot J.Kvedaro, žadėjusieji generalinį rėmėją, buvo ne kas kiti, kaip UEFA atstovai.
Priimta galvoti, kad UEFA yra bet kokių jungtinių lygų priešininkė. Vyrų futbole buvo gana nemažai norinčių suorganizuoti ne vienos šalies klubų čempionatą, bet UEFA visada buvo priešiška tokioms idėjoms.
Susijungti buvo leista tik Belgijos ir Olandijos moterų čempionatams. Arba tokioms įvairių šalių klubų pirmenybėms, kurios nekonkuruoja su nacionaliniais čempionatais. Nors ir V.Gazajevas, ir žmonės projektuojantys bendrą čekų ir slovakų ar Balkanų šalių čempionatą kalba, kad Europos futbolo valdžia supranta jų siekius, nė vieniems iš jų savo tikslo pasiekti nepavyko, ką jau kalbėti apie UEFA finansavimą tokiai lygai.
Tiesa, UEFA prezidentas Michelis Platini yra pareiškęs, kad „UEFA turėtų padėti toms lygoms ar nacionalinėms asociacijoms, kurios susiduria su tokiomis rimtomis finansinėmis problemomis ir negali išgyventi“ ir leisti joms susijungti. Tačiau, ar jis tai teigdamas turėjo omenyje Baltijos šalių futbolo federacijų norus ir apskritai – vyrų futbolą, nekonkretizavo, pavyzdžiu pateikęs bendras Belgijos-Olandijos moterų pirmenybes.
„UEFA mums siūlo įvairius modelius. Tiksliai nežinau ko jie nori, gal kokį modelį išbandyti, kaip suveiks. Bet iniciatyvą jie rodo. Bet aš nenoriu, kad Lietuvos čempionatas sugriūtų, taptų neįdomus žiūrovams. Gerai – sakykim, penkios mūsų komandos dalyvaus bendrame čempionate. Kur dėti likusias?“, – retoriškai klausė J.Kvedaras.
Jo manymu, jei būtų įkurta „Gintarinė lyga“, Europos turnyruose dalyvautų aukščiausias vietas joje pasiekusios abiejų šalių komandos. Tokiu atveju į Čempionų lygos atranką galėtų pretenduoti net ekipa, užėmusi šeštą ar septintą vietą (priklausomai nuo lygos dalyvių skaičiaus) Lietuvos-Latvijos pirmenybėse.
Tokio precedento Europos futbole, suprantama, nėra buvę.
