E.Jankauskas kartu su „Trakais“ jau ruošiasi debiutui A lygos pirmenybėse.Penkis kartus geriausiu Lietuvos metų futbolininku pripažintas 38 metų vilnietis dar pirmadienį pirmą kartą vadovavo „Trakų“ komandos treniruotei.
„Per savo karjerą Edgaras dirbo su ne vienu garsiu futbolo treneriu. Tikiuosi, kad jo patirtis padės mūsų komandai žengti į priekį“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Trakų“ klubo prezidentas Janas Nevoina.
Tarp galimų kandidatų šį sezoną treniruoti „Trakus“ buvo minimas ir buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, tačiau galiausiai klubo vadovai sukirto rankomis su E.Jankausku.
Tituluočiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas dar prieš penketą metų ėmė ruoštis trenerio karjerai.
E.Jankauskas dar net nebuvo oficialiai pakabinęs futbolo batelių ant vinies, kai 2009-ųjų gegužę Kaune gavo UEFA B lygio trenerio licenciją. 2010 metais oficialiai baigęs žaidėjo karjerą JAV jis išklausė dar vienus trenerių kursus, po kurių gavo amerikietiškąją B licenziją.
Kai Lietuvos rinktinės vairą perėmė Jose Couceiro, buvęs puolėjas trumpai priklausė trenerio iš Portugalijos štabui. Vėliau E.Jankauskas lydėjo buvusį Lietuvos rinktinės trenerį į Rusiją ir dirbo Maskvos „Lokomotiv“ štabe (2011-2012 m.), kai J.Couceiro vadovavo šiai rusų komandai.
2012-ųjų liepą buvusią Lietuvos futbolo žvaigždę vėl prisiminė Vladimiras Romanovas. Buvęs Edinburgo „Hearts“ savininkas pakvietė E.Jankauską į jo valdomo Škotijos klubo trenerių štabą.2005 – 2007 m. jau vilkėjęs Edinburgo komandos marškinėlius E.Jankauskas šį kartą iki 2013-ųjų gegužės buvo „Hearts“ trenerio Johno McGlynno asistentas.
Vienintelis Čempionų lygą (2004 metais) laimėjęs lietuvis per žaidėjo karjerą atstovavo net 9 šalių klubams, kol pagaliau sulaukė progos pradėti savarankišką trenerio karjerą.
E.Jankausko treniruojami „Trakai“ kovo 10-ąją Vilniaus LFF stadione žais pirmąsias A lygos rungtynes su „Klaipėdos Granito“ komanda.
– Edgarai, ar ilgai svarstėte, sulaukęs „Trakų“ pasiūlymo? – E.Jankausko pirmiausiai paklausė „Lietuvos rytas“.
– Tikriausiai jau atėjo laikas pradėti dirbti savarankiškai. Turėjau keletą pokalbių su klubo vadovais.
Man patiko jų vizija ir entuziazmas. Sveikintina, kad Lietuvoje vis daugiau solidžių verslo žmonių ateina ir nori remti futbolą.
Tikiuosi, kad savo darbu A lygoje taip pat prisidėsiu prie šalies futbolo vystymosi ir bendro jo lygio kėlimo.
– Deividas Šemberas neseniai apsivilko Vilniaus „Žalgirio“ aprangą. Nesulaukėte buvusio komandos draugo priekaištų, kad pasirinkote varžovų stovyklą?
– Kalbėjomės ir su Deividu. Tikrai džiaugiuosi, kad jis sugrįžo į Lietuvą. Visiems bus labai gerai, kad jis žais A lygoje.
Jo tikslas panašus kaip ir mano. Mes visą karjerą žaidėm užsienyje, o Lietuvoje kažkada tik pradėjome savo kelią futbole.
Galbūt atėjo tas laikas, kai reikia pasidalinti savo svetur įgyta patirtimi su jaunesniais žaidėjais ir ateinančia karta. Tikiuosi, kad iš to pajus naudą visi.
– Deividas neslėpė, kad jam iki šiol trūksta Lietuvos čempiono titulo. Jums su „Trakais“ siekti šio tikslo bus žymiai sunkiau negu jam...
– Logiškai mąstant, tikrai man laimėti bus žymiai sunkiau (juokiasi).
Mūsų komanda – labai jauna. Ji tik debiutuoja A lygoje. Bet tai – labai svarbus žingsnis klubo istorijoje, todėl visi su šiuo sezonu sieja daug vilčių.
Dirbsime, kad pateisintume šiuos lūkesčius ir stengsimės tobulėti per kiekvienas rungtynes.
– Kaip vertinate savo komandos galimybes A lygoje?
– Norėdamas įvertinti savo galimybes, turi pamatyti kitas komandas.
Tik žaisdamas su kitais, gali pamatyti, koks iš tiesų yra tavo lygis. Negali spręsti tik iš treniruočių
.Rungtynės – visai kita istorija. Kitas ritmas, kita įtampa. Turime daug jaunų ir keletą patyrusių žaidėjų.
Aišku, kad visuomet yra kur tobulėti. Puikiai suprantu, kad pradžia gali būti labai sunki: nauja komanda, visi pakilo į aukštesnį lygį ir reikės laiko, kol apsitrinsim.
Galbūt iš pradžių jausis tas patirties trūkumas, bet tai nereiškia, kad neturim galimybių. Prieš sezoną tikrai nėra nei aiškių favoritų, nei autsaiderių.
Mūsų tikslas – kiekvienose rungtynėse kovoti dėl pergalės. Mokysimės ir sieksime savo tikslų.
– „Trakai“ jau pasirašė sutartis su trimis Lietuvos rinktinės žaidėjais: vartininku Pauliumi Grybausku, saugais Vytautu Lukša ir Dariumi Miceika. Ar dar stiprinsitės?
– Man sunku kalbėti už klubo vadovus ir jų galimybes. Aišku, kaip treneriui man norisi turėti kuo daugiau žaidėjų, kuriems netrūksta patirties ir ambicijų. Kurie gali rodyti pavyzdį jaunesniems žaidėjams.
Sezone bus ir traumų, ir žaidimo duobių, todėl visuomet geriau turėti patyrusių žaidėjų, kurie tokiomis akimirkomis nepultų į paniką ir temptų komandą į priekį.
– LFF taurės pusfinalyje laukia akistata su „Žalgiriu“. Kokie gali būti Jūsų komandos koziriai per dvikovą su Lietuvos čempionais?
– Kol kas mūsų koziris tas, kad „Žalgiris“ yra aiškus šios poros favoritas.
Žaisime su stipriausia Lietuvos komanda, bet taurės turnyre dažnai nutinka įvairių staigmenų. Ir tikrai niekas iš mūsų prieš rungtynes nekels baltų vėliavų. Kovosime, o laikas parodys, kaip mums seksis.
– Per futbolininko karjerą žaidėte 9 valstybių klubuose. Kuris iš sutiktų trenerių jums turėjo daugiausiai įtakos?
– Visi, su kuriais teko dirbti, paliko savo pėdsakus. Aš neatmetu net ir tos negatyvios patirties, kurią teko patirti. Kai reikia išskirti vieną vardą, visi laukia, kad būtinai paminėsiu Jose Mourinho. Bet nenuvertinu nė vieno iš tų trenerių, su kuriais teko dirbti.
Pavyzdžiui, Ericas Geretsas, kuris treniravo „Brugge“ komandą, kurioje žaidžiau, man paliko net didesnį įspūdį negu J.Mourinho.
Nesiruošiu nieko kopijuoti, bet tikrai panaudosiu visą tą patirtį, kurią sukaupiau futbolo aikštėje. Lipdysim kažką savo. Bet kai dirbti komandoje, pirmiausiai turi atsižvelgti į visus savo žaidėjus.
– Svariausius savo titulus iškovojote, atstovaudamas „Porto“, kurį treniravo J.Mourinho. Kokia jo pamoka įstrigo visam gyvenimui?
– Ten žaisdamas praleidau tikrai gerus tris sezonus.
Mes turėjome labai gerą komandą. Klubas turėjo 40 lygiaverčių žaidėjų, o prieš kiekvieną sezoną reikėdavo palikti tik 24, kitus – išnuomoti ar parduoti.Konkurencija dėl vietos po saule buvo tikrai nežmoniška.
Aišku, trenerio vaidmuo yra didelis, kai reikia įkvėpti žaidėją psichologiškai. Bet kulkos aikštėje yra žaidėjai. Jie turi šaudyti ir bėgti.
Tais metais turėjome labai galingą ir talentingą kolektyvą. Galbūt tik mūsų psichologija buvo pašlijusi, nes „Porto“ keletą metų nebuvo laimėjęs šalies čempionato.
Pagrindinis J.Mourinho ginklas buvo jo psichologinis darbas. Jis mokėjo motyvuoti visus žaidėjus, o ne tik tuos 11, kurie žaidžia aikštėje.
Tai buvo stipriausia jo kaip trenerio savybė.
– Kokiu treneriu nenorite pats būti?
– Nenoriu būti nuobodus ir varginantis treneris. Tikiuosi, kad mano komandos žaidėjai bus imlūs, ir jiems nereikės sėdėti po dvi valandas prie lentos ar video peržiūrų.
Aš pats labai nemėgau tų peržiūrų po pusantros valandos, kai tarsi iš naujo žaidi rungtynes. Tikiuosi, kad man neteks tuo užsiimti, o mano žaidėjams nereikės 1000 kartų kartoti, ko iš jų noriu.
– Oficialiai dar net nebuvote baigęs žaidėjo karjeros, kai 2009-aisiais gavote pirmąjį trenerio diplomą. Kas paskatino rengtis šiam darbui?
– Futbolas visada buvo mano gyvenimas. Nuo devynerių pradėjau treniruotis ir žaisti, todėl jau net neįsivaizduoju, kad galima būtų veikti kažką kitką.
Manęs nedomina nei verslas, nei kiti dalykai. Man norisi būti aikštėje, jausti įtampą, siekti pergalių.
Buvau pripratęs, kad reikia keltis ir važiuoti į treniruotę. Kai tą dalį kasdienybės išbrauki iš savo dienotvarkės, supranti, kad tai ko gero buvo pati geriausia tavo dienos dalis.
Todėl dabar kartoju žaidėjams: treniruotė – tai geriausia jūsų dienos dalis. Tos dvi valandos yra geriausia, ką jūs turite gyvenime. Laimingi bus tie, kurie supras tai žaisdami.
– Praėjusį sezoną Sekmadienio lygoje vilkėjote komandos „Taip“ aprangą. Ar naujos pareigos nesutrukdys toliau žaisti Vilniaus mėgėjų lygoje?
– Reikės paderinti kalendorių su LFF, kad sekmadieniais vėl galėčiau žaisti (juokiasi).
Jeigu bus laiko ir tai netrukdys mano komandai, kodėl ji ne? Aš net pastaruosius pusę metų kažkur vis pažaisdavau – ar su „Taip“, su senjorais.
Bet tikiuosi, kad „Trakams“ puolėjų tikrai nepristigs. (juokiasi).
