Į ketvirtąją dešimtį įkopęs lietuvis Brazilijoje gyvena jau dešimt metų ir čia yra žinomas Tito Bragos vardu.
Rio de Žaneire T.Adomaitis vedė brazilę Vanessą Meireles, įkūrė svečių namus.
Turizmo verslu užsiimantis vyras padeda išsinuomoti būstą ir teikia gido paslaugas.
„Jeigu mokėsi – visur galiu nuvežti“, – šyptelėjo T.Adomaitis.
Su žmona antruosius svečių namus netrukus atidarysiantis vyras gyvena viename iš 2 tūkst. Rio de Žaneiro lūšnynų.
Lūšnynai – ne vien skurdas
T.Adomaitis griauna mitą apie favelų skurdą. Ne viskas yra tik juoda ir balta, sako jis. Vidigalas – lūšnynas, kuriame jis su žmona gyvena, – įsikūręs šalia prabangiausio Rio de Žaneiro rajono Leblono.
Vyras pasakoja istoriją, kaip jo lūšnyne namas buvo parduotas už 2 mln. Brazilijos realų (2 mln. 260 tūkst. litų).
„Pastaruoju metu lūšnynai labai keičiasi. Juose namus perka daug naujos kartos praturtėjusių žmonių. Dažnas būtent čia pradeda savo verslą, nes daug kur nereikia mokėti už komunalines paslaugas. Žinoma, yra ir labai skurdžių lūšnynų“, – kalbėjo T.Adomaitis.
Nekilnojamojo turto nuomos kainos Brazilijoje dažnam neįkandamos: arčiau miesto centro arba Pietiniame rajone – 1–1,5 tūkst. Brazilijos realų (1,13–1,69 tūkst. litų) per mėnesį. Lietuvis perspėja, kad tokį būstą tektų dalintis su dar bent keliais žmonėmis.
Vidigalo lūšnyne, kur įsikūręs T.Adomaitis, sunku išsinuomoti namą už mažiau negu 800 realų (apie 900 litų).
Ko siekiama protestais?
Brazilijoje žmonės nepatenkinti daug kuo.
Pernai birželį dvidešimčia sentavų pabrangus viešojo transporto bilietams prasidėję protestai tęsiasi iki šiol. Dabar brazilai protestuoja ir prieš korupciją, prastą paslaugų kokybę, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą.
Protestai šalyje – būdas atkreipti į save dėmesį.
„Kai kurie žmonės mano, kad išdaužę parduotuvės langą ir pavogę pieno pakelį sulauks daugiau dėmesio, todėl taip ir daro.
Pamenu, Lietuvoje prie Seimo buvo protestas, kurio metu buvo išdaužtas langas, – aktyviausi veikėjai greitai buvo nustatyti. O čia jie langus daužo smarkiai ir niekas chuliganų neranda.
Brazilai – karšta tauta. Jei ką nors gražiai ir ramiai aiškinsi, jie nekreips dėmesio. Jei rėksi, skeryčiosiesi, trankysiesi – tave pastebės. Dėl to ir daužo, vagia. Stovėdamas su plakatu nieko nepasieksi“, – aiškino lietuvis.
Susipina su politika
Atmosferą šalyje kaitina ne tik futbolas, bet ir artėjantys prezidento rinkimai.
Spalį antrosios kadencijos sieks didžiulę įtaką tarp neturtingų ir mažai išsilavinusių brazilų turinti Dilma Rousseff.
Daugelis neabejoja, kad jei Brazilijos rinktinė nugalės pasaulio čempionate, ji bus perrinkta.
Brazilams futbolas – visas gyvenimas. Žmonės čia keliasi ir gula galvodami apie rinktinės ar mėgstamo klubo pergales ir pralaimėjimus. Todėl jeigu rinktinė triumfuos pasaulio čempionate, rūpesčiai ir problemos bent trumpam išgaruos.
„Futbolas daro didelę įtaką visuomenei. Kai brazilai žaidžia pasaulio čempionate, žiūri visi.
Jeigu jie laimi, visi švenčia ir tai kuriam laikui užgožia bet kokias problemas.
Protestai vyko prieš Amerikos žaidynes 2007-aisiais – niekas nepasikeitė. Vyksta dabar ir, esu įsitikinęs, kad po dvejų metų, prieš olimpines žaidynes, bus tas pat“, – aiškino Lietuvoje šeimą sukūręs futbolininkas iš Brazilijos Armando Tarlazis Vieira dos Santosas.
Maitino nerealiais pažadais
Futbolo šalimi vadinamoje valstybėje, regis, ne visi laukia planetos pirmenybių, kurias surengti kainuos daugiau nei 8 milijardus eurų.
„Žmonės nelabai patenkinti organizavimu. Tai tapo viena protestų priežasčių, nes pinigų išleista labai daug. Visi žino: jeigu tik statybos – tai vagia. Todėl matydami, kiek buvo išleista, žmonės svarsto, kiek buvo išvogta, ir dėl to pyksta.
Dalis visuomenės net nenori girdėti apie čempionatą, nes tie pinigai galėjo būti investuoti į sveikatos apsaugą ir švietimą.
Bet, žinoma, yra ir naudos. Juk tai, kas buvo pastatyta, čia ir liks. Niekas nesugriaus stadionų, tiltų ir greitkelių“, – kalbėjo T.Adomaitis.
Brazilams apmaudu ir dėl neįgyvendintų didžiulių pažadų, kuriuos įvykdyti valstybė įsipareigojo FIFA organizacijai. Pavyzdžiui, nutiesti naujas metro ir greitųjų traukinių linijas.
„Tarkime, buvo galima suremontuoti kelią, tačiau valdžia pažadėjo, kad iš miesto centro į stadioną pastatys viaduką. Tačiau nei kelią pataisė, nei viaduką pastatė.
Čia tas pat, jei aš paprašyčiau duoti man 100 litų, o jūs sakytumėte – man negaila 150, bet neduotumėte išvis. Jei nebūtų nesąmonių žadėję, viskas būtų buvę gerai“, – kalbėjo Brazilijoje gyvenantis lietuvis.
Darbai paskutinę akimirką
Žmonių neguodžia, kad rengiantis čempionatui buvo sukurta nemažai darbo vietų.
„Ir iki čempionato Brazilijoje netrūko darbo vietų – ne tik išsilavinusiems savo srities profesionalams. Bemokslis darbą čia taip pat ras. Nors rengiantis čempionatui išties reikėjo daug darbininkų ir po pirmenybių jie neatsidurs gatvėje“, – aiškino T.Adomaitis.
Skubant užbaigti objektus neišvengta aukų – žuvo aštuoni darbininkai.
FIFA prezidentas Seppas Blatteris priekaištavo, kad nė viena šalis rengėja nebuvo taip atsilikusi nuo grafiko.
„Dabar čia suirutė. Tai, ką galėjo padaryti per septynerius metus, darė paskutinę akimirką. O ko nors imantis paskutinę dieną visada apima stresas“, – įsitikinęs T.Adomaitis.
Prisistatys visam pasauliui
Vis dėlto futbolo sirgaliai plūs į Braziliją. Būtent šioje šalyje tikimasi pajusti tikrąją futbolo dvasią, kurios, tikėtina, stigs per kitas planetos pirmenybes 2018-aisiais Rusijoje ir 2022-aisiais Katare.
„Brazilai laukia pasaulio čempionato, mes labai palaikome savo rinktinę. Taip pat labai laukiame ir prezidento rinkimų.
Tik nemanau, kad futbolas turėtų būti painiojamas su politika. Todėl pirmiausia turime puikiai surengti čempionatą ir gerai pasirodyti aikštėje, o vėliau, spalį, balsuoti už permainas.
Daug žmonių Brazilijoje baiminasi protestų, taip pat bijo, kad organizatoriai gali patirti fiasko. Tačiau aš tikiuosi, kad parodysime pasauliui, kokie žmonės esame, kokius puikius futbolininkus turime ir kaip mylime futbolą“, – sakė A.T.Vieira dos Santosas.
Didžiausia tautos aistra
Vien Rio de Žaneire yra trys aukščiausio lygio varžyboms tinkami stadionai – žymusis Marakanos, kur numatytas pasaulio čempionato finalas, „Estadio Olimpico“, kur 2007-aisiais vyko Amerikos žaidynės, ir „Vasco da Gama“.
Mažesnes futbolo aikštes suskaičiuoti būtų sunku. Net ir faveloje, kurioje gyvena T.Adomaitis, yra šimto žiūrovų vietų stadionas.
„Tokį stadioną kaip mano lūšnyne gal ir ne kiekvienas miestas Lietuvoje turi. Panašų į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną Brazilijoje būtų galima rasti tik mažame miestelyje“, – aiškino lietuvis.
Futbolą vaikai Brazilijoje žaidžia visur – paplūdimyje, gatvėje, mokykloje. Kiekvienas didelis futbolo klubas turi savo talentų kalvę.
Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro klubo futbolo mokykloje „Fluminense“ sportuoja keli tūkstančiai vaikų. Mokyklų daug, todėl ir konkurencija milžiniška.
Lengviausia profesionalais tapti tiems, kurie sportuoja didelėje futbolo mokykloje.
„Futbolas brazilams – kaip lietuviams krepšinis, jie mano, kad yra geriausi pasaulyje. Paklausk gatvėje bėgiojančio vaiko, kokia jo svajonė.
Beveik kiekvienas atsakys – būti futbolininku. Niekur kitur nemačiau tiek daug žmonių, kurie nori ar norėjo būti futbolininkais. Kituose kraštuose vaikai nori tapti astronautais, lakūnais, o čia – tik futbolininkais“, – juokėsi T.Adomaitis.
Sirgalių susirėmimai
Brazilijoje yra penki pagrindiniai futbolo turnyrai: regioniniai čempionatai, nacionalinis čempionatas, „Libertadores“ taurės turnyras (panašus į Čempionų lygą), „Copa Sudamericana“ turnyras (panašus į Europos lygą) ir Brazilijos taurė.
Vien Rio de Žaneire – keturi dideli futbolo klubai: „Vasco da Gama“, „Fluminense“, „Flamengo“ ir „Botafogo“. Pastarieji trys Rio de Žaneirui atstovauja aukščiausiojoje šalies lygoje, „Vasco da Gama“ klubas žaidžia antrojoje lygoje.
San Paului aukščiausiojoje lygoje atstovauja „Sao Paulo“, „Santos“, „Corinthians“ ir „Palmeiras“.
Tarp šių klubų sirgalių neretai kyla vaidų. Dažniausiai susikerta „Corinthians“ ir „Palmeiras“ bei „Flamengo“ ir „Vasco da Gama“ aistruoliai. Taip pat nesutaria „Palmeiras“ ir „Sao Paulo“ sirgaliai, o pastarieji – su „Corinthians“ gerbėjais.
A.T.Vieira dos Santosas, 2002aisiais žaidęs „Palmeiras“ ekipoje, žino – šios ir „Corinthians“ komandų sirgaliai pasirengę perkąsti vieni kitiems gerklę.
„Jie nekenčia vieni kitų. Žaidėjai nesutaria tik aikštėje, už aikštės ribų jie – draugai. Bet sirgaliai gali vieni kitus nužudyti.
Mačų metu dažniausiai nieko neįvyksta, nes policija prižiūri tvarką.
Tačiau prieš rungtynes ir po jų metro stotyse, autobusuose, gatvėse verda kova“, – pasakojo buvęs futbolininkas.
Nepamiršta ir Europos
Brazilijoje daug dėmesio sulaukia Europos futbolo turnyrai. Televizija transliuoja Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos pirmenybes, Čempionų lygos, Europos lygos rungtynes. Nenuostabu – vos du Brazilijos rinktinės kandidatai rungtyniauja gimtinėje, visi kiti žaidžia Europoje.
Didžiausias tautos numylėtinis Neymaras atstovauja „Barcelona“ klubui. Brazilai tikisi, kad būtent jis ves rinktinę į pergales pasaulio čempionate.
Visi prisimena pernai vykusį Konfederacijų taurės turnyrą, kurio finale Brazilijos rinktinė 3:0 nugalėjo ispanus, o Neymaras buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju.
Pasirodymas pasaulio čempionato repeticija vadinamame turnyre brazilus nuteikia optimistiškai. Jėgų suteiks ir namų sienos, čia futbolininkų laukia milžiniškas sirgalių palaikymas.
Brazilai savo komandai kelia vienintelį tikslą – laimėti. Ir tikisi, kad pralaimės argentiniečiai.
Argentinos rinktinės triumfas Marakanos stadione būtų pats didžiausias kiekvieno brazilo košmaras.
„Niekas nenori, kad argentiniečiams pasisektų. Jei jau Brazilija pralaimės, tai ir Argentina neturi laimėti. Tai kaip priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno krepšinio komandų“, – aiškino T.Adomaitis.