„Hasta la vista, baby“, – vakar būtų galėjęs pasakyti Ispanijos futbolo rinktinei vienas didelis ir šiurpus kino herojus, kažkada suvaidintas Arnoldo Schwarzeneggerio.
2008 bei 2012 metų Europos ir 2010-ųjų pasaulio čempionai važiuoja namo. Tai tapo aišku po to, kai dvejose pirmose pasaulio pirmenybių rungtynėse Brazilijoje ispanus logiškai, nuosekliai ir negailestingai sumušė pradžioje olandai, o po to ir Čilės futbolininkai.
Nukarūnuotiems čempionams kelių dešimčių tūkstančių žiūrovų akivaizdoje dar teks pakabėti ant gėdos stulpo per nieko nebelemsiančią dvikovą su australais. Po to – namo, į savąją Atlanto vandenyno pusę.
Kas atsitiko? Panašu, kad atsakymų į šį klausimą galima ieškoti literatūros kūriniuose – pavyzdžiui, Jono Biliūno apsakyme „Brisiaus galas“. Tokia gyvenimo tiesa – nuvarytas žirgas dažniausiai yra priverstas išleisti paskutinį kvapą.
„Mes nieko nedarėme kitaip nei laimėtose Europos ir pasaulio pirmenybėse“, – pastebėjo ispanų puolėjas Fernando Torresas, pateikdamas šį teiginį kaip privalumą.
Bėda ta, jog ispanai ir pralaimėjo todėl, kad nieko nedarė kitaip. Varžovams net nereikėjo sukti galvos dėl Vicente del Bosque's komandos namų darbų ar taktikos pinklių – jų tiesiog nebuvo, o ispaniška tiki-taka jau seniai nėra toks baisus ginklas, koks buvo prieš ketverius ar šešerius metus.
Tai patvirtina ir vis blankesni šį futbolo stilių sukūrusio klubo – „Barcelona“ – rezultatai europiniuose bei namų frontuose. O būtent iš Katalonijos komandos V.del Bosque į rinktinę pakvietė net septynis žaidėjus.
Jie buvo – turbūt atėjo laikas kalbėti būtuoju kartiniu laiku – geniali komanda. Juolab gaila, kad viskas baigėsi taip: panašų fiasko prieš dvylika metų patyrė tuometė pasaulio ir Europos čempionė Prancūzija, kuriai taip pat atrodė, kad tuo pačiu čempionų autobusu su atvira aikštele ant stogo galima nieko nekeičiant važinėtis dešimtmečius.
Likimo grimasa – futbolo karalius mirė dienos, kurią Ispaniją karūnavo savo naująjį monarchą Felipe VI, išvakarėse. Ispanijos futbolas galbūt galėtų replikuoti to paties A.Schwarzeneggerio personažo fraze: „I'll be back“. Tikėtina, kad netrukus taip ir bus.
Bet grįžti jiems bus įmanoma tik su naujais didvyriais. Prieš senuosius, pergalingai žygiavusius per pasaulį šešerius metus, mes pagarbiai lenkiame galvas. Amen.
