L. Suarezo kandžiojimą pripažino net savi, Italijoje – neviltis

Anglai stebėjosi sirgalių atlaidumu ir ištikimybe pralaimėjusiems, italai pripažino likę vienais apatiniais, graikai padarė išvadą, kad futbolo dievas yra, urugvajiečiai pasijuto privilegijuotais, o kolumbiečiai ir kostarikiečiai tiesiog didžiavosi istoriniais pasiekimais.

Tokia buvo žiniasklaidos reakcija po antradienį vykusių pasaulio futbolo čempionato rungtynių.

„Urugvajus nugalėjo Italiją ir iškovojo bilietą į aštuntfinalį. Diego Godinui įmušus įvartį, „Žydrieji“ užėmė antrąją vietą „mirtininkų grupėje“. Gynėjas sugebėjo petimi nukreipti kamuolį į vartų kampą ir vartininko Gianluigi Buffono milžiniškos pastangos buvo bevaisės.

Italams tiko nulinės lygiosios, bet jų žaidimas sugriuvo 59-ąją minutę pašalinus Claudio Marchisio. Saugas už šiurkščią pražangą prieš Egidio Arevalo Riosą gavo raudoną kortelę.

Prieš C.Marchisio pašalinimą treneris Cesare Prandelli turėjo pakeisti Mario Balotelli, kuris žaidė prastai ir nuolat prasiženginėjo, taip pat rizikuodamas gauti raudoną kortelę. Pirmajame kėlinyje jis jau buvo nubaustas geltona.

„Urugvajus yra stebuklingas. Urugvajus yra mažas, bet didis! Mes negalime laimėti nekentėdami, bet mes vis tiek laimime. Milijonai pasaulio žmonių, be abejonės, norėtų būti gimę Urugvajuje, bet mūsų yra tik trys milijonai, išrinktųjų turėti čarua kraują.

Gelbėtoju tapusio Madrido „Atletico“ žaidėjo Diego Godino įvartis nulėmė Urugvajaus pergalę prieš Italiją ir kelialapį į pasaulio čempionato aštuntfinalį.

Svarbiausi rungtynių asmenys buvo abu treneriai ir keli žaidėjai, nė viena komanda nebuvo pranašesnė, o futbolininkai kovojo sukandę dantis, negailėdami vieni kitų. Treneriai lyg šachmatininkai stumdė savo figūras, o žaidėjai stengėsi kuo geriau atlikti jiems skirtas užduotis“.

(Čarua – Urugvajaus ir gretimų Brazilijos bei Argentinos žemių čiabuviai.)

„78-ąją minutę Luisas Suarezas ir Giorgio Chiellini pasrgriuvo Italijos baudos aikštelėje. Teisėjas ir padėjėjas neįžvelgė nieko ypatingo, bet vėl ir vėl parodyti televizijos kartojimai patvirtino, kad L.Suarezas įkando varžovų gynėjui į kairįjį petį.

„Toje aikštės vietoje atsitinka daug kas. Aš atsitrenkiau į jo petį ir pats gavau mėlynę paakyje. Tokių dalykų per rungtynes nutinka, nieko ypatingo neįvyko. Esame futbolininkai, žinome, kas atsitinka aikštėje, ir privalome nekreipti į tai dėmesio. Nereikia sureikšminti“, - apie incidentą kalbėjo „Pistoletas“, kurio kairysis paakys buvo patinęs“.

„Futbole būna paradoksų. Kartais trauma ar pašalinimas komandą sustiprina. Tai atsitiko daugybę kartų anksčiau ir vėl atsitiko dabar. Rinktinės kapitonas ir simbolis Diego Lugano negalėjo žaisti pastarųjų dvejų rungtynių dėl kelio traumos. Į jo vietą įėjo pasaulį užkariauti trokštantis 19-metis Jose Maria Gimenezas ir „Žydrųjų“ gynyba iškart pagerėjo.

Vakar Natalyje J.M.Gimenezas ir D.Godinas, du gigantai, kurių pavardės prasideda raide „G“, išvedė iš kantrybės Mario Balotellį, sustabdė Marco Parolo bei Antonio Cassano ir visus kitus italus, kurie norėjo priartėti prie čarua vartų.

Bet tai buvo ne viskas. Nes Urugvajui reikėjo laimėti. Tada žodį tarė D.Godinas, kuris tai daugybę kartų darė Madrido „Atletico“ klube. Jis nubėgo per visą aikštę ir nukreipė kamuolį į G.Buffono vartus galva, petimi ar nugara – koks skirtumas. Svarbiausia, kad kamuolys atsidūrė vartuose ir „Žydrieji“ išgyveno mirtininkų grupėje.

D.Godinas buvo neįtikėtinos Urugvajaus futbolo dienos didvyris. Neįtikėtinas futbolininkas, vienas geriausių pasaulio gynėjų“.

„Nulėmė D.Godino įvartis. „Mėlynieji“ įsiutę dėl Claudio Marchisio raudonos kortelės ir dėl to, kad nebuvo pašalintas Luisas Suarezas, įkandęs Giorgio Chielliniui.

Italijai pasaulio pirmenybės baigėsi Natalyje. Aštuntfinalyje Rio de Žaneire žais Urugvajus. Reikia pažymėti kelis žmones, ir D.Godinas yra vienas jų. Tai – jo sezonas. Jis nulėmė Ispanijos lygos baigtį, vos netapo Čempionų lygos nugalėtoju, dabar pasirūpino „Žydraisiais“. Visada tuo pačiu būdu, vieninteliu būdu, kuriuo tai gali padaryti vidurio gynėjas – būdamas apsukriausias grūstyje.

Cesarės Prandellio rinktinė grįžta namo, įveikta varžovo, kuris neatrodė nenugalimas, nubausta pašalinimu, kuris buvo ginčytinas ir paguldyta ant menčių po kampinio likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos.

„Dunas“ stadione visą pirmąjį kėlinį tvyrojo baimė. Arba atsargumas, vartojant švelnesnį žodį. Italijai nereikėjo didinti spartos, Urugvajus žinojo, kad gali įmušti bet kada ir jam skubėti taip pat nereikėjo. Priekyje buvo Edinsonas Cavani ir L.Suarezas, bet už jų likę saugai nesugebėjo atlikti tinkamų perdavimų puolimo monstrams. Turino „Juventus“ gynėjams, kuriuos pasirinko C.Prandelli, visas pirmas kėlinys buvo lengvas“.

„Rungtynes pakeitęs epizodas atsirado iš niekur. Raudona kortelė C.Marchisio, kuris priešingai nei Egidio Arevalo Riosas nepasiekė kamuolio, ir buvo griežtai nubaustas. Tada viskas pasikeitė.

81-ąją minutę viską, ką moka, parodė D.Godinas. Ir išsiuntė mus iš pasaulio čempionato. „Žydrųjų“ gynėjas po kampinio pakilo virš visų ir pasiuntė kamuolį ten, kur negalėjo pasiekti net super Gianluigi Buffonas.

„Mėlyniesiems“ pasaulio čempionatas baigėsi. Skaudžiai“.

„Aš esu atsakingas už komandos rezultatą“, - pasakė C.Prandelli Italijai iškritus iš pasaulio čempionato.

Italija pralaimėjo Urugvajui 0:1 ir grįžta namo. Lemiamose grupės rungtynėse „trispalvių“ bunkeris laikėsi, kol „Atletico“ gynėjas D.Godinas atliko tobulą smūgį galva, po kurio G.Buffonas iškėlė baltą vėliavą, o C.Prandellio Italija pradėjo krautis daiktus.

Tai buvo logiškas pralaimėjimas. Nors komanda pradėjo rungtynes su dviem puolėjais Mario Balotelli ir Ciro Immobile, turėjo aiškų gynybinį tikslą: pastatyti sieną prie savo vartų ir apginti lygiąsias, kurių užteko, kad patektų į kitą etapą“.

„La Stampa“. „Italijai iškritus iš pasaulio čempionato ir atsistatydimus C.Prandelliui bus atverstas naujas puslapis. Komanda bus kuriama apie Marco Verrattį ir M.Balotellį.

Praėjus ketveriems metams po Pietų Afrikos nelaimės, rinktinė vėl liko vienais apatiniais – nepateko į aštuntfinąlį, kuris buvo minimalus tikslas. Maža to, rinktinės ateitis yra neaiški.

Ką palieka C.Prandelli? Geras yra turbūt tik vienas dalykas. Jei 2010 metais baigėsi pasaulio čempione tapusios kartos laikas ir ji buvo pakeista jaunų žmonių grupe, kurioje buvęs M.Verratti įrodė esąs lyderis, tai iki 2018-ųjų dabartiniai jauni žaidėjai bus įgyję patirties.

Visa kita yra blogai. Atsistatydinus visai futbolo federacijos vadovybei ir sugriuvus futbolo vertikalei, neaišku, kas ir kada skirs rinktinės trenerį. Jei federacijos suvažiavimas tik rugpjūtį patvirtins Giancarlo Abetės ir C.Prandellio atsistatydinimą, kiek dar reikės laukti, kol bus paskirtas naujas treneris? O juk rugsėjo pradžioje jau bus žaidžiamos Europos čempionato atrankos rungtynės. Ir kas imsis šių pareigų? Šiuo metu laisvi treneriai yra Roberto Mancini, Luciano Spalletti ir Massimiliano Allegri“.

„Mėlynųjų“ nuskauskinamieji neveikia. Nualinti ir naivūs važiuojame namo. Urugvajus nėra stipresnis už Italiją, bet turi du puolėjus L.Suarezą ir E.Cavanį, kurie gali vieni nulemti rungtynių baigtį. Italija suskaldyta. Vaikščiojanti, stokojanti greičio, sipnai varinėjanti kamuolį. Nepasinaudojusi kraštais, kur buvo silpniausios „Žydrųjų“ vietos. Atidavusi rungtynes, bandžiusi nepralaimėti.

Italija pamiršo pagrindinę žaidimo taisyklę.

C.Prandelli nusprendė užšaldyti žaidimą, pasikliaudamas „Juventus“ gynyba. Treneris aiškiai pasakė: į nieką nepretenduojanti gynyba. Aikštėje buvo dvi paralyžuotos komandos, bijančios patekti į kitą etapą.

SuperMario vėl buvo nervingas, bet banaliai gera mintis pakeisti jį Marco Parolo ir žaidimui įpūsti gyvybės nepasiteisino.

Mes pralaimėjome, nes mums pritrūko degalų. Mes pralaimėjome komandoms, kurios nėra aukštesnio lygio. Mes pralaimėjome komandoms, įskaitant Kosta Riką, kurios greičiau bėgo. Mes sumokėjome už taktikos planą, kuris buvo ne lankstus, o neaiškus. Mes pralaimėjome dėl mūsų lygos ir mūsų futbolo sistemos nuopolio“.

„Į Braziliją pasiimsiu dvi nuotraukas, - prieš pasaulio čempionatą sakė rinktinės treneris Fernando Santosas. – Pirmoji – atkrintamųjų rungtynių su Rumunija, kuriose mes žaidėme taip gerai, kaip tik mokame. Antroji – rinktinės sutikimo Graikijoje po pergalės 2004 metų Europos čempionate“.

Dabar F.Santosas turi nuotrauką, padarytą per rungtynes su Dramblio Kaulo Krantu, kurios buvo geresnės negu mačai su Rumunija.

„Eleutherotypia“. „Tai neįtikėtina, bet tai tiesa! Rinktinė epiniame trileryje nugalėjo Dramblio Kaulo Krantą 2:1 ir pateko į aštuntfinalį. Įvarčius įmušė Samaris ir Samaras.

Kai pusė Europos komandų, tarp jų Anglija, Ispanija, Italija, tikriausiai Portugalija ir Rusija lipa į lėktuvą ir keliauja namo, Graikija toliau kuria graikišką svajonę ir lieka Brazilijoje!!!

Bandant aprašyti epinį rinktinės triumfą trūksta žodžių. Per geriausias rungtynes nuo 2004 metų rinktinė laimėjo trilerį su Dramblio Kaulo Krantu 2:1 ir pirmą kartą pateko tarp 16 geriausių pasaulio komandų.

Nesustabdyta dviejų priverstinių keitimų. Nenuleidusi rankų po to, kai tris kartus sudrebino varžovų vartų virpstą bei skersinį ir nepasinaudojo septyniomis puikiomis progomis. Neatvėsinta išlyginamojo įvarčio 74-ąją minutę.

Niekas jai nesutrukdė ir visas pasaulis kalbės apie įspūdingiausią Graikijos patekimą į kitą etapą. Pasibaigus čempionatui šis įvykis neabejotinai bus minimas tarp svarbiausių turnyro įvykių. Būtų buvę neteisinga, jei daug geriau žaidusi Graikijos rinktinė nebūtų pasiekusi savo tikslo. Rinktinė buvo verta ir gavo tai, kas sporte vadinama „Futbolo dievas yra!“

„Ta Nea“. „Graikija pirmą kartą pateko į pasaulio pirmenybių aštuntfinalį. Galbūt po pirmųjų rungtynių su Kolumbija ir trijų praleistų įvarčių atrodė, kad tai – svajonė, bet dabar tai – tikrovė.

Tai tikriausiai buvo geriausios rinktinės rungtynės pastaraisiais metais. Mačas prasidėjo blogais ženklais, kai treneris Fernando Santosas iki 25-osios minutės buvo priverstas atlikti du keitimus. Pirmiausia 12-ąją minutę Panagiotis Kone užleido vietą Andreui Samariui, o 24-ąją minutę ištiko antras smūgis ir Orestis Karnesis, pajautęs nugaros skausmus, vartuose buvo pakeistas Panagiočiu Glyku“.

„Graikų kolektyvinė jėga pabaigoje palaužė Dramblio Kaulo Kranto asmenines pastangas. Likus kelioms sekundėms iki istorinio patekimo į aštuntfinalį į „Dramblių“ vartus buvo paskirtas baudinys, kuris pakėlė graikus į antrąją vietą C grupėje“.

„Dramblio Kaulo Krantas patyrė skaudų smūgį. „Drambliams“ labai nedaug trūko, kad pirmą kartą patektų į pasaulio čempionato aštuntfinalį, tačiau jie pralaimėjo Graikijai 1:2. Sabri Lamouchi vyrai nusileido varžovams visais atžvilgiais, netikėjo sėkme, tris kartus išsigelbėjo varžovams pataikius į virpstą ar skersinį ir galiausiai palūžo paskutinę minutę. Komandai trūko kovotojų dvasios, vienybės ir aistros.

Tuo pasižymėjo graikai, jau per pirmąsias 25 minutes netekę dviejų traumas patyrusių žaidėjų“. sport-ivoire.ci. „G.Sio nekaltas“.

„2013 metų lapkričio 16-osios Kasablankos didvyris Giovanni Sio buvo neteisingai apkaltintas po rungtynių su Graikija. 90+1-ąją minutę „Basel“ puolėjas nebuvo kaltas.

Vienintelis, kaltas už šį įsivaizduojamą baudinį, yra Carlosas Vera. Čilietis teisėjas buvo gailestingas graikams. Televizijos vaizdas nemeluoja ir žiūrovai gali pamatyti, kaip teisėjas nebaudė simuliuotojų“.

„Rinktinė sužaidė lygiosiomis 0:0 su Anglija ir baigė pirmąjį etapą nenugalėta. Šis taškas užtikrino pirmąją vietą D grupėje, kurioje žaidė trys buvę pasaulio čempionės“. „Diario Extra“. „Nenugalėti! Ir pirmi“

„Tikslas pasiektas. Rinktinė sužaidė nulinėmis lygiosiomis su Anglija ir užsitikrino pirmąją vietą D grupėje. „Trispalviai“ žaidė ramiai, valdė situaciją ir parodė, kad yra pasirengę toliau kurti istoriją.

Taip, daugelis tikėjomės įvarčio, bet antradienį užduotis buvo kitokia. Jorgės Luiso Pinto komanda tvirtai laikėsi, bet stokojo gilumo puldama.

Kosta Rika tapo D grupės nugalėtoja, einame pasaulio čempionų keliu, nepralaimime ir esame aštuntfinalyje.

Džiaukis, Kosta Rika! Kitas etapas mūsų laukia“.

„Po paskutiniojo švilpuko „Mineirao“ stadione pamatėme keistą sceną.

Tai buvo mūsų mirtis Brazilijoje, atsisveikinimas, pabaiga. Tai buvo beveik pakasynos.

Anglijos futbolininkai, kurie iškovojo vieną tašką per trejas grupės rungtynes, išsirikiavo saulėtoje aikštės dalyje stadiono kampe. Jie stovėjo ilga linija priešais tūkstančius anglų sirgalių, kurie atkeliavo į Braziliją, kad pamatytų pilkas lygiąsias. Ir anglų sirgaliai, laikę raudonus ir baltus Švento Jurgio kryžius, plojo žaidėjams.

Galbūt jie plojo Stevenui Gerrardui ir Frankui Lampardui, dviem paskutiniesiems surūdijusios auksinės kartos žaidėjams, kurie tikriausiai ką tik sužaidė paskutines rungtynes atstovaudami savo šaliai.

Galbūt jie tiesiog buvo dėkingi, kad Anglija iškovojo tašką paskutinėse rungtynėse ir išvengė trijų paeiliui pralaimėjimų.

Galbūt jie buvo nustebinti, kad Roy Hodgsono komanda pasiekė lygiąsias su D grupės nugalėtojais. Taškas su Kosta Rika buvo lyg milžino paklupdymas.

Bet nejaugi sakydami, kad lūkesčiai nusileido labai žemai, kalbėjome apie tokias žemumas? Ar jau pasiekėme tokį tašką, kai Anglijos sirgaliai yra patenkinti vien tuo, kad rinktinė patenka į turnyrus?“

„Kosta Rika – Anglija 0:0. „Trys liūtai“ pristabdė D grupės lyderius ir namo grįžta su tašku“.

„Ir štai viskas baigėsi. Vos prasidėjus.

Buvo galimybių laimėti rungtynes, susigrąžinti bent šiek tiek garbės. Bet to padaryti nepavyko. Tuo skiriasi geros komandos nuo vidutiniškų.

Anglija šiuo metu yra vidutiniška. Nieko daugiau. Jos paskutinės rungtynės buvo nuobodžios, subliūškusios, varginančios.

Šįkart, skirtingai nei prieš 64 metus, bent jau išvengta sutriuškinimo. Bent tuo Anglija išgelbėjo mus nuo prisiminimų apie pirmąjį Brazilijos nuopolį“.

„Anglijai pasaulio čempionatas baigėsi ne trenksmu, o žliumbimu. Jie vyksta namo su vieninteliu tašku, tik truputį aukščiau visiško pažeminimo.

Pasibaigus rungtynėms anglų sirgaliai plojo R.Hodgsono žaidėjams, o pats treneris prisidėjo prie komandos, perėjęs visą aikštę vis dar į kišenes sukištomis rankomis. Anksčiau Anglija būdavo nušvilpiama „Wembley“ stadione už kur kas geresnius pasirodymus negu paskutinė vieta pasaulio čempionato grupėje ir atsisveikinimas su turnyru jau po antrųjų rungtynių. Atlaidumo riba yra tikrai ypatinga.

Mažiau taškų turi tik Australija ir Kamerūnas. Šiai kategorijai priklauso ir Anglija“.

„Nerimstantys iki pabaigos ir garsiai dainuojantys, kad perrėktų vietinių šūksnius „eliminados“. Anglijos sirgaliai parodė savo meilę komandai, kuri juos vis labiau tildė.

Po paskutinio švilpuko R.Hodgsonas ir žaidėjai nuėjo į „Mineirao“ stadiono kampą padėkoti sirgaliams, kurie juos aistringai palaikė. Plojimai nuvylusiai komandai buvo stulbinami. Sirgalių ištikimybė išties yra besąlyginė“.

„El Tiempo“. „Nacionalinis pasididžiavimas. Penkios priežastys, kodėl Kolumbija pateko į kitą etapą“.

„1. Jameso Rodriguezo lygis. Svarbiausias visose rungtynėse. Apsiprato su lyderio vaidmeniu, visose trijose rungtynėse įmušė pats ir atliko rezultatyvius perdavimus. Užsienio žiniasklaida jį vadina vienu geriausių čempionato žaidėjų.

2. Puolimo stiprumas. Devyni įvarčiai per trejas rungtynes, įvarčius mušė ir gynėjai, ir krašto žaidėjai, ir priekinė linija. Komanda sugebėjo kompensuoti Falcao Garcios, kuris buvo rezultatyviausias atrankos žaidėjas, praradimą.

3. Davido Ospinos lygis. Jei kas nors suklysta, jis ištaiso. Saugumas yra jo rankose.

4. Sėkmė yra mūsų pusėje. Visose trejose rungtynėse buvo sunkių akimirkų, kai varžovai uždarė Kolumbiją jos aikštės pusėje. Tačiau Kolumbija buvo stipresnė negu jos varžovai.

5. Komandos dvasia. Žaidėjai rūpinasi vienas kitu ir yra kaip tikra šeima. Komandos vienybė ir toliau turėtų būti sėkmės garantas“.

„El Espectador“. „Kolumbija primušė įvarčių ir C grupėje užėmė pirmąją vietą“.

„Jacksonas Martinezas ir Jamesas Rodriguezas, kurie anksčiau sudarė „Porto“ puolimo duetą, nulėmė baigtį per sunkias rungtynes, kuriose rinktinė nugalėjo Japoniją 4:1 ir užsitikrino pirmąją vietą C grupėje“.

„Kolumbietis Farydas Camilo Mondragonas Ali 2014 metų birželio 24 dieną būdamas 43 metų ir 3 dienų amžiaus įėjo į aikštę rungtynių, kuriose Kolumbija nugalėjo Japoniją 4:1, 84-ąją minutę.

„Burtininkas“ F.Mondragonas, kuris šeštadienį pažymėjo 43-ąjį gimtadienį ir žaidė aštuonių šalių 11-oje klubų, pagerino kamerūniečio Roger Millos rekordą. R.Milla 1994 metų birželio 28 dieną paskutines rungtynes pasaulio čempionate JAV žaidė būdamas 42 metų, vieno mėnesio ir 8 dienų amžiaus.

„Antrajame kėlinyje Jacksono Martinezo ir po keitimo įėjusio Jameo Rodriguezo surengta pamoka sunaikino trapias Japonijos viltis patekti į pasaulio čempionato aštuntfinalį. Kolumbija eliminavo Azijos čempionus, nugalėjusi juos 4:1.

Japonijos treneris Alberto Zaccheroni sakė, kad jo žaidėjai, kuriems reikėjo laimėti ir sulaukti palankaus kitų rungtynių rezultato, Brazilijoje rungtyniavo žemiau galimybių, bet pridūrė, kad nekalbės apie tai, ar liks dirbti treneriu, kol komanda grįš į Japoniją“.

„Asahi“. „A.Zaccheroni per ketverius darbo Japonijoje metus išmokė futbolininkus pasinaudoti jų įgūdžiais, išvystė kūrybingumą ir įvarčių pojūtį, bet nesugalvojo, kaip išardyti psichologinius stabdžius, kurie trukdo jo žaidėjams atsiskleisti svarbiausiose pasaulio varžybose“.