Pasaulio čempionate Brazilijoje krintančiomis žvaigždėmis pirmenybių pradžioje nulijo taip gausiai, kad procesą galima lyginti su tvano lygio liūtimis per rungtynes Resifėje ar Manause. Priežastys - įvairios.
Gaila C.Ronaldo. Po traumos bejėgiškai šlubčiodamas po aikštę vaiko, iš kurio tėvai ką tik atėmė savaitės kišenpinigius, veido išraiška - tai nėra priekaištas, tiesiog CR7 niekada nemokėjo, nemoka ir, matyt, nemokės pralaimėti oriai - šis kamuolio burtininkas įrodė, kad be jo ugningo talento Portugalija - tik šalis, kažkada garsėjusi iškiliomis, žmonijos istoriją keitusiomis jūrų ekspedicijomis. Bėda ta, kad su futbolu vandenynų užkariavimas neturi nieko bendro.
Gaila italų veteranų A.Pirlo, G.Buffono, Antonio Cassano, Giorgio Chielini, kurių gulbės giesmę pasaulio čempionatuose farsu pavertė amžinai tuščio M.Balotelli pasipūtimas ir jaunosios "squdra azzurra" kartos nesugebėjimas priversti save kovoti.
Gaila legendinės ispanų kartos. Bet apie Xavi, X.Alonso, A.Iniestą, Ikerą Casillasą, Davidą Villą, Fernando Torresą sakome taip - jie praleido progą išeiti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Suprask - po triuškinamai laimėto 2012-ųjų Europos čempionato, vykusio Lenkijoje ir Ukrainoje.
Urugvajietis L.Suarezas galėjo likti pasaulio pirmenybėse, jei jo žandikaulis nekaukšėtų pernelyg garsiai. Kiti nuobaudas užsidirba liežuviu, L.Suarezas - dantimis. Trečias per karjerą bandymas paragauti žmogienos kandant į petį G.Chiellini privertė Urugvajaus rinktinės žvaigždę pakuoti lagaminus ir rengtis dar vienoms ilgai truksiančioms atostogoms.
36-erių D.Drogba paseno kartu su savo auksine vadinta, bet nieko taip ir nelaimėjusia Dramblio Kaulo Kranto futbolininkų karta. W.Rooney ir S.Gerrardui likimas iškrėtė piktą pokštą, paleisdamas juos į pasaulį Anglijoje - nieko nepadarysi: ten, aukštybėse, jie irgi, atrodo, turi humoro jausmą. Kroatų L.Modričiaus ir Mario Mandžukičiaus bei bosnio E.Džeko tėvynainiai didžioms pergalėms dar nepribrendo.
Niūru? Beviltiška? Nieko panašaus. Žvaigždžių koncentracija futbolo padangėje sumažėjo, bet kiek dar visko liko! Juolab kad prigesusį šviesulį visada keičia naujas, ką tik įsižiebęs.
Čempionate Brazilijoje lieka šeimininkų pažibos Neymaras ir Oscaras, stebuklingas olandų trikampis, kurį sudaro Arjenas Robbenas, Wesley Sneijderis ir Robinas van Persie, vokiečių futbolo monstrai Thomasas Mulleris, Mesutas Ozilas, Toni Kroosas, Mario Goetze bei visų laikų čempionatų rezultatyvumo rekordo siekiantis senelis Miroslavas Klose, prancūziškas legionas, kurį į priekį veda Karimas Benzema, bei, aišku, genialus argentinietis Lionelis Messi.
O kiek dar tų, kurių pavardes, matydami jas kone pirmą kartą, daugelis mūsų tik mokomės ištarti. Įvarčius štampuojantis Memphis Depay iš Olandijos. Puikus, išreklamuotas Belgijos rinktinės žvaigždes Edeną Hazard'ą, Romelo Lukaku ar Adnaną Januzajį, ko gero, pranokstantis jų devyniolikmetis komandos draugas Divockas Origi, jau nekalbant apie galbūt ryškiausią čempionato pirmojo etapo žvaigždę - Jamesą Rodriguezą iš Kolumbijos.
Italai važiuoja namo. Taip yra antrą kartą iš eilės.
Nebėra ispanų. Irgi nekeista - pasaulio pirmenybėse tradicija tampa tai, kad čempionai su savo regalijomis atsisveikina anksti.
Namo keliauja anglai - priminkite, kodėl mes apie tai kalbame? Ir rusai: neva iš silpniausios grupės, neva neparodę charakterio ir taktinio lankstumo. Ta pati situacija: kodėl mes turėtume šnekėti apie rusų nesėkmes, jeigu idėja apie galimą - ne, jie patys dažniausiai sako, kad kone privalomą - sėkmę daugelį metų gyvena tik jų pačių vaizduotėje?
Prieš atkrintamąsias varžybas sirgalius ieško favorito. Giliai, kapstyti, ko gero, neverta. Savo taikiklyje auksą turi brazilai, argentiniečiai, vokiečiai, prancūzai, olandai. Juolab kad, tikėtina, dauguma jų, kitaip nei Kosta Rika, Alžyras ar JAV, dar neįjungė galingiausios pavaros.
Žvaigždės Brazilijoje šią vasarą kartais gęsta. Vietoj jų žiebiasi naujos. O mūsų dėmesį ir toliau kausto naktinis futbolas anapus Atlanto. Gero reginio visiems.
