Brazilijoje vėl kunkuliuoja aistros dėl ginčytinų teisėjų sprendimų. Pasaulio futbolo čempionatai tiesiog neatsiejami nuo teisėjavimo skandalų, kurie skatina FIFA nuolat ieškoti ir vėliau pritaikyti įvairias naujoves teisėjų darbe.
„Lietuvos rytas“ primena penkis epizodus iš pasaulio čempionatų rungtynių, kurios privertė imtis permainų.
1970-ieji: raudonoji kortelė
Čilės ir Italijos rinktinių dvikova 1962-ųjų pasaulio čempionate futbolo istorijoje iki šiol išliko žiauriausiomis rungtynėmis.
Jau 12-ąją sekundę Kenas Astonas buvo priverstas stabdyti žaidimą po šiurkščios čiliečių pražangos, o 4-ąją minutę nutarė iš aikštės išvaryti pirmąjį italą.
Tačiau Giorgio Ferrini atsisakė paklusti šiam teisėjo iš Anglijos sprendimui. K.Astonas tuomet paprašė policijos pagalbos ir po dešimties minučių atvykę ginkluoti vyrukai galiausiai sugebėjo italą išvesti į drabužinę.
FIFA po kruvinojo Santjago karo ilgai suko galvą, kaip visiems oficialiai parodyti, kad žaidėjas yra išvytas. Kartą vairuodamas automobilį K.Astonas stabtelėjo šalia šviesoforo ir jam šmėstelėjo geniali mintis: „Geltona – dėmesio, raudona – stop.“
1970 metų pasaulio pirmenybėse per Meksikos ir SSRS rinktinių mačą Kurtas Tschenscheris rusui Jevgenijui Lovčevui prieš akis pirmąsyk istorijoje jau ištraukė geltonąją kortelę.
1982-ieji: šeicho įgeidžiai
Miroslavo Stuparo karjera gėdingai baigėsi po vienintelių 1982 metų čempionato rungtynių.
FIFA arbitras iš Sovietų Sąjungos vadovavo Prancūzijos ir Kuveito rinktinių mačui Valjadolide. Kai prancūzas Alainas Giresse’as tiksliai smūgiavo į kuveitiečių vartus, M.Stuparas dar kartą parodė į aikštės centrą – 4:1.
Tačiau tribūnose sėdintis šeichas Ahmedas al-Jaberas, Kuveito emyro brolis ir šalies futbolo federacijos prezidentas, įsiuto po tokio teisėjo sprendimo. Jis įbėgo į aikštę ir pareikalavo, jog M.Stuparas atšauktų įvartį, nes prieš tai esą tribūnose nuaidėjo kitas švilpukas ir suklaidino Kuveito žaidėjus.
Šeichas pagrasino, kad jo komanda negrįš iš drabužinės ir daugiau nežais, jeigu teisėjas nepakeis savo sprendimo. Kai išsigandęs M.Stuparas patenkino šeicho įgeidžius, įžeisti pasijuto prancūzai.
Šortais vilkintis Prancūzijos rinktinės treneris Michelis Hidalgo bėgo įrodinėti savo tiesos, bet jį iš aikštės jau ištempė Ispanijos policininkų būrys.
Po 10 minučių riaušių mačas galiausiai buvo pratęstas, o prancūzai dar kartą įmušė ketvirtąjį įvartį. Bet M.Stuparas daugiau jau neteisėjavo nė vienose rungtynėse, nes FIFA jį diskvalifikavo iki gyvenimo pabaigos.
2006-ieji: vaizdo sargas
Pasaulio čempionato finalas Prancūzija – Italija. 107-oji minutė. Marco Materazzi raitosi ant žemės, o Zinedine’as Zidane’as stovi aikštėje netoli Italijos rinktinės gynėjo.
Finalo arbitras Horacio Elizondo nieko nematė. Jo asistentai taip pat. Bet Luisas Medina Cantalejo, ketvirtasis rungtynių arbitras, skuba padėti kolegoms.
Vaizdo kontrolės įraše lyg ant delno matyti, kaip Prancūzijos rinktinės žvaigždė galva kirto savo varžovui.
Sulaukęs žinių apie šį incidentą, H.Elizondo išsitraukė raudonąją kortelę.
Z.Zidane’ui buvo skirta nuobauda, kai jo nusižengimą pirmą sykį pasaulio čempionatuose įrodė vaizdo teisėjas.
2014-ieji: išnykstanti linija
41-oji minutė per pirmąsias pasaulio čempionato rungtynes, kuriose žaidžia Brazilijos ir Kroatijos futbolininkai.
Kol Neymaras ruošiasi smūgiuoti baudos smūgį, Yuichi Nishimura išsitraukia aerozolio balionėlį.
FIFA arbitras iš Japonijos nupiešia putų liniją prieš kroatų kojas norėdamas, kad jie išlaikytų 9,15 m atstumą iki kamuolio.
Pietų Amerikoje įprastas purškalas, kurį 2002-aisiais išrado Pablo Silva, pirmąsyk atsidūrė viso pasaulio futbolo mėgėjų dėmesio centre, bet per minutę vėl išnyko nuo vejos.
Bendrovei „915 Fairplay“ vadovaujančio argentiniečio išradimo rezultatas: 2014-ųjų pasaulio pirmenybėse vienintelis įvartis tiesiai po baudos smūgio buvo įmuštas tik per Argentinos ir Nigerijos dvikovą, kai Lioneliui Messi suktu smūgiu pagaliau pavyko pralaužti drausmingą afrikiečių sienelę.
2014-ieji: išmanusis laikrodis
Sandro Ricci laikrodis jau pateko į pasaulio futbolo čempionatų metraštį.
FIFA arbitras iš Brazilijos per Prancūzijos ir Hondūro rungtynes (3:0) 48-ąją minutę pirmąsyk išmėgino dar vieną technologinę naujovę.
Norėdamas įsitikinti, ar reikia įskaityti antrąjį prancūzų įvartį, brazilas išmaniai pasitikrino, ar kamuolys kirto vartų liniją.
Naujoji sistema veikia paprastai. Septynios kameros, stebinčios vartų liniją, akimirksniu siunčia signalą išmaniajam laikrodžiui, kurį ant riešo turi rungtynių arbitras.
Birželio 15-ąją S.Ricci iš karto suprato, kad Noelis Valladaresas nukreipė kamuolį į savo vartus, kai jis atšoko nuo virpsto po Karimo Benzema smūgio.
Vos kamuolys kirto vartų liniją, teisėjas iš karto gavo vibruojantį laikrodžio signalą. (LR)
Spalvoti bateliai – ne nauda, o mada
Daugelis pasaulio futbolo čempionato žiūrovų atkreipė dėmesį į ryškiaspalvę žaidėjų avalynę. Kai kurie futbolininkai aikštėje bėgioja su skirtingų spalvų – rožinės ir žydros – sportiniais bateliais (nuotr.).
Sportinės avalynės naujovę specialiai planetos pirmenybėms pateikė bendrovė „Puma“. Ant dešinės kojos žaidėjai avėsi rožinius „EvoPower“, o ant kairės – žydrus „EvoSpeed“. Su šiais bateliais futbolininkai negauna jokio pranašumo. Bet toks avalynės pasirinkimas – drąsaus stiliaus požymis.
„Tai linksma mada drąsioms asmenybėms, – sakė mados ekspertė Christie Ressel. – Tai nėra paplitęs stilius.“
Italų puolėjas Mario Balotelli šypsojosi pirmą kartą išvydęs naują batelių kolekciją: „Jei atvirai, pamaniau, kad „Puma“ vyrukui pasimaišė protas. Tačiau paskui suvokiau, kad visai ne. Šios spalvos suteikia išskirtinumo.“
Atsiliepimai džiugina „Puma“ gamintojus. Nuo birželio 1-osios parduotuvių vitrinose atsiradę bateliai paklausūs ir tarp futbolo aistruolių.
Anot mados ekspertės Ch.Ressel, šiuos batelius gali avėti tiek vyrai, tiek moterys: „Tiesa, dabar populiaresni spalvoti futbolo, o ne kasdieniai bateliai. Futbolo avalynė ir taip būna ryškių spalvų, o kasdien vaikštome su kiek kitokiais bateliais.“
Spalvotų „Puma“ batelių kaina – nuo 50 iki 250 JAV dolerių.