Alžyro futbolo federacijos (AFF) prezidentas Mohamedas Raouraoua tuo niekuomet nepasigirs viešai.
Tačiau po lygiųjų su Rusija (1:1) grupės varžybose, kai šios Šiaurės Afrikos valstybės rinktinė pirmąsyk istorijoje pateko į pasaulio čempionato aštuntfinalį, ne vienas „Fennecs“ aprangą vilkintis žaidėjas meldėsi už įžvalgų AFF vadovą.
Prezidentą glėbyje sugniaužęs Sofiane’as Feghouli su ašaromis akyse dėkojo, kad šis įkalbėjo jį atstovauti protėvių žemei.
Gimė ir augo Prancūzijoje
24-erių saugo pavyzdys geriausiai iliustruoja dabartinės Alžyro rinktinės tapatybę.
„Valencia“ (Ispanija) klube pastarąjį sezoną žaidęs futbolininkas laisvai galėjo pasirinkti prancūzišką likimą.
Jis gimė Levalua Perė, o užaugo Sent Uene greta Paryžiaus ir tris kartus net buvo apsivilkęs Prancūzijos jaunių rinktinės aprangą tarptautinėse varžybose, kodėl galiausiai nusprendė padėti savo tėvų šaliai.
S.Feghouli keliu pasuko visas būrys dabartinių jo komandos draugų. Saphiras Taideras, Yacine’as Brahami, Nabilas Bentalebas ar Faouzi Ghoulamas irgi tapo EN (taip Alžyre vadinama nacionalinė ekipa. – Red.) nariais, nors galėjo rinktis kitą likimą.
Prezidentas keitė įstatymus
Istorinė Alžyro rinktinės sėkmė Brazilijoje neatsiejama nuo naujos kadrų politikos, kurią dar prieš dešimtmetį pradėjo M.Raouraoua.
AFF prezidentas ilgus metus nuosekliai dirbo šešėlyje, siekdamas pakeisti galiojusias taisykles dėl dvigubos žaidėjų pilietybės. Senoji FIFA tvarka kategoriškai draudė futbolininkui keisti sportinę pilietybę ir pasirinkti kitos šalies rinktinę sulaukus 16 metų.
M.Raouraoua iki šiol yra FIFA vykdomojo komiteto narys ir dešinioji Issa Hayatou – Afrikos futbolo šalių konfederacijos prezidento – ranka.
Įtakingas alžyrietis nuo 2003 metų mėgino įtikinti savo kolegas pakeisti senąją sistemą. Bet tai padaryti net jam nebuvo lengva, nes kiti futbolo vadovai bijojo, kad naujoji tvarka gali sukelti pavojingą žaidėjų migraciją iš vienos šalies į kitą.
Galiausiai M.Raouraoua laimėjo, ir 2009-aisiais FIFA ryžosi permainoms: dvigubą pilietybę turintiems žaidėjams buvo suteikta teisė iki 21-ojo gimtadienio apsispręsti, kuriai rinktinei jie nori atstovauti.
„Alžyras tikrai nebuvo vienintelė šalis, pasinaudojusi šiuo taisyklių pakeitimu“, – tvirtino M.Raouraoua.
Įtikinėjo emigrantų šeimas
Auksaburnis AFF prezidentas sėkmingai įveikė teisines kliūtis, bet tai dar buvo tik pusė darbo. Norėdamas kūnu paversti savo pirminę idėją, jis dar privalėjo įtikinti svetur gyvenančius „Alžyro vaikus“ pasirinkti protėvių šalies rinktinę.
M.Raouraoua apkeliavo visą Europą, aplankė ne vieną emigrantų šeimą, pristatydamas naujos Alžyro rinktinės projektą.
Ne vienas jau Europoje gimęs futbolininkas sutiko apsivilkti „Fennecs“ aprangą pirmiausia susiviliojęs proga patekti į svarbiausias tarptautines futbolo varžybas.
Bet sustiprėjusi EN netrukus jau ėmė puoselėti ir tikras sportines ambicijas, kurios tapo magnetu pajėgiems žaidėjams.
Pavyzdžiui, F.Ghoulamas turėjo realių galimybių tapti Prancūzijos rinktinės nariu, bet 23 metų „Napoli“ klubo gynėjas apsisprendė atstovauti Alžyrui.
„Turime labai daug tikrai pajėgių žaidėjų, kurie atvyko pas mus. Tokių kaip Yacine’as Brahimi (24 metų „Granada“ saugas. – Red.) ar Nabilas Bentalebas (19-metis „Tottenham Hotspur“ talentas. – Red.). Mus visus – ir žaidėjus, ir trenerių štabą, ir federacijos prezidentą – suvienijo vienas tikslas, – neslėpė S.Feghouli. – Visa širdimi trokštame įrodyti, jog esame tikra futbolo tauta ir ateityje iškovosime dar ne vieną pergalę.“
Gimimo vietos nepasirinksi
2014 metų pasaulio čempionate Alžyro garbę jau gynė net 16 žaidėjų, gimusių Prancūzijoje („Livorno“ klubo gynėjas Djamelas Mesbahas gimė Alžyre, bet dar kūdikis su tėvais persikėlė į Europą).
Alžyre ilgai virė ginčai dėl „svetimšalių širdies“ ir dvigubos futbolininkų pilietybės.
Bet istorinė „Fennecs“ sėkmė Brazilijoje, regis, amžiams nutraukė šias diskusijas, kurios dar nuo 2010-ųjų skaldė šią Šiaurės Afrikos šalį.
„Ar jūs matėte, kaip jie arė ir plėšė marškinėlius aikštėje už mūsų šalį?“ – rinktinės draugais žavėjosi Alžyre gimęs ir užaugęs „Watford“ gynėjas Essaidas Belkalemas.
„Šia tema visur – ir Alžyre, ir Prancūzijoje – niekuomet netrūko ginčų. Kai kurie iš mūsų užaugo Prancūzijoje ir taip pat jaučiasi prancūzai.
Jei jau gimei Prancūzijoje, juk negali gimti kitur.
Bet Alžyras teka mūsų kraujyje, – aiškino S.Feghouli. – Vieni, kaip Karimas Benzema arba Samiras Nasri, pasirenka atstovauti Prancūzijai, o kiti – Alžyrui.
Tai tik jų asmeninis pasirinkimas, todėl apie tai negalima diskutuoti.
Tas, kuris pasirinko mūsų šalies rinktinę, privalo jai atiduoti visas jėgas ir kartu siekti vieno tikslo.“
Brazilijoje naujųjų alžyriečių aistra niekam tikrai nekėlė jokių abejonių.
