Pasaulio čempionato finalas tarp Vokietijos ir Argentinos rinktinių sekmadienį vyks 22 val.
Per pačias svarbiausias Argentinos rinktinės rungtynes futbolo superžvaigždė nebuvo nei „super“, nei žvaigždė. L.Messi buvo stebėtojas, o ne tas, kuris duria likimo pirštu.
Liko nusivylę
Už pasiekimus „Barcelona“ klube giriama, o dėl rinktinės vis kritikos sulaukianti 27 metų „blusa“ milijonų akių nepatraukia. L.Messi stovėjo ant vienos šviesiausių pakylų, bet žibintai buvo nukreipti kitur.
Argentina Olandiją nugalėjo po baudinių serijos, o per pagrindinį laiką bei pratęsimą švieslentė rodė 0:0. Būtent dėl pratęsimo didžioji dalis atsakomybės krenta ant L.Messi pečių.
Jeigu šis būtų palikęs savo žymę, kaip tai šimtus kartų darė „Barcelona“ klube, Argentina būtų reikalus užbaigusi po 90 minučių.
Argentinai reikia, kad L.Messi žengtų į priekį. Pusfinalyje jis nuvylė.
L.Messi įmušė tą svarbiausią nervais apraizgytą ir kraują purslais taškytis priverčiantį pirmąjį baudinių serijos įvartį, kuris įkvėpė argentiniečius ir tėškė į olandų pusę neaprėpiamo dydžio psichologinės naštos kamuolį, kai Ronas Vlaaras nesugebėjo realizuoti savo progos.
Bet tik tiek. L.Messi indėlis į pašėlusią Argentinos pergalę čia prasidėjo ir čia baigėsi. San Paule tūkstančiai sirgalių šaulė: „Olė, olė, olė, Messi, Messi!”, bet jis tikrai nepadarė nieko, už ką nusipelnytų šūksnių.
Viskas. Priėjome kraštą, bedugnę ir kelio atgal nėra. L.Messi privalo suspindėti visomis spalvomis per finalą su Vokietija, jeigu futbolininkas nori pasaulio čempionato istorijoje palikti savo žymę, kaip tai padarė legendinis Diego Maradona.
Įsimintinas kelias
Lyginti ir sverti šių žaidėjų nereikėtų. Debatai baruose, kas geresnis – L.Messi, D.Maradona ar Pele – visuomet smagi pramoga, tačiau atsakymo nėra. Juk viskas remiasi į asmeninę nuomonę, nes visi trys futbolininkai žaidė skirtingose erose, o jų karjeras žymėjo kitokie reiškiniai.
Tačiau 1986 metų pasaulio čempionate Argentinos triumfas daugiau ar mažiau priklausė tik nuo D.Maradonos. Rinktinės kapitonas, kaip dabar L.Messi, D.Maradona pusfinalyje įmušė abu įvarčius į Belgijos vartus. Jis savo rankomis nunešė komandą į finalą, kur Argentina 3:2 palaužė Vakarų Vokietiją.
Nepamirškime ketvirtfinalio, kur D.Maradona mušė du stebuklingus įvarčius į Anglijos vartus. Pirmasis į istoriją įnešė „Dievo ranką“, o antrasis dar ir šiandieną laikomas vienu geriausių įvarčių futbolo istorijoje. Spindėjo talentas, kai argentinietis demonstravo iš nežinia kur atsiradusius kamuolio valdymo įgūdžius, įveikdamas penkis anglų žaidėjus.
Paniro į tamsą
Štai L.Messi po grupių etapo neįmušė nė vieno įvarčio, tačiau iki to laiko teikė daug vilčių. Per pirmąsias rungtynes jis įmušė į bosnių vartus ir prikėlė iš liūdesio savo šalį, kai galingai šovė į Irano vartus jau per pridėtą laiką. Per rungtynes su Nigerija (3:2) jis įmušė du pirmuosius savo komandos įvarčius.
Bet nuo tada - tyla. Ją sutrikdyti mėgino rezultatyvus perdavimas Angelui di Maria. Pastarojo smūgis aštuntfinalyje lėmė pergalę prieš šveicarus, bet ar to pakanka, kad L.Messi atsidurtų ant dieviškojo pjedestalo kažkur netoli D.Maradonos? Ne.
Šį klausimą bus galima iškelti vėl, jeigu L.Messi iššaus finale.
Pradingo aikštėje
Tačiau jam reikės rimtai pasistengi. Kai Argentinos rinktinei per mūšį su olandais reikėjo savojo dievaičio, jis skendėjo tamsoje, akylai prižiūrimas grubų futbolą mėgstančio Nigelio de Jongo. Šis prie L.Messi prisišliejo tarsi šešėlis. Veikiausiai ir šiandieną užsimerkęs argentinietis tobulai pamena N.de Jongo veidą ir jaučia kvėpavimą į nugarą.
O kai šio šalia nebuvo, L.Messi liko be pasiteisinimų. Pirmajame kėlinyje jo laisvasis smūgis buvo niekinis. Kamuolys atsidūrė Jaspero Cillesseno rankose. Antrajame Argentinos dievaitis tiesiog šovė į dausas.
Olandijos rinktinė neleido L.Messi turėti kamuolio. Kai pastarasis jį tik priimdavo, sulaukdavo šiurkščių atakų. Kai N.de Jongas pavargo, prižiūrėtojo ginklus susirinko mažiau žinomas Jordy Clasie. Po 105 žaidimo minučių „Opta“ kompanijos analitikai pastebėjo, kad L.Messi nė karto nepalietė kamuolio olandų baudos aikštelėje.
„Mes nematėme L.Messi“, - drąsiai kalbėjo olandų treneris Louisas van Gaalas.
Gali spindėti
Olandijos rinktinė uždarė L.Messi į dėžutę, įspraudė jį į neveiklumo rėmelį, privertė dusti nuo minčių apie asmeniškai nesėkmingą atkrintamąjį etapą. Po rungtynių ne vienas L.Messi nesugebėjo paaiškinti, kodėl jam nepavyko prisidėti prie ekipos.
Jis buvo vienas. Tarsi trečia komanda aikštėje. Argentinos dievaitis situaciją valdyti mėgino itin mažame plote. Mažiausiame iš visos komandos. Daugybę kartų jis stovėjo ir taisėsi kapitono raištį, marškinėliais braukė per nosį ir stebėjo, kaip komandos draugai suka kamuolį aplink jį. Aplink, bet ne jam.
Galbūt buvo vilties, kad olandai galiausiai užmirš futbolininką, kuriam nepavyksta žaisti, suteiks jam oro ir erdvės. Jeigu taip, taktika neveikė.
Per antrąjį pratęsimą L.Messi nuvijo slogius minčių vaiduoklius ir įkvėpė Brazilijos oro. Jis įsibėgėjo, išvengė varžovų atakų ir galiausiai atliko gražų perdavimą Maxi Rodriguezui. Tai būtų puikus scenarijus, jeigu M.Rodriguezas būtų įmušęs. Šiam trūko ir jėgos, ir taiklumo.
Epilogas
L.Messi trofėjų kolekcija su „Barcelona“ - įspūdinga, o kur dar laimėti geriausio Metų žaidėjo titulai. To pakanka, kad šis futbolininkas būtų laikomas vienu geriausių istorijoje.
O atverti futbolo Valhalos vartus? Ne. Norint L.Messi pasodinti į menę kartu su D.Maradona ir Pele būtina jį visame stiprume išvysti pasaulio čempionate. Brazilijoje jis turi nublokšti ir užgožti kitus.
Liko viena proga.
