T.Danilevičius jau kelis mėnesius sukasi visiškai naujoje aplinkoje ir pratinasi prie kitokio tvarkaraščio, bet per krūvą naujų darbų neužmiršta ir senų bičiulių.
Neseniai T.Danilevičius sveikino Deividą Šemberą ir Andrių Skerlą, su Vilniaus „Žalgiriu“ tapusius Lietuvos čempionais. Pasikalbėjo ir su Mariumi Stankevičiumi, „Hannover“ gretose debiutavusiu bundeslygoje.
Tomas ir šie žaidėjai daug metų gynė Lietuvos rinktinės garbę ir tapo bičiuliais.
„Draugai manęs nepamiršta ir aš jų nepamirštu“, – nusišypsojo Tomas.
Per beveik du dešimtmečius trukusią futbolininko karjerą jis įgijo gerų bičiulių, keliavo ir susikūrė gerovę. Tačiau šią vasarą vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų nusprendė baigti šį gyvenimo etapą.
Tiesa, rugsėjo pabaigoje futbolininkas prašė neskubėti ir palikti 10 proc. jo sugrįžimui.
„Kas gali pasikeisti? Tikriausiai nieko, tik pačiam baisu sau garsiai pasakyti, kad tai yra viskas“, – tuomet lrytas.lt sakė 36 metų puolėjas.
Praėjus daugiau nei mėnesiui T.Danilevičius nebedvejoja: „Jau galiu drąsiai sau tai pasakyti. Tai negrįžtamas procesas, tiesiog reikėjo laiko, kad apsiprasčiau su ta būsena, tačiau turiu pripažinti, kad gerai jaučiuosi. Jokio streso nejaučiu.“
Šveicarijoje greitai pritapo
Per savo karjerą T.Danilevičius žaidė Lietuvos, Belgijos, Rusijos, Šveicarijos, Anglijos, Škotijos, Italijos ir Slovėnijos klubuose.
„Galima sakyti, kad esu paženklintas emigranto antspaudu“, – juokėsi vyras.
Italijoje jis praleido daugiau nei dešimtmetį, planavo šioje šalyje likti ir baigęs karjerą, tačiau darbo pasiūlymas privertė sportininką per kelias dienas priimti sprendimą ir vėl krautis daiktus. Baigiantis vasarai jis su šeima išsikraustė į Šveicariją, kur įsikūrė jos itališkame regione.
Prie pat Italijos sienos ir Lugano ežero įsikūręs Lugano miestas kiek mažesnis už Alytų.
„Miestas labai gražus, tarp kalnų, prie ežero. Visa Šveicarija – graži šalis, kalnuota, švari, žmonių bendravimas labai kultūringas. Greitai čia apsipratome, o šeimai labai patinka“, – pasakojo T.Danilevičius.
Keblumų nekilo ir sportininko dukterims – 12-metė Elzė ir septynerių Liepa tęsia klasikinių šokių pamokas. Mergaitės ir žmona Lina labiausiai džiaugiasi jo gyvenimo pokyčiais.
„Dukterims labai smagu matyti, kaip tėtis iš biuro pareina, o šeštadienį ir sekmadienį leidžia su jomis namie. Joms tai neįtikėtina“, – juokėsi jis.
Ar lietuviai Šveicarijoje įsikūrė ilgam?
„Norėtųsi čia likti ilgiau nei vienoje ar kitoje komandoje, nes ši komanda yra visai kitokio lygio“, – sakė T.Danilevičius.
Pakeitė veiklos sritį
Naujosios Tomo komandos nariai – ne sportinę aprangą vilkintys futbolininkai, o kostiumuoti verslininkai. Būtent ši sritis suviliojo T.Danilevičių karjeros pabaigoje.
„Labai džiaugiuosi, kad iš karto perėjau iš vienos komandos į kitą. Vadinu ją komanda, nes tai irgi profesionalų ratas, turintis savo uždavinius. Kol kas man tai yra braidžiojimas po nežinią ir savęs ieškojimas.
Dažniausiai sportininkams tas savęs ieškojimas baigus karjerą yra varginantis. Žinau iš savo kolegų, kad gali kilti problemų. Todėl labai džiaugiuosi, kad turiu užsiėmimą ir tikslą“, – kalbėjo T.Danilevičius.
Kiekvieną rytą jis veria tarptautinės investicijų kompanijos duris, čia dirba ir žinių semiasi iš savo srities profesionalų ir kuria planus apie nekilnojamojo turto investicijų verslą.
„Norėčiau ateityje būti šios srities specialistas. Dabar einu į labai gerą mokyklą. Sėdžiu biure su žmonėmis, kurie tuo užsiima daug metų. Verslas bus ateityje, bet pirmiausia reikia jį prisijaukinti, pažinti ir suprasti“, – pasakojo T.Danilevičius.
Dar vienas planas – kitais metais pradėti studijuoti. Kai beveik prieš du dešimtmečius klaipėdietis baigė mokyklą, apie mokslą nė nesvarstė, nes nutarė, kad studijos palauks, o jis visą dėmesį skirs futbolui.
„Kaip galima studijuoti ir profesionaliai žaisti užsienyje? Dabar galima internetu atsiskaityti, o tuomet tokių galimybių nebuvo. Galėjau studijuoti ir eksternu laikyti egzaminus, bet ar tokios studijos būtų davusios naudos? Visas buvau pasinėręs į futbolą. Norėjau tai daryti gerai ir nenorėjau blaškytis“, – tuomet priimto sprendimo nesigaili futbolininkas.
Naują puslapį atvertęs T.Danilevičius būtent į jį nori įrėžti universiteto žymę. Aukštosios mokyklos lietuvis ieško Šveicarijoje, o studijuoti norėtų specialybę, susijusią su ekonomika ar verslo administravimu.
Futbolo nepasiilgo
Prieš keletą metų paklaustas, ką veiks baigęs karjerą, T.Danilevičius tikino, kad nenorėtų atitolti nuo futbolo. Tačiau dabar buvęs puolėjas žvelgia kita kryptimi.
„Nesakyčiau, kad ilgiuosi to profesionalaus aktyvumo. Dabar tikrai ne. Komandinį bendravimą ir ryšį radau biure, todėl futbolo dar nepasiilgau.
Pastaruoju metu jį nelabai ir žiūrėjau. Gal jau atsivalgiau ir man užtenka. Žinoma, tikrai neišbraukiu futbolo iš savo gyvenimo, manau, kad jis visada bus mano pašonėje, visada liks labai geras atsiminimas ir mano hobis.
Dabar man po truputį atsiveria tas tikrasis pasaulis. Daug metų gyvenau tokiame futbolo burbule, bendravau tik su futbolo žmonėmis ir dabar tas burbulas sprogo. Pradėjau matyti ir kitus dalykus“, – sakė T.Danilevičius.
Šį sezoną T.Danilevičius galėjo atsidurti Lietuvos futbolo A lygoje, kaip ir keletas buvusių rinktinės žaidėjų, – vasarą jis sulaukė Klaipėdos „Atlanto“ pasiūlymo.
Trenerį Konstantiną Sarsaniją gerai pažįstantis T.Danilevičius dalyvavo keliose klaipėdiečių treniruotėse, tačiau pasiūlymo atsisakė.
„Atsisakiau ne dėl pinigų, net nebuvome iki derybų priėję. Supratau, kad nebenoriu žaisti futbolo, kad ieškau galimybių ne kaip toliau žaisti, bet kaip nebežaisti futbolo. Manau, mano sprendimas buvo geras, nes būčiau nuvylęs žmones, kurie turėjo lūkesčių“, – aiškino buvęs žaidėjas.
Šeima palaikydavo namuose
T.Danilevičiui užtektų dviejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek kartų jo šeimos moterys stadione stebėjo jį žaidžiantį. Tačiau futbolininkas niekada to ir neprašė.
„Įsivaizduojate, kaip mano šeima futbolu gyveno? (Juokiasi.) Mergaitės vieną kartą ateidavo, pažiūrėdavo, nelabai joms patikdavo. Vaikams tai buvo labiau lažas nei malonumas. Tačiau jaučiau kitokią paramą.
Jos mane palaiko namie, supranta, užjaučia. Man nereikėjo, kad jos stovėtų stadione, mojuotų šaliku ir šauktų „Tomai, Tomai“. Sulaukdavau didžiulio palaikymo sugrįžęs po nesėkmės ar patyrus traumą. Tai man buvo svarbiausia.
Esu labai dėkingas žmonai ir vaikams, kad palaikė mane sunkiausiais karjeros momentais“, – kalbėjo buvęs futbolininkas.
Stebės rinktinės rungtynes
Lapkričio 15 d. Lietuvos rinktinė Sankt Galene žais 2016 metų Europos čempionato atrankos rungtynes su Šveicarijos komanda.
„Jau užsisakiau bilietus ir jeigu nebus kokių nors pasikeitimų, važiuosiu.
Ir būrį draugų lietuvių, čia gyvenančių, pasiimsiu. Jau nuteikiau ir šeimą, kad vyksime. Trauksiu šeimą iš namų. Nežinau, kiek joms patiks šalti stadione, bet ko nepadarysi dėl Lietuvos?“ – juokėsi T.Danilevičius.
Buvęs futbolininkas taip pat tikisi prikalbinti į rungtynes vykti ir Lietuvos garbės konsulą Tičino kantone Gintautą Bertašių.
Lietuvos rinktinė atrankos varžybų E grupėje nugalėjo San Marino ir Estijos komandas, bet pralaimėjo slovėnams.
„Dabar rinktinėje nelengvas laikas, vyksta kartų kaita. Įsivaizduoju, kad sunku tiems jauniems vaikinams imtis lyderių vaidmens. Reikia jiems duoti laiko, neskubėti ir jų neperspausti.
Tą atsinaujinimą ne visada lydi geri rezultatai, bet vaikinams atsirado šansas parodyti save, patekti į finalinį etapą. Šansas, kurio mes anksčiau neturėjome“, – apie galimybę, atsiradusią padidinus finalinio etapo komandų skaičių iki 24, kalbėjo T.Danilevičius.
Rinktinėje – geriausi
Tiesa, ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas įsitikinęs, kad nacionalinei komandai nepamaišytų ir daugiau tarptautinės patirties sukaupę žaidėjai.
T.Danilevičius rinktinės kandidatų sąraše pasigenda Bundeslygoje šį sezoną rungtyniaujančio gynėjo M.Stankevičiaus, dukart geriausiu Lietuvos futbolininku išrinkto, nuo 2002-ųjų Lietuvos rinktinės vartus gynusio Turkijos „Gaziantepspor“ vartininko Žydrūno Karčemarsko, daugiau nei dešimtmetį Rusijoje žaidusio, nuo 1996-ųjų rinktinei atstovavusio D.Šembero. Tiesa, pastarasis pernai paskelbė apie karjeros rinktinėje pabaigą.
„Norėčiau galvoti, ir taip turėtų būti, kad rinktinėje žaidžia geriausi Lietuvos futbolininkai, nepaisant to, kiek jiems metų. Nesvarbu jaunas ar senas – turi žaisti geriausias.
Treneris sprendžia, kurie žaidėjai jam yra reikalingi, tačiau niekada negalima į rinktinę žiūrėti kaip į perspektyvą. Tai Lietuvos prestižas, todėl ji turi būti sudaryta iš geriausių žaidėjų. Jie turi įrodyti, kad tuo metu yra geriausi. Rinktinė – ne bandomasis triušis, čia turi žaisti geriausi“, - įsitikinęs T.Danilevičius.
Italai pamena įvartį
T.Danilevičius Lietuvos rinktinėje žaidė nuo 1998-ųjų iki 2012 metų. Per 71 rungtynes puolėjas įmušė 19 įvarčių ir yra rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Kai kurie T.Danilevičiaus karjeros epizodai papuoštų daugelio futbolininkų dosjė. 2000-aisiais atstovaudamas Anglijos superklubui Londono „Arsenal“ lietuvis draugiškose rungtynėse įmušė įvartį „Barcelona“ komandai.
2006-aisiais jis nuginklavo patį Gianluigi Buffoną, tuomet gynusį pasaulio čempionės Italijos vartus. Po metų T.Danilevičius įmušė įvartį ukrainiečiams ir tapo rezultatyviausiu rinktinės futbolininku.
„Italai tuomet buvo pakilime, ką tik tapę pasaulio čempionais, o mes su jais lygiosiomis sužaidėme (1:1, - red.). Šį įvartį prisimena ir Italijoje. Daug metų sutikdavau žmonių, kurie atsiminė, kad įmušiau į pasaulio čempionų vartus“, - prisiminė T.Danilevičius.
Lietuvoje viešėjo ne viena Europos futbolo elitui priklausanti komanda. Ir prieš daugelį jų Lietuvos rinktinės futbolininkams tekdavo raudonuoti. Daugelis prisimena, kaip Ispanijos rinktinės saugas Andresas Iniesta Kauno Dariaus ir Girėno stadione prieš keldamas baudos smūgį koja sulygino žemių grumstą. „Man būdavo ir man yra gėda, nes stadiono Lietuvoje iki šios dienos nėra. Nesuprantamas dalykas. Ir aš negaliu atsakyti kodėl taip yra ir kas dėl to kaltas. Kitais metais turėsime eurą, nuo 2004-ųjų priklausome Europos Sąjungai, o stadiono dar neturime, nors kiekviename mieste po areną stovi. Nepykite, bet nesuprantu.
Norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Esu didelis optimistas ir noriu tikėti. Tačiau realiai matau, kad šiai dienai tai yra sudėtinga. Tiesą sakant, nematau galimybių, bet esu pozityvus“, - sakė T.Danilevičius.
T.Danilevičiaus karjeroje – daugybėje klubų
Gimė 1978 m. liepos 18 d. Klaipėdoje.
Klubai. 1994–1995 m. Klaipėdos „Atlantas“, 1995 m. „Beveren“ (Belgija), 1996–1998 m. „Brugge“ (Belgija), 1998–1999 m. Maskvos „Dinamo“ (Rusija), 1999 m. „Brugge“, 1999–2000 m. „Lausanne“ (Šveicarija), 2000 m. Londono „Arsenal“ (Anglija), 2000–2001 m. „Dunfermline“ (Airija), 2001–2002 m. „Beveren“, 2002–2005 m. „Livorno“ (Italija), 2005–2006 m. „Avelino“ (Italija), 2006 m. „Livorno“, 2007–2008 m. „Bologna“ (Italija), 2008 m. „Grosseto“ (Italija), 2008–2011 m. „Livorno“, 2011–2013 m. „Juve Stabia“ (Italija), 2013 m. „Latina“ (Italija), 2013–2014 m. „Parma“ (Italija) ir „Gorica“ (Slovėnija).
Lietuvos rinktinė. Sužaidė 71 rungtynes, pelnė 19 įvarčių.
