Dar prieš penkerius metus Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupuotė „Pietų IV“ nuomojo komandai autobusą į mačus išvykoje ir rungtynėms skolino savo šortus. Tačiau dabar aistruolių atkurtas Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) klubas gali didžiuotis antrus metus iš eilės iškovota A lygos čempionų taure, didelėmis ambicijomis ir susigrąžintu istoriniu tęstinumu. Galbūt po kelerių metu vilniečiai galės džiaugtis ir nauju padoriu stadionu.
Nukrito keturios raidės
2009 metais „Žalgirį“ išgelbėjo ištikimiausia komandos sirgalių grupė „Pietų IV“. Gerbėjai įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgirį“ ir dokumentuose atsiskyrė nuo legendinio „Žalgirio“ klubo.
Į Lietuvos futbolo aukštumas pastaraisiais metais grįžo VMFD „Žalgiris“. Oficialiai jis skaičiavo tik penktus gyvavimo metus.
Tačiau per komandos šventinį vakarą Vilniaus rotušėje emocingai paskelbta, kad „Žalgiris“ susigrąžino nuo 1947-ųjų pradėtos skaičiuoti klubo istorijos tęstinumą ir legendinį pavadinimą „Žalgiris“.
Derybos dėl komandos istorijos perėmimo prasidėjo dar 2011 metais. Ir tik šiomis dienomis jos baigėsi taikos sutartimi.
„Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė patikino, kad istorinio tęstinumo susigrąžinimas kainavo, bet kiek, negalėjo atskleisti – komercinė paslaptis.
„Ilgai laukiau šios dienos. Kelias nebuvo lengvas, bet jis buvo kupinas ryžto ir tikėjimo, – apie perimtą senojo legendinio klubo tęstinumą Rotušėje emocingai kalbėjo „Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė. – Mus nešė svajonės sparnai. Iš „Pietų IV“ perimta atsakomybė buvo labai didelė. Ji vedė mus į priekį tada, kai buvo sunku ir nebebuvo jėgų. Bet ta našta buvo tokia didelė, kad suteikė mums sparnus. Su Dievo pagalba mes įveikėme šį kelią. „Žalgiris“ buvo kaip šeima. O pergalės – tai mūsų klubo vaikai. Dėkoju visiems už palaikymą, kai mums jo reikėjo labiausiai.“
„Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius trumpai drūtai tarė: „Kelias buvo sunkus, bet rezultatai puikūs. Džiaugiuosi, kad Vilnius gali didžiuotis stipria futbolo komanda.“
Naujo stadiono miražai
Ant scenos lipęs Vilniaus miesto meras, „Žalgirio“ garbės prezidentas Artūras Zuokas netikėtai užsiminė apie naujo stadiono statybas. Jis kalbėjo apie planus sostinėje statyti daugiafunkcinį sporto kompleksą, kuris atliktų sporto, sveikatingumo, kultūros, švietimo ir kitas funkcijas.
„Būtų vietos ir futbolui“, – portalui lrytas.lt patikino A.Zuokas, prieš tai stovėdamas ant scenos paminėjęs 20 tūkstančių sirgalių talpinančias tribūnas.
A.Zuoko teigimu, kompleksas iškiltų vietoj dabar esančių griaučių šalia Vilniaus „Akropolio“ – jie būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Meras teigė, kad belieka gauti pritarimus. Premjeras Algirdas Butkevičius, anot A.Zuoko, jau davė pritarimą komplekso idėjai.
Kada Lietuva galiausiai nusiplaus gėdingą nacionalinio stadiono dėmę? A.Zuokas tikslios datos įvardyti negalėjo.
„Premjeras labai stipriai palaiko šią kryptį. Manau, kad gerų žinių turėsime gana greitai“, – lrytas.lt tvirtino A.Zuokas.
M.Zubo ateitis – neaiški
„Man pačiai tai yra naujiena“, – A.Zuoko žodžiai nustebino klubo vadovę V.Venslovaitienę. Ji mažai ką galėjo pasakyti ir apie būsimą „Žalgirio“ veidą kitam pavasariui.
„Komandos vizija dėliojama tik dabar“, – teigė V.Venslovaitienė.
Ji negalėjo užtikrinti, kad dvejus metus „Žalgirį“ į A lygos viršūnę atvedęs lenkas Marekas Zubas liks prie komandos vairo.
„Tai žinoma! – paklausta, ar patenkinta trenerio darbu, patikino V.Venslovaitienė. – Esame daugiau nei patenkinti. Bet gyvenimas įneša savas korekcijas, todėl bus matyti.“
Iki A lygos sezono pabaigos liko vienas turas. Čempionų titulą apgynė „Žalgiris“, sidabras atiteko Pakruojo „Kruojai“, o dėl bronzos dar kaunasi Klaipėdos „Atlantas“ ir „Trakai“.
A lygos sezonas bus uždarytas gruodžio 4-ąją.
Šlovinga istorija
Vilniaus „Žalgiris“ per savo istoriją jau 5 kartus tapo Lietuvos čempionu (1991, 1992, 1999, 2013, 2014), 8 kartus iškovojo LFF taurę (1991, 1993, 1994, 1997, 2003, 2012, 2013, 2014) ir 4 kartus – Supertaurę (2003, 2012, 2013, 2014). Be to, 1987 metais vilniečiai iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius, o 1987-aisiais, atstovaudami SSRS rinktinei, laimėjo Universiadą.
„Žalgirio“ auklėtiniai iškovojo ne vieną titulą atstovaudami rinktinėms ar kitiems klubams. Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis tapo 1988-ųjų olimpiniais čempionais, Viačeslavas Sukristovas – 1988-ųjų Europos vicečempionu, Edgaras Jankauskas – Čempionų lygos ir UEFA taurės laimėtoju, pastarąją taurę virš galvos kėlė ir Deividas Šemberas.
