Nuo 1936 metų Berlyno olimpiados pasaulis nebuvo susidūręs su tokia realia galimybe, kad įspūdingą sporto renginį organizuos valstybė, kurios amoralus lyderis kelia mirtiną grėsmę taikai ir stabilumui.
Aš nelyginu Vladimiro Putino su Adolfu Hitleriu, nes toks žaidimas būtų parankus rusams. Tačiau jam nereikia būti tokiam žudikui, kaip A.Hitleris, kad šis būtų moraliai nepriimtinas, o mums ieškoti istorinių analogijų, jog neapkęstume V.Putino.
Užstoja V.Putiną
Pasaulio futbolo čempionatas negali būti rengiamas Rusijoje. Per visą laikotarpį, kai Rusijai buvo patikėta teisė organizuoti turnyrą, reaguojant į V.Putino invaziją į Ukrainą, FIFA sulaukė daugybės spaudimo. Pasaulio futbolą (nesu)valdanti organizacija spaudžiama pasirinkti kitą šalį.
Tačiau FIFA galva Seppas Blatteris atmeta visus prašymus, tvirtindamas, kad Rusijos teisė – neatšaukiama. Ir amžiams diskredituodamas savo vardą S.Blatteris kategoriškai užstojo V.Putiną, praėjus nedaug laiko po to, kai Maskvos remiami separatistai numušė civilių pilną lėktuvą Rytų Ukrainoje, nužudydami visus keleivius.
Atrodo, lyg dovana Rusijai yra daug šventesnis reikalas nei nepriklausomos valstybės suverenitetas ir 300 lėktuvu skridusių žmonių gyvybės.
Nešvarus pasirinkimas
FIFA yra praktiškai nepermatoma ir neskaidri organizacija. Ir nuo tada, kai Rusijai buvo suteikta teisė organizuoti 2018 metų čempionatą – kaip ir Katarui 2022-ųjų – įrodymai atskleidė, kad balsavimo ir pasirinkimo procesas buvo korumpuotas.
FIFA netgi mėgino sumenkinti šį klausimą palietusią savo ataskaitą, parengtą amerikiečių teisininko Michaelo J.Garcia. Organizacija pasauliui pateikė tokią santrauką, kad pasipiktinęs M.J.Garcia pats ją atmetė.
Į šį klampų etikos klausimų sūkurį pateko ir naujiena, kad V.Putinas galėjo papirkti pasaulio futbolo ikoną Michelį Platini – esą jam įteiktas Pablo Picasso darbas, kad šis paremtų Rusiją 2018 metų čempionato šeimininko rinkimuose.
„The Sunday Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės parlamento komitetas turi įrodymų apie tokią Rusijos dovaną. UEFA vadovaujantis M.Platini neigė, kad priėmė paveikslą, kaip tvirtinama, paimtą iš Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus.
Jeigu tai tiesa – tuomet šis papirkimas – įžūliausias ir be galo išradingas.
Noras būti matomam
Rusija kategoriškai – ir nuspėjamai – neigė visus laikraščio pateiktus kaltinimus, tarp kurių – kad V.Putinas asmeniškai rūpinosi Rusijos mėginimu gauti organizatorių teisę. Bet vargu, ar tvirtinimai apie asmeninį V.Putino įsitraukimą stebina.
Nuo pat pradžių V.Putinas pasaulio čempionatą matė, kaip nuostabią progą išaukštinti save ir šalį. Čempionatas – prestižinis projektas, su kuriuo jis susiejo savo reputaciją. Jo mėginimas gauti organizatorių teisę buvo klasikinis tirono žingsnis link galingo projekto, kuris leistų jam išlaikyti aukšto lygio teatrą.
Teatrą, kuris atitraukia žmonių dėmesį nuo jų nykstančių teisių, imituotos demokratijos ir pavojingos ekonominės situacijos. Dabar V.Putinas yra priverstas mokėti už naują sporto ir transporto infrastruktūrą, kad galėtų rengti čempionatą, nors krentančios naftos kainos tiesiog niokoja Rusija ekonomiką.
V.Putinas yra tiek arti atskirties, kiek tai įmanoma Rusijos valstybės lyderiui. Rusijai jau pritaikytos Amerikos ir Europos sąjungos sankcijos, kurios iš esmės yra ad hominem. Galima sakyti, kad jos yra skirtos sužeisti V.Putiną, kuris per G20 viršūnių susitikimą buvo laikomas nepageidaujamu įsibrovėliu.
Jis įsižeidė ir susitikimą paliko anksti. Ir jeigu Vakarų lyderiai tiesiog atmes V.Putino buvimą, tai bus paprasčiausiais atpildas, kurio jis nusipelnė. Juk V.Putinas žodžiais ir veiksmais įžeidinėja Vakarus ir jau žengė pirmuosius naujojo Šaltojo karo žingsnius, pasiųsdamas karo laivus ir naikintuvus į NATO zonas
Pavojus – didesnis
Atsiras tokių, kurie ginčysis, nors sutiks dėl V.Putino bjaurumo, kad galimybės organizuoti pasaulio čempionatą atėmimas būtų beprecedentis ir kad Rusijos elgesys nepasiekė tokio lygio, kuris verstų pirmą kartą istorijoje atimti šeimininkų statusą.
Ar ne autoritarinė Kinija rengė 2008 metų olimpiadą, jau neminint 1978 metų pasaulio čempionato Argentinoje, kurią valdė šlykščioji Argentinos karinė chunta? (Maskvos olimpiada 1980 metais buvo dalinai boikotuojama, bet organizatorių teisė atimta nebuvo).
Teisinga reakcija būtų sutikimas, kad Argentina ir Pekinas buvo tikrai ne pačios idealiausios vietos. Veikiau gėdingos. Tačiau tų autoritarinių rėžimų grėsmė nebuvo tokia pat, kaip begėdiškas Rusijos tarptautinių normų pažeidimas – invazija į kaimyninę šalį, civilinio lėktuvo numušimas. Abu veiksmai parodė, kad atsižadama civilizuoto pasaulio standartų.
Olimpiada ir pasaulio čempionatas irgi veikia instituciniu principu, tad sporto šventės atsižvelgia į tam tikrus šeimininkų santykius su kitomis valstybėmis. V.Putinas pažeidė eibę punktų ir grasina tai tęsti.
Pribrendo laikas
Dabar tinkamas ir teisingas laikas imtis veiksmų, kad Rusija būtų atplėšta nuo pasaulio čempionato, o šeimininkų teisė būtų perduota kitai šaliai. V.Putinas nerodo jokių ženklų, kad ketina paisyti teisinių ir moralinių tarptautinių normų.
Praeities patirtis rodo, kad šeimininkams reikia mažiausiai trejų metų, kad pasirengtų tokio dydžio turnyrui, kaip pasaulio čempionatas. Atimkite teisę iš Rusijos dabar ir mes turėsime laiko kitoms šalis siekti 2018 metų turnyro.
Tegu procesas būna skaidrus ir švarus. Vertas sporto, sulaukiančio didžiausio ir aistringiausio dėmesio nei bet kuris kitas pasaulyje. Ir užtikrinkime, kad P.Picasso paveikslas sugrįš į Ermitažo muziejų. V.Putinas gali pasilaikyti savo paveikslą, tačiau jam neturėtų būti leista išlaikyti pasaulio čempionato.
T.Varadarajanas yra mokslinis bendradarbis Huverio institute Stenfordo universitete. Jis taip pat bendradarbiauja su „The Daily Beast“.