425 mln. JAV dolerių kainavęs Donbaso stadionas dabar tapo karine baze ir humanitarinės pagalbos paskirstymo centru. Medikamentai sukrauti tarp 52 tūkst. oranžinių ir juodų kėdžių.
Tai – talentingos „Šachtar“ futbolo komandos namai, tačiau futbolininkai čia nežaidė nuo gegužės 2 dienos. Kovos Rytų Ukrainoje privertė klubą persikelti ir namų rungtynes žaisti Lvove, esančiame už 1000 km, prie sienos su Lenkija.
Žaidėjai, tarkim, Ivanas Ordecis, susipakavo daiktus ir išvyko gyventi į Kijevą, o autobusu važiuodavo į rungtynes Lvove. Manė, kad trumpam.
Praėjus devyniems mėnesiams karas tęsiasi, paliaubų viltis žlunga, o daugiau nei 6 tūkst. žmonių žuvo. Futbolininkai jau išsinuomojo apartamentus Kijeve, savo gyvenimą kuria sostinėje, tačiau mintimis niekada nenutolsta nuo griaunamų buvusių namų.
„Tai pirmas kartas mano gyvenime, kai namie nebuvau tokį ilgą laiką“, – negalėdamas sulaikyti ašarų naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė 22 metų „Šachtar“ gynėjas I.Ordecis.
Jo motina kartu su juo persikėlė į Kijevą. Kiti artimieji liko karo siaubiamuose rytuose.
„Mano dėdė, teta, tėvas – jie liko Rytų Ukrainoje. Sunku, labai dėl jų jaudinuosi“, – kalbėjo futbolininkas.
I.Ordecis – vienas iš kelių ukrainiečių „Šachtar“ komandoje. Daugiau nei pusę ekipos sudaro futbolininkai iš Brazilijos. Jų čia yra trylika.
I.Ordecis kilęs iš Volnovachos, nedidelio miesto, įsikūrusio šalia Donecko, prie pat fronto linijos.
Praėjusį mėnesį prie įvažiavimo į Volnovachą sprogusi raketa nusinešė 13 žmonių gyvybę. Ukrainos vyriausybė apkaltino prorusiškus separatistus, bet šie kaltę neigė.
„Mieste tikrai neramu, jie šaudo, pilna kovotojų“, – brangiame viešbutyje Kijeve pasakojo gynėjas. Čia įkurta laikina komandos bazė.
Donecko apylinkės sugriautos, oro uostas, rekonstruotas prieš 2012-ųjų Europos futbolo čempionatą, sunaikintas. Donbaso stadionas – neatpažįstamas.
„Šachtar“ klubo pavadinimas kilo nuo angliakasių, dirbančių pramoniniame Donbaso regione ar Donecko anglių baseine. Dauguma ten gyvenančiųjų kalba rusiškai ir yra artimesni Rytams. O Vakarų Ukraina artimesnė Europai. Lvovo mieste labai stiprus ukrainietiškas patriotizmas.
„Šachtar“ klubo savininkas – milijardierius Rinatas Achmetovas – pramonininkas, turtingiausias Ukrainos žmogus. Jis savo kompanijose įdarbino tūkstančius Donecko gyventojų, jis pastatė Donbaso stadioną ir deklaruoja neigiamą požiūrį į Rusijos jėgos panaudojimą.
Todėl nenuostabu, kad I.Ordecis patikino, jog „visi komandos nariai yra už vieningą Ukrainą“. Dauguma klubo sirgalių taip pat garsiai protestuoja prieš separatistus. Klubo forumas internete mirga nuo raginimų aukoti Ukrainos kariams, bandantiems atsiimti Donecką.
Kai kurie sirgaliai tradicines „Šachtar“ spalvas – oranžinę ir juodą – iškeitė į nacionalines geltoną ir mėlyną.
R.Achmetovo iniciatyva į klubą buvo pakviesta daug brazilų žaidėjų. Jis norėjo laimėti Čempionų lygą – prestižiškiausią Europos klubinio futbolo turnyrą. Praėjusį sezoną Donecko komanda laimėjo Ukrainos čempionatą.
Dėl karo penki brazilai po praėjusio sezono nenorėjo grįžti į klubą, tarp jų ir Douglas Costa bei Alexas Teixeira. Tačiau galiausiai grįžo.
Prieš dvi savaites „Šachtar“ Čempionų lygos aštuntfinalyje savo aikštėje priėmė Vokietijos čempionus Miuncheno „Bayern“ ir sužaidė nulinėmis lygiosiomis. Sirgaliai iš Rytų Ukrainos ilgiau nei dieną keliavo į Lvovą, kad palaikytų savo komandą ir parodytų šalies vieningumą.
Komandos kapitonas Darijo Srna sakė, kad kraujo praliejimas komandą ir liūdina, ir įkvepia žaidėjus.
„Širdyje ir sieloje mes jaučiame šias problemas ir žaidžiame dėl sirgalių“, – D.Srna kalbėjo AP.
Kroatas Ukrainoje žaidžia jau 12 metų ir Donecką laiko savo namais. Lapkritį jo iniciatyva per klubo labdaros fondą Donecko vaikams buvo išsiųsta 20 tonų vaisių.
„Karo metu man svarbiausia padėti“, – sakė jis.
Kai kuriuos „Šachtar“ gerbėjus nuolatinė grėsmė ir prorusiškų separatistų baimė taip pat privertė persikelti į vakarus.
„Jie pridarė problemų daugeliui iš mūsų. Pasidarė nesaugu ten pasilikti“, – sakė vyras, paprašęs jį įvardyti Kirilu. Vyras baiminasi dėl savo artimųjų, kurie liko separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.
Vis dėlto ne visi vakarinėje Ukrainos dalyje draugiškai priima „Šachtar“. Tarp Donecko komandos sirgalių ir Lvovo „Karpaty“ gerbėjų ne kartą kilo incidentų. Ne visi vietinės komandos gerbėjai noriai į stadioną įsileidžia talentingesnę ir turtingesnę komandą. Kartą lapkritį per rungtynes keletas sirgalių iškabino plakatą: „Lauk iš Lvovo“.
Tačiau per rungtynes su „Bayern" tokių incidentų nekilo, o stadionas nusidažė „Šachtar“ spalvomis.
„Nematau čia nieko bloga. Pilnas stadionas, o jie mus puikiai sutiko“, – sakė 69-erių Jurijus Kotovas, į Lvovą atvykęs iš Sjeverodonecko, sukilėlių kontroliuojamo Luhansko regiono.
Komandos ateitis nėra aiški, kaip ir karo pabaiga. Kai baigsis žaidėjų kontraktai, klubui, neturinčiam namų, gali būti labai sunku prisivilioti aukšto lygio profesionalų, kurie juos pakeistų.
Dabar ir komanda, ir sirgaliai yra susikoncentravę į žaidimą, kuris tarsi atokvėpis nuo karo.
„Karas vyksta, tačiau turime žmonėms suteikti bent kruopelytę džiaugsmo savo žaidimu ir pergalėmis, kad jie išlaikytų viltį, jog viskas bus gerai“, – sakė I.Ordecis.