Lietuvos futbolo istorijoje yra buvę netikėtų pergalių prieš Europos vidutiniokus, yra pasitaikę ir skambių lygiųjų prieš tikras milžines Vokietiją, Italiją, Ispaniją.
Su anglais susigrumti dar nebuvo tekę, tad prieš penktadienio mačą Londone dalis aistruolių patyliukais drąsinosi: „Reikia tik nebijoti, ir viskas bus gerai.“ O galbūt pavyks įgelti?
Ne vienas prisiminė anglų ir estų mačą Taline, kur svečiai rezultatu 1:0 laimėjo tik per didelius vargus.
Viltys dėl teigiamos mačo baigties žlugo – lietuviai nuo varžovų atsiliko kiekviename žingsnyje. Tituluotiems anglams net nereikėjo verstis per galvą, kad laimėtų 4:0.
„Lietuvos ryto“ žurnalistas iš arti stebėjo lietuvių nuotykius savaitgalį Londone.
Aistruoliai buvo girdimi
Vaizdas Vemblio stadione šiaip buvo įspūdingas: vienoje tribūnoje tiek daug lietuvių rinktinės rungtynes prieš tai buvo stebėję tik kaimyninėje Latvijoje.
Bet savas ir Londonas – čia gyvena dešimtys tūkstančių tautiečių. Toks bendras atkeliavusių ir vietos lietuvių ansamblis bandė prilygti sirgaliams anglams.
„Pirmąjį kėlinį buvo girdėti „Ant kalno mūrai“. Yra kuo didžiuotis“, – „Lietuvos ryto“ korespondentui po mačo, kurį stebėjo per televiziją, sakė kolega.
Dėmesį į Lietuvos rinktinės aistruolius atkreipė ir britų nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapis, skaitytojams per rungtynes siūlęs tiesioginius jų eigos komentarus.
„Lietuviai aikštėje toli gražu nežiba, bet reikia pastebėti, kad jų gerbėjai tikrai triukšmingi“, – buvo rašoma BBC svetainėje.
Į Vemblį susirinkę per 80 tūkst. anglų, matydami beviltišką lietuvių žaidimą, net ėmė nuobodžiauti – stadionas ėmė sparčiai tuštėti iki rungtynių pabaigos dar likus 10 minučių.
Rungtynes stebėjusių lietuvių nuotaika irgi subjuro. Po pertraukos, anglams įmušus jau du įvarčius, svečių skanduotės nebebuvo tokios energingos.
Lietuviai stadionuose dažniausiai traukia „Ant kalno mūrai“ ar dainelę, skelbiančią, kad „šiandien Lietuva laimės“. Vis dėlto šįkart buvo gerbėjų, kurie į šalies rinktinės galimybes žvelgė realistiškai.
Patvirtino liūdną statistiką
Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui. Londone tautiečiai su kaupu pateisino tokią liūdną statistiką.
Likus dar kelioms valandoms iki rungtynių pradžios stadiono prieigos buvo nusėstos lietuvių, vieną po kitos tuštinusių alaus skardines.
Girtų lietuviškų riksmų nestigo ir angliškai mandagiuose metro traukiniuose.
Lietuvos rinktinė Vemblyje žaidė pirmą ir galbūt paskutinį kartą, bet net pačiame stadione buvo matyti svečių sirgalių, kurie tiesiog lingavo nunarinę galvas, nes buvo „lūžę“.
Stadione alkoholis nebuvo parduodamas – tokios UEFA taisyklės. Tad visą dieną iš anksto šventusiems lietuviams teko nelengvas iššūkis – 3–4 valandos abstinencijos.
Ištvėrė ne visi – vienas savo vietoje užmigęs vyras per pertrauką sugebėjo išropoti ir iš tribūnos, ir iš paties stadiono. Kažin ar kaltas prastas Lietuvos rinktinės žaidimas.
Finalinis akordas – skrendant namo. Bent jau šeštadienio popietę į Vilnių pakilusiame lėktuve lietuviai, tarp kurių buvo ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdininkų, ištuštino visas orlaivio alkoholio atsargas, o keli vyrai savo riksmais ir garsiu raugėjimu šiurpino skrydžio palydovus.
Kainos smarkiai kandžiojosi
Londonas – vienas brangiausių miestų pasaulyje, bet Vemblis – dar brangesnis. Jei jau atsidūrei stadione ir esi labai alkanas, niekur nedingsi – teks plačiai atverti piniginę.
Paprasčiausias dešrainis kainuoja 5,3 svaro (7,2 euro), o 0,5 litro vandens – 2,5 svaro (3,4 euro).
Pridėjus bilieto ir kelionės į Vemblį bei iš jo kainą, rungtynių vakaro išlaidos priartėja prie 100 eurų – žinoma, jei gyveni Londone, o ne vyksti į mačą iš Lietuvos.
Turint galvoje kainas Londono viešbučiuose, nakvynės namuose ir kavinėse, kelionei paskui rinktinę reikia daugiau nei pusės vidutinio atlyginimo Lietuvoje.
Tyčiojosi ir politikavo
Anglijoje per futbolo rungtynes išgirsi įvairių pašaipių šūkių, bet iš fizinių asmens savybių tyčiosis tik padugnės. Deja, būtent tokiu elgesiu Vemblyje pasižymėjo kai kurie Lietuvos rinktinės aistruoliai.
„Vemblyje buvo linksma, bet pastebėjau, kad kai kuriems sirgaliams pagarba yra nesuprantama sąvoka. Skanduoti „Storulė, storulė“ (anglų k. „Fattie, fattie“. – Red.) kamuolius padavinėjančiai mergaitei – žemesnis nei žemas lygis“, – socialiniame tinkle po rungtynių rašė lietuvė Sigita.
Tarp iš Lietuvos atvykusių aistruolių sklandė kalbos apie tautietį, kuris ir Londono centre, ir aplink Vemblį – visur, kur įmanoma, klijavo lipdukus su užrašu „Putin chuilo“, keikiančiu Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Viename Soho barų penktadienio popietę bandyta užtraukti ir tokio pat turinio skanduotę, tačiau vietiniai tik kilnojo antakius. Daugiamilijoniniame Londone viešas politikavimas niekam nerūpi.
Klaidos badė akis
Anglijos spauda prieš rungtynes su Lietuva rašė tik apie savus – daugiausia apie kapitoną Wayne’ą Rooney ir rinktinės debiutantą Harry Kane’ą.
Lietuviai? Išsamioje mačo programėlėje mūsų šaliai skirti vos keli puslapiai, bet juose neišvengta klaidų.
Nuotraukoje, kuria iliustruojamas pasakojimas apie Lietuvos futbolo žvaigždes, Edgaru Jankausku virtęs nežinomas plikagalvis. Norintiems trumpai susipažinti su pačia šalimi, spausdinamas Rytų Europos žemėlapis, kuriame šalia Lietuvos ir Lenkijos nebėra rusiškos Kaliningrado srities.
Komandų sudėtį stadione pristatęs pranešėjas vyriausiąjį teisėją Pavelą Kralovecą kuo ramiausiai pristatė kaip čekoslovaką.
Pasitaisė tik po pertraukos – vis dėlto jis čekas.
Žiūrovai sugužėjo sklandžiai
Lietuvos ir Anglijos rinktinių susitikimą Vemblyje stebėjo nei daug, nei mažai – kiek daugiau nei 83 tūkst. žiūrovų. Maždaug pusė Klaipėdos arba beveik visas Panevėžys.
Svarbiausia, kad visa tokia minia į Vemblį sugužėjo greitai ir sklandžiai, nors, pavyzdžiui, LFF stadione, kuriame yra vos 5 tūkst. vietų, žmonės savo vietą dažnai pasiekia įpusėjus pirmajam kėliniui.
Ir kaltas ne vien įprotis į stadioną atvykti prieš pat rungtynes. Anglams laikas brangus – nesinori aukoti valandos vien dėl to, kad nesugebama užtikrinti greito patekimo į savo vietą.
Įėjimo į Vemblį tvarka automatizuota – bilietą tikrina bejausmis aparatas, todėl viskas vyksta daug greičiau.
Tiesa, po rungtynių prie metro jau spietėsi tokia minia, kokią Lietuvoje turbūt buvo galima pamatyti tik Sąjūdžio laikais. Bet anglai tvarkingai laukė savo eilės – apie įžūlų grūdimąsi čia niekas net negalvojo.
Taisyklių paisė ne visi
Daug lietuvių buvo įsigiję bilietų į tuos stadiono sektorius, į kuriuos jie galėjo būti ir neįleisti.
Anglai, praeityje gedėję dėl tragiškų įvykių futbolo stadionuose, mėgsta taisykles, o jose teigiama, kad namų ir svečių komandų sirgaliai stadione turi sėdėti atskirai.
Tokį reikalavimą lietuviams savo tinklalapyje skelbė ir LFF. Tačiau daliai tautiečių pasirodė svarbesnė ne galimybė būti neįleistiems į rungtynes, o kaina – bilietai į kai kuriuos „angliškus“ sektorius buvo pigesni.
Nors problemų stadione nekilo, buvo lietuvių, kurių neįleido į barus ties Vembliu ir kituose Londono rajonuose.
„Futbolo aistruoliai visada reiškia problemas“, – tokią frazę sirgalių šalikais ir marškinėliais pasidabinusiems lietuviams kartojo apsaugininkai ir barmenai.
