Italas Carlo Ancelotti beveik prieš dvejus metus stojo prie karališkojo Madrido „Real“ vairo. Nors vis pasigirsta balsų, siūlančių jo atsisakyti, ramybe spinduliuojantis strategas kantriai tęsia savo darbą.
„Senjore Ancelotti, pasitraukite!“ – vasarį šaukė dienraščio „Marca“ antraštė, išreiškianti didelės dalies „Real“ aistruolių nuotaikas.
Išlepinti pergalių jie buvo labai nusivylę skaudžiu savo numylėtinių pralaimėjimu 0:4 Madrido „Atletico“ ekipai.
55 metų C.Ancelotti kovą vėl sulaukė kritikos, kai „Real“ patyrė dar du pralaimėjimus – tam pačiam „Atletico“ 0:1 ir amžinai varžovei „Barcelona“ 1:2.
Buvęs Italijos rinktinės saugas toliau dirba savo darbą, kuris gali būti vainikuotas dar vienu titulu.
Vos atvykęs į „Real“ C.Ancelotti ispanų nebuvo sutiktas džiugiai, nes laikomas pernelyg aukštai save vertinančiu žmogumi. Bet toks požiūris gajus vien dėl to, kad tokiais dalis ispanų laiko daugumą italų.
„Real“ aistruoliai kiek vaikiškai mąsto, kad su tokiais žaidėjais bet koks treneris laimėtų Čempionų lygą. Juk čia rungtyniauja Garethas Bale’as, Karimas Benzema, Cristiano Ronaldo, kuriuos daugelis laiko futbolo Šventąja Trejybe.
Galima taip pasakyti, bet realiame gyvenime taip nebūna.
Daug ko išmoko tėvų ūkyje
C.Ancelotti, kurį draugai vadina Carletto, – ramus žmogus, kilęs iš paprastos Emilijos-Romanijos regiono šeimos. Dabar ūkininko sūnus treniruoja garsiausią elitinį futbolo klubą.
„Mes buvome vargšai, bet gerai išauklėti“, – taip apie anuos laikus kalba C.Ancelotti.
Jo tėvas Giuseppe nuomojosi aštuonis hektarus žemės, augino kviečius, kukurūzus, cukrinius runkelius, laikė melžiamų karvių ir vištų.
„Real" treneriui futbolas primena darbus laukuose: „Reikia plušėti daug valandų. To, ką dabar pasėsi, derlių galėsi nuimti tik kitais metais. Niekas neatsiranda staiga. Mūsų šeima įvaldė kantrybės meną, kuris man, žaidėjui ir treneriui, pagelbėjo milijoną kartų.“
Savo vaikystę C.Ancelotti vadina laiminga, nes sekmadieniais ant stalo visuomet garuodavo itališki virtinukai – iki šiol vienas mėgstamiausių jo patiekalų.
Italui patinka valgis, vynas, humoras ir futbolas – ir būtent tokia seka.
Yra draugų, kurie teigia, kad C.Ancelotti sutiktų už darbą imti ne atlyginimą eurais, o mėgstamų prekės ženklų maisto produktais.
C.Ancelotti dabar gyvena antroje santuokoje su kanadiete, turi sūnų, kuris taip pat darbuojasi „Real“, nors nevisiškai aišku, ką jis ten daro, ir dukterį, dirbančią televizijoje.
Jis laikomas vienu protingiausių ir gabiausių pasaulio futbolo specialistų. Ir ne dėl to, kad mano, jog didžiąją dalį problemų galima išspręsti santūrumu, išsamiu pokalbiu ir „Tignanello“ buteliu.
Gal būtent trenerio ramybė ir santūrus elgesys karštakošius „Real“ aistruolius varo į beprotybę. Ir lyg tyčia C.Ancelotti visuomet sudaro įspūdį, lyg nesupranta to šurmulio, vykstančio aplinkui klubą.
Protingas ir lydimas sėkmės
Trenerio atsipalaidavimas nervina „Real“ aistruolius ir žiniasklaidą. C.Ancelotti laikyseną jie dažnai vadina letargu, net jei jis sako, kad persirengimo kambaryje kartais gali būti ir piktas.
Bet jis neslepia, kad prieš svarbiausias rungtynes komandos žaidėjams niekada nepasakoja kovingumą įkvepiančių ar sugraudinančių istorijų, o laido nešvankius sąmojus.
C.Ancelotti nuomone, prieš finalą nieko nereikia skatinti. Po tokių italo žodžių belieka pridurti, kad jis tikriausiai žino, ką kalba.
Per savo karjerą C.Ancelotti ant savo šalies čempionų pakylos atvedė „Milan“ (Italija), Londono „Chelsea“ (Anglija) ir „Paris Saint Germain“ (Prancūzija). Dar reikia pridurti įvairių taurių turnyrų pergales ir net tris Čempionų lygos titulus.
Bet Italijos sporto reporteriai savo tėvynainį iki šiol pirmiausia vertina kaip vienos geriausių kada nors futbolo aikštėje žaidusių komandų protą: „Milan“ ekipoje, kurią treniravo Arrigo Sacchi, C.Ancelotti ėjo antrojo trenerio pareigas.
Komanda, kuri devintojo dešimtmečio pabaigoje futbolą papildė agresyvios bei aktyvios gynybos stiliumi ir kuri užaugino būrį būsimųjų trenerių: Franką Rijkaardą, Marco van Basteną, Ruudą Gullitą, Roberto Donadoni.
Būtent C.Ancelotti buvo protingiausias iš jų. Be to, ir lydimas didžiausios sėkmės.
C.Ancelotti – 55-eri ir jis jau vadinamas treneriu legenda. Bet to „Real“ aistruoliams veikiausiai negana.
Iškuopė paliktą mėšlą
Skaudus pralaimėjimas „Atletico“, kai „Real“ į savo vartus praleido keturis įvarčius, buvo tolygus katastrofai.
Kalbama, kad po tokių rungtynių C.Ancelotti pirmtakas Jose Mourinho šaukė: „Sąmokslas!“ Galima suprasti – „Atletico" turėjo šešias dienas pasiruošti derbiui, o „Real“ dėl perkeltų rungtynių su „Sevilla“ – tik dvi.
O kaip po pralaimėjimo elgėsi C.Ancelotti? Jis nė žodžiu neužsiminė, kad jam trūko penkių nuolatinių žaidėjų.
Jis jautėsi esąs atsakingas už pralaimėjimą: „Tai buvo blogiausias žaidimas, kokį matėme nuo to laiko, kai esu treneris. Pagalvosime, ką reikia daryti.“
Jis buvo mandagus, dalykiškas ir atrodė, kad ramiai reaguoja į prastą savo komandos žaidimą. Neatrodė labai susirūpinęs, gal šiek tiek susinervinęs, bet nenusiminęs. Toks C.Ancelotti elgesys daugeliui karališkojo klubo aistruolių buvo kur kas blogiau už pralaimėjimą.
Dabar aišku, kad italas ir buvo pasirinktas „Real" treneriu dėl jam būdingos savitvardos, santūrumo ir atsargumo būtent tokiais momentais.
Jo pirmtakas portugalas J.Mourinho, dabartinis „Chelsea“ strategas, Madride paliko netvarką. Vargu ar reikia stebėtis, kad per savo paskutinį sezoną „Real“ klube (2012–2013 m.) jis iškovojo tik visiškai nereikšmingą supertaurę.
Bet klubo aistruoliai ir Ispanijos žiniasklaida kartais pasigenda J.Mourinho, kuris, priešingai nei jo įpėdinis C.Ancelotti, niekuomet nepasižymėjo santūrumu, visada buvo suirzęs.
Pacifistu vadinamas italų treneris – diplomatas, turintis iškuopti visą tą mėšlą, kurį paliko J.Mourinho.
„Real“ prezidentas Florentino Perezas, kuris laikomas gerai išmanančiu futbolą, C.Ancelotti nusipirko taikos misijai.
Atrodo, F.Perezas suprato, kad tam tikro meistriškumo žaidėjui nebūtinai reikalingas futbolo guru. Treniruojant tokius žaidėjus, futbolo nereikia iš naujo išrasti – kartais pakanka būti maloniu vaikinu, kuris nenervina ir žino, ką daro.
Būtent tokį vaidmenį „Real“ komandoje atlieka C.Ancelotti – geriausiai pasaulyje mokamo vaikų darželio auklėtojo.
Randa kalbą su savininkais
Italas sugeba bendrauti ir su sunkaus charakterio futbolo klubų savininkais.
Treniruodamas „Milan“ C.Ancelotti rado bendrą kalbą su šio klubo šeimininku, savimyla, buvusiu Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi. Jis sutarė ir su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi, „Chelsea“ klubo savininku, ir su Nasseru Al-Khelaifi iš Kataro, „Paris Saint Germain“ prezidentu.
Todėl vos atėjęs į „Real“ klubą C.Ancelotti puikiai išsprendė savo uždavinį.
Pirmaisiais metais italas turėjo pasirūpinti, kad kapitonas Ikeras Casillasas bent kiek susigyventų su saugu Xabi Alonso, dievaitis C.Ronaldo nesijaustų įsižeidęs, nes kelionės po Aziją metu aistruoliai labiau norėjo G.Bale’o autografo, o talentingasis Asieras Illarramendi neprarastų savitvardos, kad jį, kainavusį 40 milijonų eurų, sodina ant atsarginių suolo.
Bet didžiausias C.Ancelotti sugebėjimas – jo ramybė – apsunkina „Real“ gyvenimą. Ramybė gerai tik teorine prasme.
Juk šurmulys, paskalos, gandai ir nuolatiniai skandalai maitina daugelį laikraščių, radijo ir televizijos kanalų. Ispanijoje apie futbolą kalbama dažniau nei apie politiką.
Bet tai svetima C.Ancelotti.
Jis galėtų būti tobulas treneris „Real“ klubui, nes moka rasti bendrą kalbą su žvaigždėmis, gerai išmano futbolą, vertinamas klubo prezidento F.Perezo, nes niekada nekalba arogantiškai ir nepagarbiai.
Bet italas nežada keistis, nes tėvų ūkyje išmoktos kantrybės pamokos jam jau seniai atsipirko, o palikęs „Real“ jis tą pačią dieną sulauktų kelių naujų pasiūlymų.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
