Septynios pergalės, 14 įmuštų ir vos 2 praleisti įvarčiai – Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai nuo sezono pradžios neturi lygių A lygoje, bet čempionai ginklus galanda ne lietuviškiems skydams.
Prieš sezoną po dvi savaites Brazilijoje ir Kipre plušėję „Žalgirio“ futbolininkai pergales A lygoje skina lyg ramunės žiedlapius, bet didžiausi darbai vilniečių laukia vasarą, kai prasidės Čempionų lygos atrankos kovos.
„Negaliu žadėti, bet labai tikiuosi, kad tai įvyks šią vasarą“, – sakė vienu perspektyviausių Lietuvos trenerių laikomas naujasis vilniečių strategas Valdas Dambrauskas. – „Žalgiris“ eina teisingu keliu. Klubas nuosekliai artėja prie to, kad vieną dieną pasiektų tai, ko nėra padariusi jokia šalies komanda, – patektų į Čempionų ar Europos lygos grupių etapą.
Yra daug pavyzdžių, kai pamažu augančios ekipos įgyvendina tikslą, o „Žalgiris“ akivaizdžiai tobulėja kasmet.“
Anglijoje futbolo mokslus krimtęs 38 metų specialistas stojo prie „Žalgirio“ vairo pernai, kai išsiskyrė Vilniaus klubo ir lenko Mareko Zubo keliai.
Šiandien A lygos 8-ojo turo rungtynėse su „Trakų“ ekipa „Žalgirio“ namais tapusiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione V.Dambrauskas susitiks su savo mokytoju Valdu Urbonu, kurio asistentu dirbo Panevėžio „Ekrane“.
„Aikštėje kovosime, o už jos ribų išlaikysime draugiškus santykius, – kalbėjo V.Dambrauskas. – Iš jo mokiausi daug. Būtent šis treneris mane pakvietė ir labai padėjo. Džiaugiuosi, kad teko kartu dirbti.“
„Trakai“ A lygoje per 8 mačus iškovojo 6 pergales ir pralaimėjo vos kartą, o ekipos puolimo grandis atrodo itin stipri. V.Urbono auklėtiniai įmušė 21 įvartį, bet praleido 10.
– Treneri, jūsų komanda kol kas nesustabdoma. Ar tikėjotės tokio sezono starto? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Dambrausko.
– Tam ruošėmės. Mes negalvojome apie pergalių seriją, bet į Braziliją ar Kiprą važiavome ne veltui. Kiekvienoms rungtynėms skiriame daug dėmesio ir joms rengiamės.
Mūsų pasiruošimas, klubo lygis, laimėti titulai įpareigoja stengtis kiekvienose rungtynėse. Futbolininkai tai supranta ir visada atiduoda visas jėgas.
– Kaip vertinate šių metų Lietuvos čempionato lygį?
– Sezono pradžioje visos komandos būna pasiilgusios futbolo, turi naujų vilčių ir idėjų, atsiranda naujų klubų, kurie puoselėja didelius norus.
Bet sezono viduryje visi išsibarsto po turnyro lentelę, tada keičiasi ir lūkesčiai, nes pamatai, kad A lyga ne tokia, kokios tikėjaisi.
Juk reikia mokėti žaidėjams atlyginimus, o pinigų iš futbolo neuždirbsi – esi priklausomas nuo rėmėjų ir savivaldybių. Tada prasideda žaidėjų migracija, klubai silpnėja ir atsiranda rezultatai, kokių klubai nenorėtų matyti.
Pastaraisiais metais A lygos klubai, išskyrus „Žalgirį“, Klaipėdos „Atlantą“ ar Marijampolės „Sūduvą“, per sezoną pakeičia kone 90 procentų žaidėjų.
– Visas komandas, išskyrus „Šiaulius“ (3:2), įveikėte nepraleidę įvarčių. Ar akcentuojate geležinę gynybą?
– Taip. Tai dalis mano futbolo filosofijos. Vienas svarbiausių veiksnių – taktinė ir žaidimo drausmė. „Žalgiriui“ labai svarbus pasirodymas Europos turnyruose, todėl ypač svarbu tam ruoštis kuo anksčiau.
Negalime praleisti įvarčių, nes mums labai svarbu tapti neįveikiamiems.
– Ar „Žalgirio“ puolimo pakaks kovoms Europos turnyruose?
– Dabar esu patenkintas komanda. Nereikėtų apie gynybą ir ataką kalbėti lyg apie atskirus dalykus. Reikia žiūrėti į visumą.
Čempionatus ir titulus laimi komanda. Pirmasis gynėjas – puolėjas, o atakos prasideda nuo vartininko. Juk jis atlieka pirmąjį perdavimą. Man lengviau kalbėti apie visą komandą, kaip ji juda ir vykdo užduotis aikštėje.
„Žalgiryje“, manau, turime geriausius žaidėjus Lietuvoje. Komanda turi didžiulių galimybių, tik jomis reikia pasinaudoti.
– Kuo „Trakai“ gali būti pavojingi „Žalgiriui“?
– Komanda yra geros formos, muša daug įvarčių. Jie turi futbolininkų, kurie gali nubausti bet kurią komandą. Šį sezoną jie jau tai įrodė.
Turėsime išlaikyti dėmesį ir žaisti taip pat gerai, kaip per pastaruosius tris mačus.
– Esate sakęs, kad į Lietuvą grįžote, nes norėjote būti pastebėtas profesionalesnių klubų, o tai lengviau padaryti mažesnėje rinkoje.
– „Žalgiris“ kol kas yra aukščiausias laiptelis, ant kurio pavyko užlipti. Man didelė garbė treniruoti tokią komandą. Nuo mažens prisimenu senąjį „Žalgirį“, kuris pasiekė puikių pergalių sovietmečiu.
Man didelis pripažinimas yra tai, kad buvau pakviestas tada, kai jaučiamas „Žalgirio“ pakilimas. Komanda laimi čempionatą, taurę, rungtyniauja Čempionų lygos atrankoje.
Vienas dalykas, kai esi kviečiamas, nes ekipa krinta iš aukščiausiosios lygos, o kitas – kai ekipa laimi viską. Tokiai komandai reikia geriausių žaidėjų ir trenerių.
– Kaip pasikeitė jūsų darbas, kai atėjote į „Žalgirį“?
– Kai „Ekranas“ laimėdavo A lygą, buvau trenerio asistentas ir jaunimo ekipos trenerius. O kai „Ekrane" tapau vyriausiuoju treneriu, klubas jau nebuvo viršūnėje, o man vėl teko daugiausia dirbti su jaunais žaidėjais.
Dabar darbas labai skiriasi.
Pirmiausia daug daugiau atsakomybės. Turiu geriausius futbolininkus Lietuvoje ir dirbu geriausiame klube Baltijos šalyse.
– Kokį futbolą turėtų žaisti „Žalgiris" tuomet, kai vasarą pradėsite kovas Europoje?
– Mes jau dabar mėginame tai daryti. Galbūt toks futbolas nėra pats gražiausias ir rezultatyviausias, bet privalome skiepyti žaidėjams drausmę ir taktinį supratimą.
Europoje daug kas priklauso ir nuo burtų. Pernai Čempionų lygos atrankoje gavome stipriausią ekipą, kokia tik buvo (Zagrebo „Dinamo“. – Red.).
Realybė yra tokia, kad negali Europos turnyrų atrankoje žaisti kaip Lietuvoje.
A lygoje mes daug atakuojame, o kitos komandos ginasi didžiulėmis pajėgomis. Tai futbolininkų neskatina žaisti taip, kaip reikės Europoje. Ten būna atvirkščiai. Gal ir norisi žaisti taip pat, bet varžovų klubų biudžetas ir žaidėjai paprasčiausiai to neleidžia.
Kad ir kaip keistai skamba, Europoje kartais turime žaisti taip, kad kamuolį turėtume kuo mažiau.
Didžiausias pavojus yra tada, kai turi kamuolį ir jį prarandi, o kita komanda tave puola, kai nespėji surikiuoti gynybos. Tada dažniausiai ir pralaimimos rungtynės.
Nėra lengva tam pasirengti, nes Lietuvoje žaidžiame visiškai kitokį futbolą. Norėtųsi A lygoje daugiau konkurencijos iš kitų komandų.
Pastarosios rungtynės su Marijampolės „Sūduva“ (2:0) buvo geros rengiantis Europos turnyrams. Mes galėjome sau leisti žiūrėti į priekį ir žaisti tokį futbolą, kokį planuojame žaisti Čempionų lygos atrankoje.
– Akcentuojate gynybą. Vienas jūsų gynėjų Georgas Freidgeimas neseniai žaidė Vemblio stadione prieš anglus ir su Lietuvos rinktine patyrė sutriuškinimą 0:4. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Georgas manęs nenuvylė. Negalima girti gynėjų linijos, bet jis sužaidė neblogai. Iš to krašto buvo mažiausiai pavojingų momentų prie mūsų vartų.
Bet futbolas yra komandinis žaidimas, todėl nereikėtų išskirti žaidėjų. G.Freidgeimas yra aukšto lygio žaidėjas, ypač dėl savo psichologijos.
– Kas labiausiai trukdo mūsų šalies futbolo klubams suspindėti Europoje?
– Bėdos yra panašios kaip ir rinktinės. Kad suspindėtum, reikia labai daug ko.
Reikia gerų žaidėjų, o kad juos turėtum – gerų sąlygų treniruotis. Kad išlaikytum trenerius ir žaidėjus – didelio biudžeto, o tam – didelio susidomėjimo futbolu.
Tai tarsi domino efektas. Jeigu kurioje nors vietoje detalės nėra, efekto nebus.
– Į ką stengiatės lygiuotis ir iš ko daugiausia mokotės?
– Didžiausią simpatiją jaučiu „Manchester United“ klubui. Jo sistema man suteikė pirmąją rimtesnę trenerio darbo patirtį.
Stengiuosi stebėti ir mokytis iš Marcelo Bielsos, kuris treniruoja Marselio „Olympique“. Taip pat įdomus yra Josepas Guardiola iš Miuncheno „Bayern“. Anksčiau domėjausi Jose Mourinho darbu.
