Paskutinę savaitę iki „Premier“ lygos naujojo sezono premjeros G.Arlauskis leido dalydamasis naujais džiaugsmais ir rūpesčiais šeimoje.
Šią savaitę Lietuvos rinktinės vartininko žmona pagimdė mergaitę, kurią tėvai pavadino Dite. Tad nuo šiol Arlauskių šeimoje augs dvi dukros.
„Watford“ išleido naująjį legionierių trumpam namo, nes vis tiek negalėtų pasinaudoti jo paslaugomis per pirmąsias Anglijos lygos rungtynes – šiandien su Liverpulio „Everton“ ir kitą šeštadienį „West Bromvich Albion“.
Dvejų rungtynių diskvalifikacija atsivijo 27 metų G.Arlauskį, nes jam buvo parodyta raudonoji kortelė per paskutines Rumunijos čempionato rungtynes.
„Už klaidas reikia sumokėti, – pripažino G.Arlauskis, per paskutinį mačą Rumunijoje įsivėlęs į konfliktą su teisėju. – Tuo metu svarbiausi man buvo „Steaua“ reikalai. Tai buvo paskutinės rungtynės, nuo kurių baigties priklausė, ar apginsime Rumunijos čempionų titulą.“
G.Arlauskis tapo Rumunijos čempionu, bet vasarą paliko šalį, kurioje praleido didelę karjeros dalį. 2008–2010 m. jis žaidė Urzičenio „Unirea“, o po ketverių metų ant Kazanės „Rubin“ (Rusija) suolo sezoną praleido garsiausiame Rumunijos klube „Steaua“.
Patikimas žaidimas Bukarešto klube ir Lietuvos rinktinėje iš Telšių kilusiam vartininkui padėjo sudaryti trejų metų sutartį su „Watford“, po aštuonių sezonų pertraukos sugrįžtančiu į stipriausią Anglijos futbolo lygą.
G.Arlauskis tapo tik antruoju lietuviu, rungtyniausiančiu „Premier“ lygoje.
Prieš penkiolika metų Anglijoje trejas rungtynes sužaidė karjerą jau baigęs Tomas Danilevičius, tuo metu vilkėjęs Londono „Arsenal“ aprangą.
Dabar retai pasitaikančios progos laukia geriausias 2014 metų Lietuvos futbolininkas.
– Giedriau, praėjęs sezonas Rumunijoje jums buvo labai karštas, teko net aikštėje gintis nuo sirgalių atakų petardomis. Kokio sezono laukiate Anglijoje? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Arlauskio.
– Viskas bus kitaip. Dabar žaisiu pajėgiausioje pasaulio futbolo lygoje.
Pats labiausiai norėčiau patekti į pagrindinę komandos sudėtį ir padėti „Watford“ išlikti „Premier“ lygoje.
– Per kontrolines rungtynes dažniausiai žaisdavote antrąjį kėlinį. Kaip manote, kurį vartininką Anglijos lygos mačams rinksis „Watford“ treneris Quique Floresas – jus ar brazilą Heurelgo Gomesą?
– Naujasis treneris per draugiškas rungtynes mums abiem suteikė po lygiai žaidimo minučių.
Man nesvarbu, ar žaisti pirmąjį, ar antrąjį kėlinį.
34 metų brazilas komandoje ne pirmą sezoną, jis labai patyręs ir gerbiamas, tad natūralu, jog būtent jis pradėdavo rungtynes.
O man buvo svarbu pajusti, jog treneris manimi pasitiki.
Man sekėsi neblogai, dabar jau treneris rinksis.
– Kokie jūsų santykiai su buvusiu Brazilijos rinktinės vartininku H.Gomesu?
– Jis – nuostabus, geras žmogus. Daug kalbamės įvairiomis temomis. Brazilas yra labai nuoširdus, konkurencijos tarp mūsų nejusti.
Tiesiog atliekame savo darbą. Geriau gyventi taikoje, nes visi esame profesionalai ir suprantame, kad galiausiai sprendimą priims treneris.
– „Watford“ du sezonus (1999–2000 ir 2006–2007 m.) žaidė „Premier“ lygoje ir dusyk liko paskutinis. Kodėl trečiasis kartas galėtų nemeluoti?
– Klubo vadovams pavyko surinkti pajėgią sudėtį. Komandoje – 10 naujokų, kurie pernykštę komandą tikrai sustiprino.
Nors susižaisti laiko turėjome nedaug, tik laiko klausimas, kada mūsų žaidimas susiklijuos. „Watford“ tikrai nebus silpniausia komanda lygoje.
– Komandos savininkams italams Giampaolo Pozzo ir jo sūnui Gino Pozzo priklauso ir Italijos bei Ispanijos aukščiausiose lygose žaidžiančios komandos „Udinese“ ir „Granada“. Pozzo šeima garsėja ypač plačiu futbolo skautų tinklu, į kurį pateko ir G.Arlauskis.
Kokį įspūdį palieka klubo šeimininkai?
– Labai šilti žmonės. Rinkdamas žaidėjus ar trenerius savo komandoms Gino Pozzo nesako, kad kviečia į „Watford“. Jis sako: sveikas atvykęs į Pozzo šeimą.
Prieš pakviesdamas žaidėją jis ilgai renkasi, tariasi su skautais, o paskui priima futbolininką tarsi į šeimą.
„Watford“ kolektyvas tikrai labai draugiškas. Teko girdėti, kad taip pat yra ir Udinės bei Granados klubuose.
– „Watford“ ištikimas sirgalius ir buvęs klubo valdybos pirmininkas seras Eltonas Johnas pavasarį paskambino ir pasveikino į „Premier“ lygą iškopusios „Watford“ komandos lyderį Troy Deeney. Gal jau teko bendrauti su garsiuoju dainininku?
– Neteko jo matyti. Tik žinau, kad 21,5 tūkst. vietų stadione viena tribūnų pavadinta jo garbei.
Ar man patinka jo dainos? Tikrai yra gerų, nors jis ir nėra mėgstamiausių mano atlikėjų sąrašo viršūnėje.
– Net 22 tautybių žmonės atstovauja „Watford“ klubui. Kaip tai atsiliepia bendravimui aikštėje ir už jos ribų?
– Pasitaiko, kad persirengimo kambaryje žaidėjai tarpusavyje pasikalba prancūziškai, itališkai ar ispaniškai.
Aš su vienu klubo darbuotoju pašneku rumuniškai. Lietuviškai kol kas nėra su kuo pabendrauti.
Tačiau klube visi puikiai kalba angliškai – tai pagrindinė komandos kalba. Visi legionieriai užsienyje žaidžia ne pirmą sezoną. Žinome, kaip reikia elgtis – stengtis būti nuoširdžiam, paprastam, draugiškam. Tai labai padeda siekiant bendro rezultato.
– Gyvensite apie 30 km nuo Londono. Kuo sąlygos Anglijoje skiriasi nuo Rumunijos?
– Rumunijoje viskas už futbolininkus buvo padaroma. Vos tik ko prireikdavo, visi puldavo padėti. Apie mus buvo daug rašoma, mus supo daug dėmesio.
Anglijoje kiek kitaip. Žinoma, „Watford“ klubo organizacija yra nepriekaištinga, tačiau po rungtynių arba pratybų reikia gyventi savarankiškai ir pačiam tvarkyti buities rūpesčius.
Nors Anglijoje aš prabuvau jau mėnesį, dar neradau nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl tebegyvenu viešbutyje.
Tačiau ieškosiu būsto toliau ir lauksiu, kol spalį prie manęs prisidės šeima.
– Kas, jūsų nuomone, šiemet turėtų laimėti Anglijos čempionatą?
– „Watford“. (Juokiasi.)
Kas ten žino, gal vieną dieną ir tapsime čempionais, o kol kas favoritai bus tie patys klubai, kaip ir kasmet.
Aš manau, kad šiemet aukštai šokti turėtų „Manchester United“. Šis klubas yra labai aktyvus futbolo rinkoje.
– Su kuriuo puolėju labiausiai norėtumėte susitikti akis į akį aikštėje per Anglijos čempionato rungtynes?
– Ateis laikas ir susitiksiu su visais. Neturiu idealų ar išskirtinių simpatijų.
Man svarbiausia – kad kuo daugiau pasiektų komanda. Iš pradžių norėčiau apsiuostyti, o tada prasidės įdomybės.
Vis dėlto tai bus aukščiausias futbolo lygis.
– Ar Anglijos lyga neturėtų jums sukliudyti atvykti į Lietuvos rinktinės rungtynes rugsėjį – Taline su Estija ir Vilniuje su San Marinu?
– Pirmiausia dar reikia sulaukti kvietimo į rinktinę. Tada žiūrėsiu, kokia bus mano situacija.
O ji sudėtinga – šeimos pagausėjimas, naujas klubas Anglijoje.
Nesakau „ne“, nes turime nepabaigtų darbų.
Bet kol kas neskubėkime.
