Anglijos žiniasklaida Lietuvoje pamatė užtektinai – nuo verktinos būklės stadiono, iki I.Pankratjevo nemokėjimo bendrauti ir Giedriaus Arlauskio noro aiškintis santykius su žurnalistais.
Lietuviai per šį atrankos ciklą į 2016 metų Europos pirmenybes pamatė daug daugiau.
Nors futbolininkai atrankos cikle aplenkė tik San Mariną, o rinktinės rezultatas – blogiausias nuo 2000-ųjų metų, kai atrankos į pasaulio čempionatą turnyre lietuviai per 8 mačus iškovojo vos du taškus, futbolininkams netrūko arogancijos.
Po pralaimėjimo pirmadienį Anglijai 0:3 futbolininkai atsisakė bendrauti su žiniasklaida, tačiau antradienio vakarą prabilo „Facebook“ tinkle.
Tylą nutraukė puolėjas Deivydas Matulevičius.
„Jūs, ponai, gal geriau užsiimkit kitais dalykais, nes matau, kad jums dėmesio trūksta“, – į žurnalistus kreipėsi jis.
Sulaukęs kirčio, kad dėmesio trūkumas atsiranda tada, kai futbolininkai nebendrauja, D.Matulevičius pratęsė kalbą.
„Nes nėra su kuo kalbėt...“, – futbolininkas ir toliau tęsė žodžių karą su žurnalistais.
Stebint tokį bendravimą, visų pirma reikėtų prisiminti, koks žmogus pastaruosius dvejus metus vadovavo rinktinei – ar bent tariamai tą darė.
I.Pankratjevas labiausiai išgarsėjo dar prieš penkerius metus, kai sumušė aikštės teisėją Viktorą Chileckį.
Tada po mačo sostinėje I.Pankratjevas įsiveržė į teisėjų kambarį ir pradėjo mušti V.Chileckį. Buvusį Lietuvos rinktinės trenerį sustabdė tik apsauga.
Panašu, kad chuliganiški trenerio bruožai per prabėgusį atrankos ciklą persidavė ir visai rinktinei.
Pirmasis viešai suspindėjo Arvydas Novikovas, įsižeidęs dėl legendinio Lietuvos futbolininko Valdo Ivanausko žodžių.
Tada V.Ivanauskas pareiškė, kad lietuviai neturi šansų mače su Šveicarija ir tai, kad jis buvo paskutinė tikra rinktinės žvaigždė.
„Kaip žmogus gali taip kalbėti? Durnelis jis yra. Jeigu jis žvaigždė... tegul mažiau geria“, – tada riebiai pareiškė A.Novikovas.
Tiesa, po kurio laiko jaunatviškas kraujas nurimo ir futbolininkas viešai atsiprašė V.Ivanausko.
Tas pats A.Novikovas dar kartą sužibėjo po mačo su San Marinu, kurį lietuviai Vilniuje laimėjo tik paskutinėmis akimirkomis.
Tada sirgaliai pradėjo skanduoti „kiek dar galime būti lochais..“ ir „ar jums negėda?“.
„Mes žaidžiame dėl savęs“, – tėškė 24-erių metų žaidėjas.
Vėliau jis ir vėl atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjo pasakyti visai ką kita – tai, kad žaidėjams norisi mėgautis futbolu, o žaidžia jie dėl Lietuvos.
Po mačo su San Marinu sužibėjo ir 21-erių Lukas Spalvis, pradėjęs svaidytis keiksmais ir tildęs sirgalius po pergalingo įvarčio.
Dar labiau suspindėjo rinktinėje nežaidžiantis, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ narys Rytis Leliūga.
„Pergalė yra pergalė. Kaip bebūtų, Lietuva laimėjo. Ateina į stadionus visokie pyda... ir šaukia. Kam iš viso tokie sirgaliai reikalingi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė futbolininkas.
Tuo tarpu L.Spalvis labiausiai pasižymėjo po kitų rungtynių – pralaimėjimo 0:4 Anglijai.
Tada jis, ir kitas rinktinės narys Donatas Kazlauskas, labai jautriai sureagavo į dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus išsakytą kritiką.
„Toks jausmas, kad aistruoliai sužaistų geriau už žaidėjus ir parodytų daugiau noro laimėti“, – tada skambiai pasisakė dizaineris.
Jam futbolininkai netruko atsakyti „Facebook“ tinkle.
„Visiškas durnelis, tegul eina galvos prasiplauti! Šneka apie futbolą tie, kurie nežino kas yra nuošalė.. Atsirado futbolo ekspertas“, – supyko L.Spalvis.
„Tegul burną pridaro klounas“, – dar skambiau pasisakė D.Kazlauskas.
Vėliau sekė nuolatiniai I.Pankratjevo kivirčai su žiniasklaida ir bendravimas, kurio negalima vadinti pagarbiu ar bent jau normaliu.
Taurę galiausiai perpildė geriausias Lietuvos futbolininkas Giedrius Arlauskis, spaudos konferenciją bandęs paversti panašesne į bokso, kurioje šou sumetimais varžovai suremia galvas, negu futbolo.
Iš pradžių pradėjęs apsidžodžiavimą su žurnalistais ir pareiškęs, kad apie rinktinę reikia rašyti gerai, vienam iš žurnalistų pasiūlė parodyti, kaip moka spirti kamuolį.
„Tu čia man? Jei man tai sakyk į akis. Išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką tu sugebi“, – pyko vartininkas.
Po paskutinio pralaimėjimo atrankoje Anglijai G.Arlauskis, nors ir gelbėjęs rinktinę nuo dar kelių įvarčių, bet vieną jų įsimušęs pats, pro žiniasklaidą praėjo užrietęs nosį.
Tą padarė ir daugelis futbolininkų, o kažką paaiškinti bandė tik Fiodoras Černychas. Tokiomis nuotaikomis rinktinė nusprendė baigti tragišką atrankos ciklą ir pagilinti futbolo krizę Lietuvoje.
Sprendžiant šią krizę rinktinei praverstų ir komunikacinės pamokos, kad daugiau netektų teisintis ar versti raudonuoti iš gėdos tuos, kurie palaiko ir stebi.
