Sakė, kad tik sujudinus vandenis sulaukė Kauno Daktarų ir „Kamuolinių“ grupuočių pasisveikinimo, o kažkur krito ir nusuktos balandžių galvos.
Antradienį nemažai Lietuvos futbolo bendruomenės narių stebėjo spaudos konferenciją, kurioje verslininkas ir buvęs futbolininkas Raimondas Karpavičius kalbėjo apie J.Kvedaro ir nusikaltėlių sąsają bei būtiną revoliuciją.
Nei R.Karpavičius, nei V.Ivanauskas ar kiti nieko naujo nepasakė. Apie tai galite paskaityti čia:
Gražaus rytojaus vaizdiniai ir būtinų pokyčių šaukimas – ir ankstesnių taip ir neįvykusių futbolo revoliucijų atgarsiai.
Žinoma, idėja, nors tikrai ne nauja, yra – išnaudoti futbolo potencialą, ieškoti pagalbos tarp politikų, pagaliau kažką daryti su jaunimu ir mesti lauk žmones, kurie futbolą stato pagal asmeninius norus.
Jeigu V.Ivanausko žodžiai išsipildytų ir staiga Nacionalinė futbolo akademija (NFA) dirbtų taip, kad svetur išvykę jaunieji futbolininkai dar ir žaistų bei vyrų rinktinę stiprintų – būtų nuostabu.
Bet kol kas FK „Sajūdžio“ žodžiai – tiesiog lozungai. Nėra jokio plano. Revoliucija dėl revoliucijos.
Jie gal ir žino, ką reikia keisti, bet iki to – daug žingsnių, o ir pokytis turi būti sklandus.
R.Karpavičius dažnai strigo, kai buvo prašomas vieno – konkretumo. Kas sulaukė grasinimų iš mafijos? Kaip kovoje dėl LFF prezidento posto bus surinkta balsų daugumą? Kokie konkretūs jūsų žingsniai?
Atsakymų realiai nebuvo. Galiausiai R.Karpavičius pareiškė – konferencija skirta problemai iškelti, o ne veiksmų aptarimui.
Sutinku su tuo, nes iš tiesų nieko tokio svaraus, ko pasakyti aš negalėčiau, neišgirdau.
Bet norint pakeisti LFF aparatą plano reikės ir ne bet kokio. Jau ne kartą matėme, kaip federacijai vadovauja tas žmogus, kuris „turėjo“. Rinkimai – gražus renginys ir nieko daugiau. Buvo ir prirakintų viešbučiuose, buvo ir „nespėjusių“ pateikti paraiškų.
Kol kas revuliocionieriai – daugiau išsimėtę anarchistai. Neaišku nei kiek sąjungininkų jie turi, nei ką tiksliai darys. Svarbu, kad reikia versti.
Visai kaip George'o Orwello atsiminimuose – anarchistai Ispanijoje užsidegę kapojo diktatorių Franco, bet buvo nutildyti šalimais kovojusių komunistų. Vieni turėjo planą ir jį vykdė, kiti norėjo pokyčių, o tada jau būtų žiūrėję, ką daryti.
R.Karpavičius žadėjo, kad jau greitai išvysime ir tikrąjį planą. Garsiai prabils ir sąjungininkai.
Labai to tikiuosi, nes esu už pokyčius Lietuvos futbole. Jų labai reikia, bet kol kas nė vienas apskričių federacijų vadovas nepasakė, kad palaiko V.Ivanauską ir R.Karpavičių.
Pastarasis sakė, kad sutarė su Klaipėda. Romualdas Jonaitis tai paneigė. „Pirmiausia jie turi atvykti ir pristatyti programą“, – sakė jis.
Lauksime programos ir mes. Futbolui reikia perversmo.
