Prieš rinkimus tik kiti kandidatai kalba apie galimybę laimėti, nors futbolo visuomenė netiki. Manoma, kad E.Eimontas neturi realių konkurentų.
„Žmonės bijo balsuoti, man pačiam teko kelis kartus būti toje procedūroje, kameros filmavo, sekė, kas, kaip balsavo. Aišku, po to peržiūrėjo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė buvęs futbolininkas Rimantas Turskis.
Vilniaus universiteto futbolo komandos treneris ir ilgametis LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius pirmadienį su „Lietuva tiesiogiai“ žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo apie LFF rinkimus, galimas permainas ir skandalingus posūkius.
– Pirmą sykį prezidentas bus renkamas slaptu balsavimu, jį stebės auditorius, o apsauga prižiūrės, kad prie urnos rinkėjai nemėgintų išsitraukti mobiliojo telefono, fotoaparato ar vaizdo kameros. Treneri, kam reikalingi tokie apribojimai?
– (R. Turskis) Sunku pasakyti, gal po to norės pasižiūrėti, kas, kaip ir už ką balsavo. Tai, kad bus slaptas balsavimas, yra mažas žingsnis į priekį. Žmonės bijo balsuoti, man pačiam teko kelis kartus būti toje procedūroje, kameros filmavo, sekė, kas, kaip balsavo. Aišku, paskui peržiūrėjo.
– Tyčia sudaromos dirbtinės kliūtys? Įbauginti bandoma?
– (R. Turskis) Be abejo. Kitaip negausi sintetinės aikštelės.
– Ar čia vieninteliai trukdžiai? Po to, kai futbolo sąjūdis pristatė save, buvo kalbų apie balandžius nusuktomis galvomis, grasinimus. Ar kažkas panašaus dabar vyksta?
– (R. Turskis) Kiek teko girdėti, dabar nieko tokio nėra. Gal ten perdėtai buvo pasakyta, bet, kad kažkas važinėja po apskritis ir kažką bando įtikinti, tokių kalbų yra.
– Turit omenyje Juliaus Kvedaro žmones? Kokiais metodais įtikinėja?
– (R. Turskis) Taip. Kalbasi su žmonėmis ir bando įrodyti, kad dabartinė valdžia yra tinkama.
– Rinkimai turėjo būti pavasarį.
– (R. Turskis) Didelis klausimas, kodėl jie padarė taip. Nelabai suprantu. Turėjo būti gegužės mėnesį, viskas labai greitai apsivertė aukštyn kojomis. Nežinau, ar tai susiję su tyrimais, kurie vyksta federacijoje, ar kitais sumetimais.
– Tie keli mėnesiai galėjo turėti lemiamos reikšmės?
– (R. Turskis) Be abejo. Iniciatyvinė grupė turėtų daugiau laiko pasiruošti, įrodyti savo programą apskričių vadovams, kodėl norim vadovauti.
– Jums nebuvo suteikta galimybė ilgiau pasvarstyti dėl kandidato, parengti programos?
– (R. Turskis) Programa yra parengta, be jos nėra ko eiti vadovauti. Aišku, trūksta laiko. Jie jau daug metų dirba, jų darbai yra matomi, o ateina sąjūdis, reikia parodyti žmonėms, su kokiais tikslais.
– Sąjūdžio kandidatas – verslininkas iš Marijampolės Raimondas Karpavičius. Kokios jūsų remiamo kandidato galimybės?
– (R. Turskis) Šiandien tai vienintelė reali kandidatūra, kuri gali pakelti futbolą iš tos duobės, į kurią jis yra įkritęs. Kiti neturi jokių galimybių. Raimondas turi futbolininko autoritetą, visa grupė veteranų jį remia. Jis vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, dideli ryšiai su verslininkais, politikais. Ko labiausiai reikia futbolui – verslo.
– Juk nenupirks rinkimų už pinigus?
– (R. Turskis) Mes to net negalvojame. Tegu jie perka.
– Raimondas Karpavičius mūsų klausosi telefonu. Pone Karpavičiau, kai buvo pristatyta futbolo atgimimo iniciatyvinė grupė, kurios narys esate, jūs prabilote apie grasinimus susidoroti. Ar dabar jums kas nors ir kaip nors bando sutrukdyti užimti federacijos prezidento postą?
– (R. Karpavičius) Ne, dabar niekas nieko netrukdo.
– O tie grasinimai, kurie buvo? Sakėte, kad kreipsitės į teisėsaugą. Ar buvo atlikti kokie nors veiksmai?
– (R. Karpavičius) Turbūt yra, nes ne man buvo grasinta. Tie grasinimai buvo realūs, jie liko. Kai tuos žmones išsikvies, jie paliudys. Kreipėsi ir LFF, tas klausimas bus išaiškintas.
– Dėl kokių priežasčių šiuose rinkimuose jums gali nepasisekti?
– (R. Karpavičius) Čia aš nesu toks svarbus, čia yra futbolo klausimas. Futbolas prie visų aplinkybių jau yra laimėjęs. Tai, kas buvo, – tikrai negrįš. Nebedalyvauja J. Kvedaras, S. Stankus, dar keletas asmenų palieka federaciją. Futbolo erdvė bus gerokai pravalyta.
– Jeigu išrenkamas pagrindinis jūsų konkurentas, J. Kvedaro dešinioji ranka, tai kas pasikeis? Atsiimkite kandidatūrą ir leiskite jam užimti tą postą, jeigu manote, kad čia ne asmenybių klausimas.
– (R. Karpavičius) Dabar nuo tų klausimų, kurie iškelti, kad ir kas būtų išrinktas, negalės atsitraukti. Skaidrumas, įstatų pakeitimas – juos neišvengiamai reikės vykdyti. Priežiūra bus kita.
– Situacija, į kurią ar jūs, ar kitas kandidatas ateis, labai aiški: besibeldžiantys FNTT pareigūnai, lažybų skandalai, kriminalinio pasaulio veikėjų galima įtaka, į žemumas nusmukusi futbolo rinktinė. Peklų pekla ten, kur eina naujasis prezidentas. Ar tikrai norite bristi į tokį pragarą?
– (R. Karpavičius) Tą reikėjo apsispręsti man pradedant kampaniją. Jei apsisprendę esame, einame. Rytoj, manau, mums dar aiškiau bus nei šiandien. Matote patys, kiek turėjom laiko pasiruošti. Mažai. Ką galime, tą padarysime.
– Pone Babravičiau, tikite, kad šie prezidento rinkimai bus demokratiniai?
– (G. Babravičius) Po ilgesnio laiko galbūt susikūrė prielaidos, kad rinkimai būtų konkurenciniai. Visus keturis kandidatus pažįstu asmeniškai, kiekvienas turi teigiamų savybių rinkinį, yra ir silpnų vietų. Panašu, kad bus konkurenciniai rinkimai, o tai gerai futbolui.
– Jeigu vadovybė nepasikeis iš esmės arba liks dabartinės vadovybės žmonės? Kas iš to?
– (G. Babravičius) Mes dar neišėję į aikštelę sakome, koks bus rezultatus. Nereikia bėgti į aikštelę ir žaisti to žaidimo, jeigu iš anksto esi nusiteikęs, kad viskas bus blogai. Konkurencija yra reali, rinkimai bus įdomūs. Kandidatuodamas pats dar 2012 metais suformulavau problemas, kurias vieni ir kiti kandidatai įvardijo. Į LFF turi grįžti konkurencija, demokratija. Nustebčiau, jei kuris iš kandidatų nekeltų idėjos, kad visos 10 apskričių būtų atstovaujamos Vykdomajame komitete. Mano žiniomis, sąjūdis gimė maždaug 2000 ar 2001 metais, problemas žinojo seniai. Tie futbolo žmonės bendrauja tarp savęs, laiko trūkumas, kaip problema, yra labai sąlyginis.
– Gruodžio pradžioje apie save pranešęs sąjūdis, likus tik keliems mėnesiams iki rinkimų, viešai ėmėsi iniciatyvos. Gal apie tai reikėjo galvoti anksčiau? Yra sakančių, kad daug šaukiama, bet iki galo nepadaroma.
– (G. Babravičius) Gal viena tų, kurie nori užkopti į federacijos Olimpą, bėda yra ta, kad startuojama išvakarėse. Gegužės mėnesis yra kritinė riba, rinkimai sėkmingai galėjo vyti ir prieš metus, atsistatydinus vadovui. Šios aplinkybės yra antrinės, futbole susikaupusios bėdos yra tikroji priežastis, kodėl futbolo bendruomenė per rinkimus turi būti ypač aktyvi. Visiškai neigti tai, kas pastaruosius metus buvo padaryta Lietuvos futbole, irgi be pagrindo.
– Treneri, federacijos būstinė Vilniuje, o balsavimas vyks Kaune. Kaip tai paaiškinti? Ar Kaunas – J. Kvedarui patogesnis miestas?
– (R. Turskis) Be abejo. Vien nuvažiavimas į rinkimus morališkai spaudžia. Tas jausmas nėra visiškai teigiamas. Pati atmosfera nėra tokia, kokia turėtų būti. Gal vieną kartą kokioje Klaipėdoje padarykim.
– Futbolo federacijos narės yra šešios asociacijos, visos iš Kauno. Jos turi po penkis balsus.
– (R. Turskis) Jau 30 balsų E. Eimontui. Kaip gali balsuoti prieš savo darbdavį, jeigu jis tau moka atlyginimą ir daro visokias privilegijas? Tam ir sukurtos tos šešios asociacijos.
– Tai čia parodija, ne rinkimai.
– (R. Turskis) Čia tokia ir yra parodija. Seniau vienas veikėjas, buvęs prezidentas, yra pasakęs, kad tai žaidimas be pralaimėjimo. Tokiose asociacijose yra 30 balsų, o jiems reikia 11. Kitam kandidatui reikia 41. Įsivaizduojat, koks proporcijos skirtumas.
– Jūsų manymu, Edvinas Eimontas pats apsisprendė siekti prezidento posto, ar čia yra J. Kvedaro valia?
– (R. Turskis) Be abejo, J. Kvedaro valia, kad būtų jo darbų tęstinumas, kad kuo mažiau būtų kišamasi į LFF veiklą.
– Edvinas Eimontas mūsų klausosi telefonu. Atsakykite į trenerio hipotezę, kad jeigu būsite išrinktas prezidentu, tai niekas iš esmės nesikeis.
– (E. Eimontas) Galiu tik paneigti tokią išankstinę nuomonę. Į prezidento pareigas nuosekliai augau jau būdamas futbole 15 metų, pradėdamas nuo žemiausių pareigybių iki generalinio direktoriaus. Turiu sukaupęs žinių ir praktinį bagažą, kad jausčiausi stiprus imtis LFF prezidento pareigų.
– Pone Eimontai, esate lojalus darbuotojas dabartiniam vadovui?
– (E. Eimontas) Kažkada buvau laikomas L. Varanavičiaus, V. Romanovo žmogumi, dabar esu laikomas J. Kvedaro žmogumi. Esu futbolo žmogus. Būdamas prezidentu atitinkamai prisiimu pareigas ir atsakomybę. Vadinasi, ir sprendimai bus mano.
– O J. Kvedarui kokią nors darbo vietą esate numatęs?
– (E. Eimontas) J. Kvedaras šiuo metu noro likti futbole nepareiškė.
– Pone Babravičiau, sunku tikėtis pokyčių, nes dabartinis vadovas sukūrė tam tikrą sistemą ir visi apie ją viešai žino, kai kas federaciją UAB vadina. Kaip gali įvykti pokyčiai, jei ateis žmogus iš dabartinės vadovybės?
– (G. Babravičius) Kartais nuvertinamos žmonių ambicijos. Edvinas lyg ir išreiškė, kad jis nuosekliai lipo karjeros laiptais. Kai tapau vienos iš Liberalų ir centro sąjungos pirmininku, buvau įvardintas kaip A. Zuoko žmogus, statytinis. Kalbame apie sistemą, kai žmogaus noras kažką padaryti susiejamas su įtakomis. Prastas tas kareivis, kuris nesvajoja būti generolu. Tarkime, E. Eimontą išrenka prezidentu, tai ką, viskas neteisybė, tariama? Jokiu būdu.
– (R. Turskis) Viskas bus taip, kaip buvo 25 metus.
– (G. Babravičius) Dabartiniai įstatai yra neteisingi ir sukuria prielaidas išankstiniam kandidato pranašumui; tai turi būti pakeista. Rinkimai bus slapti, kas trukdo įtikinti futbolo bendruomenę. Jeigu problemos yra tokios aštrios, tai kas trukdo tiems futbolo žmonėms balsuoti slaptai?
