Jono Valančiūno gimtinėje „Juventus“ krepšininkai pernai laimėjo LKL bronzą, o „Utenos“ krepšininkės tapo šalies čempionėmis.
Tačiau savo ambicijų turi ir gilių tradicijų „Utenis“, prieš trejus metus persvarstęs savo viziją ir pasirinkęs naują kelią.
„Krepšinio komanda sutraukia pilną žiūrovų areną per Europos varžybas, galbūt ateityje ir mes turėsime spręsti klausimą, kaip sutalpinti visus žiūrovus stadione, – sakė „Utenio“ vadovas Artūras Gimžauskas. – Su savo bičiuliu Aurelijumi Skarbaliumi pasikalbame, jog Utenoje gali išaugti ne tik J.Valančiūnas, bet ir Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai.
Kaip Gargždai sugebėjo išauginti ne vieną futbolo talentą, taip ir mes galime tikėtis uteniškių Lietuvos futbolo nacionalinėje komandoje.“
Nuo stogo, link pamatų
Buvusio sporto žurnalisto A.Gimžausko, prieš trejus metus pradėjusio vadovauti „Uteniui“ ambicijos nėra laužtos iš piršto, nes atgimęs Utenos futbolo klubas pasirinko Lietuvoje neįprastą, bet perspektyvią kryptį.
Po konsultacijų su Danijoje futbolo treneriu dirbančiu buvusiu Lietuvos rinktinės futbolininku A.Skarbaliumi uteniškiai vis daugiau dėmesio skiria jaunimui.
Kovo 1 dieną Utenos sporto centre oficialiai nebeliko futbolo grupių, o visos biudžetinės įstaigos auklėtiniai – apie 70 vaikų – tapo „Utenio“ futbolo akademijos nariais.
„Futbolo namą pradėjome statyti nuo stogo – nuo komandos, – pripažino A.Gimžauskas. – Tačiau sėkmingas trenerio Mindaugo Čepo darbas padėjo įtikinti miesto vadovus, jog naujas kelias yra perspektyvesnis.“
Turėdamas stogą, „Utenis“ aktyviai stato klubo pamatus – vaikų futbolo akademiją, kuriai neketina gailėti investicijų – šiemet akademijai planuoja skirti 100 tūkst. eurų.
Tai svari dalis, lyginant su tuo, kad „Utenio“ pagrindinės komandos biudžetą šį sezoną sudarys apie 280 tūkst. eurų.
Šiuo metu akademijoje septyni treneriai ugdo per šimtą vaikų, o ateityje norima jaunųjų futbolininkų skaičių padidinti du kartus.
Tai realu, žinant, jog klubas siūlo nemokamas futbolo treniruotes Utenos vaikų darželiuose.
„Utenio“ strategija patinka naująjam A lygos prezidentui Deividui Šemeberui.
„Lygoje mums reikia ne komandos, o klubo, – pabrėžė D.Šemberas. – Reikia aiškios vizijos ir infastruktūros, kuri prasidėtų nuo vaikų. Skaidrus klubas geriau nei vienadienė komanda.“
Tikslas – pirmasis penketas
Nors „Utenio“ tikslai yra ilgalaikiai, ir šį sezoną Utenos futbolininkai nenori būti turistais aštuonių komandų A lygoje.
Šią savaitę Aukštaitijos klubą papildė penki nauji žaidėjai: gynėjas iš Serbijos Nikola Prebiračevičius, 23 metų ukrainietis vartininkas Vitalijus Myrnas, 21 metų ukrainietis saugas Igoris Poručinskis, saugas iš Visagino Aleksandras Levšinas ir iš „Utenio“ dublerių komandos persikėlęs dar vienas vartininkas Marius Paukštė.
Jie įsiliejo į komandą, kurioje yra ir patyrusių naujokų (į Lietuvos rinktinę prieš kelerius metus kviestas puolėjas Arsenijus Buinickis), ir jaunų komandos lyderių, tokių, kaip Arminas Vaskela ar Robertas Freidgeimas.
„Šiemet stengėmės tiksliai komplektuoti sudėtį, ieškodami naujų žaidėjų, kurie užpildytų spragas, – sakė „Utenio“ treneris M.Čepas. – Mūsų tikslas – po keturių ratų būti pirmajame šešete, o toliau – bent laipteliu pagerinti praėjusio sezono rezultatą (2015 metų A lygos čempionate „Utenis“ užėmė šeštąją vietą, – red.).“
Jei „Uteniui“ pavyktų pranokti lūkesčius ir šoktelėti dar aukščiau, yra planas B.
Naujuoju komandos dalininku tapęs verslininkas Nemunas Dagilis pažadėjo, jog, jei Utenos futbolininkai turės realių vilčių palypėti iki ketvirtosios vietos, kuri nutiestų taką į Europos lygos atrankos varžybas, bendrovė „Baltijos polistirenas“ padidintų klubui paramos dalį.
Iki šiol svariausia klubo rėmėja lieka Utenos savivaldybė.
Laikinieji namai – Visagine
A lygos sezoną „Utenis“ pradės šeštadienį rungtynėmis Visagine su „Kauno „Žalgiriu“.
Per 70 km nuo Utenos nutolusiame mieste „Utenis“ žais namų mačus artimiausius du mėnesius, nes pagrindinio Utenos stadiono veja nėra paruošta futbolui šaltomis oro sąlygomis.
Pernai uteniškiai sezoną pradėjo rungtynėmis Vilniuje, o šiemet pasirinko Visaginą.
„Šiame mieste – gilios futbolo tradicijos, ten auga daug gabių vaikų – tai kelias į futbolo populiarinimą Utenos apskrityje,“ – aiškino A.Gimžauskas. Jis tikisi, jog šalia 3 tūkst. vietų Utenos stadiono per artimiausius metus bus įrengta dirbtinės vejos aikštė ir ateityje nebereikės ieškoti laikinųjų namų.
„Mūsų klimato sąlygomis dirbtinė danga yra sveikintina,“ – palankiai šiuos planus vertino D.Šemberas.
Nors per spaudos konferenciją ketvirtadienį kalbant apie vizitus į Visaginą A.Gimžauskui išsprūdo prisipažinimas, jog „atrodome kaimu Europos kontekste“, kryptingai statant piramidę Utena pretenduoja tapti moderniu ir stipriu futbolo miesti.
„Privalome ūgdyti komandą, – sakė A.Gimžauskas. – Mūsų vizija – savi jauni žaidėjai ir keli patyrę futbolininkai, kurie padėtų jaunimui tobulėti.
Realu, jog po trejų metų kryptingai dirbant, galėsime kalbėti ir apie prizinę vietą.“
