Komandos. Vokietija, Ukraina, Lenkija, Šiaurės Airija.
Vokietija. Į saviškių sąrašą treneris Joachimas Loewas įtraukė 13 žaidėjų, užpernai Brazilijoje tapusių pasaulio čempionais, bet kai kurių auksinių pirmenybių dalyvių – Philippo Lahmo, Miroslavo Klose's, Pero Mertesackerio – Prancūzijoje nebus. Tada jie buvo lyderiai, dabar – karjerą rinktinėje baigę gražūs prisiminimai.
Kiek atjaunėjusi Vokietijos rinktinė po pasaulio pirmenybių dažnai nespindėjo čempioniškai – atrankos į Euro-2016 ciklas buvo prasčiausias nuo tada, kai J.Loewas prieš dešimt metų perėmė komandos vairą. Įvarčių įmušta nemažai, 24, bet vienuolika jų per dvejas rungtynes įkrito į futbolo mėgėjų iš Gibraltaro vartus. Gynyba – nedaug geresnė: prieš pat čempionatą vokiečiai kontrolinėje dvikovoje 2:0 įveikė vengrus, bet iki tol praleido įvarčių devyneriose rungtynėse iš eilės.
Be pasitraukusių savo noru, prieš Europos pirmenybes Vokietija neteko traumuotų Marco Reuso ir Ilkay'aus Gundogano. Gynėjas Matsas Hummelsas žaizdas laižėsi iki pat čempionato pradžios, o Sami Khedira ir kapitono raištį iš Ph.Lahmo perėmęs Bastianas Schweinsteigeris į rikiuotę grįžo tik prieš pat turnyro startą.
Vokietija šurmuliuoja diskutuodama apie tai, ar treneris turėtų leisti į aikštę tris, ar keturis gynėjus, ar turėtų žaisti puolėjas Mario Gomezas, ar komandai parankiau rungtyniauti su vadinamuoju paslėptu devintuoju numeriu, bet J.Loewas nemano, kad rinktinė neturėtų leistis nešama panikos bangų: „Net tada, kai nelaimime, mes sukuriame daug progų – tiesiog realizuoti jas reikia geriau“.
Ar Vokietija bus pretendentė laimėti Europos čempionatą? „Taip, bet ne mes vieni“, – paprastai šį klausimą atremia pasaulio čempionų treneris.
Ukraina. Viskas priklauso nuo to, kaip sužais Jevhenas Konoplianka ir Andrejus Jarmolenka. Beveik visi, kurie atidžiau stebi Ukrainos komandos žaidimą, šventai įsitikinę šia tiesa. Todėl ukrainiečiai neramiai laukia čempionato pradžios svarstydami, ar treneris Michailas Fomenka turi planą B, jei greiti, techniški ir agresyvūs krašto saugai nesužaistų taip, kaip gali.
M.Fomenka tėvynainius nustebino, kai atsisakė patyrusio Olego Gusevo paslaugų, pasirinkdamas jaunus Aleksandrą Zinčenką ir Aleksandrą Karavajevą. A.Zinčenka nėra tipinis krašto saugas, jis labiau linkęs rungtyniauti aikštės viduryje, o A.Karavajevui, jei reikėtų keisti J.Konoplianką ar A.Jarmolenką, gali pritrūkti tos patirties, kurią yra sukaupęs O.Gusevas.
Ukrainiečiai pasakoja anekdotus apie tai, kad rinktinės treneris, jei galėtų, į komandą kviestų vien atraminius saugus, o pats M.Fomenka su šių pokštų potekste pernelyg nesiginčija. „Kai mes neturime kamuolio, neturime ir puolėjų – visi privalo gintis“, – drausmę bei juodą gynybinį darbą prioritetais laiko treneris.
Europos čempionato finalo turnyre Ukraina pasirodys antrą kartą, o atranką ji įveikė pirmąsyk – prieš ketverius metus šalis rengė pirmenybes kartu su lenkais ir pateko į jas šeimininkės teisėmis. Tąsyk komandai nepavyko išsikapstyti iš grupės. Dabar ukrainiečiai neslepia ambicijų tai padaryti antruoju bandymu.
Lenkija. Šalis, kuri subūrė galbūt geriausią sudėtį nuo tų laikų, kai lenkai finišavo treti 1974 ir 1982 metų pasaulio čempionatuose. Lenkai turi ryškių lyderių visose grandyse: gynėją Kamilį Gliką, saugą Grzegorzą Krychowiaką ir, suprantama, puolimo tūzą Robertą Lewandowskį.
Prie šio trejeto pridėjus gynėją Lukaszą Piszczeką, saugus Jakubą Blaszczykowskį ir Piotrą Zielinskį bei puolėją Arkadiuszą Miliką, prisiminus tai, kad komanda turi pasaulinės klasės vartininkus Wojciechą Szczęsny, Lukaszą Fabianskį ir Arturą Borucą, susidėlioja mozaika, kurios grėsmingumas gali kelti nerimo net vokiečiams. Kita vertus, pasaulio čempionai ir be sudėties nagrinėjimo yra gerai informuoti apie lenkų jėgą – atrankos turnyre jie buvo sumušti Varšuvoje 2:0.
Galutinėje grupės rikiuotėje vokiečiai vis dėlto aplenkė lenkus. Tačiau šie tapo rezultatyviausia atrankos ciklo komanda – 33 įvarčiai per 10 rungtynių.
Kone pusė lenkų komandos rungtyniauja stipriausiose Europos lygose ir ten užima tikrai ne statistų pozicijas. Nepaisasnt to, šalies žiniasklaida santūriai vertina saviškių galimybes Prancūzijoje. Sako, todėl, kad nudegė per Euro-2012, kai buvo deklaruojamas absoliutus tikėjimas sėkme, nes rinktinė žaidė namie.
Tada lenkai neišsikapstė iš grupės turnyro pinklių. Šįkart jie į svarbiausią metų nuotykį neria po to, kai namuose kontrolinėse dvikovose pralaimėjo olandams ir neįveikė lietuvių. Bet Europos čempionatų specifika tokia, kad viščiukai skaičiuojami liepą, o ne birželį.
Šiaurės Airija. „Dabar uždekime Europą“, – po to, kai per paskutines kontrolines rungtynes prieš žemyno čempionatą namuose Belfasto „Windsor Park“ tribūnas nušvietė fejerverkas, savo antrašte paragino „Belfast Telegraph“, taip atšventęs pergalę 3:0 prieš Baltarusiją.
Ant didžiosios tarptautinės futbolo scenos Šiaurės Airija pasirodys po trijų dešimtmečių pertraukos – 1986-aisiais ji dalyvavo pasaulio čempionate. Uždegti Europą jie pabandys – prognozuojama, kad per čempionatą iš salos į žemyną atvyks apie 40 tūkstančių Šiaurės Airijos sirgalių.
„Jie mumis tiki, kalbina, jei tik išeini į miestą atsigerti kavos. Nėra didesnio malonumo nei matyti vaiką, vilkintį mūsų rinktinės marškinėlius su tavo pavarde ant nugaros“, – atsidėkoti aistruoliams už ištikimybę stengėsi rezultatyviausias komandos žaidėjas Kyle'as Lafferty, pakeliui į Prancūziją siuntęs kamuolį į varžovų vartus septynis kartus.
Komandos treneris Michaelas O'Neillas prieš čempionatą ypač domėjosi lenkais, asmeniniuose pokalbiuose ilgai diskutuodamas apie juos su tais, kurie kovojo prieš raudonus ir baltus atrankoje – Airijos rinktinei vadovaujančiu Martinu O'Neillu ir Škotijos nacionalinės komandos vairininku Gordonu Strachanu. Tai leidžia manyti, kad vokiečiams į atlapus kibti gal ir nesirengiama, o Lenkija laikoma pagrindine varžove kovojant dėl antrosios vietos grupėje.
Jie neturi daug ryškių žvaigždžių. Anglijos „Premier“ lygoje rungtyniauja vos keli futbolininkai – kapitonas Stevenas Davisas, Jonny Evansas, Garethas McAuley, Craigas Cathcartas. Dauguma rinktinės futbolininkų žaidžia žemesniuose Anglijos futbolio ešelonuose, o kai kurie jų – kad ir tas pats K.Lafferty – net ten tik epizodiškai. Bet prieš Europos čempionatą jie nepralaimėjo 12 kartų iš eilės, o tai yra įspėjimas varžovams – gerai pagalvokite prieš kišdami pirštą mums į burną.
Žvaigždė. R.Lewandowskis. JIs buvo rezultatyviausias tarp visų atrankos į čempionatą dalyvių – 13 įvarčių. Iš viso per sezoną puolėjas lipdė kamuolį prie Miuncheno „Bayern“ ir Lenkijos rinktinės varžovų vartų tinklo daugiau nei keturias dešimtis kartų.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Leroy'us Sane. Greitas ir techniškas Gelzenkircheno „Schalke“ futbolininkas šį sezoną Vokietijos bundeslygoje įmušė aštuoniskart ir atliko šešis rezultatyvius perdavimus. Tikėtina, kad Vokietijos rinktinėje jis dažniausiai kils į kovą nuo atsarginių suolo, bet dvidešimtmetis L.Sane jau ne kartą įrodė, kad gali tai daryti labai efektyviai.
Įdomus faktas. Atrankoje įmušęs 13 įvarčių R.Lewandowskis pakartojo turnyro rekordą. Iki tol nuo 2007-ųjų jis priklausė žaidėjui iš Šiaurės Airijos – Davidui Healey.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Vokietija, 2. Lenkija, 3. Šiaurės Airija, 4. Ukraina.
