Komandos. Ispanija, Čekija, Kroatija, Turkija.
Ispanija. Nuo 2008 iki 2012 metų jie laimėjo du Europos ir vieną pasaulio čempionatą. 2014-aisiais trenkė žaibas iš giedro dangaus – staiga paaiškėjo, kad karalius liko nuogas. Treneris Vicente Del Bosque, matyt, pražiopsojo momentą, kai reikėjo užkurti kartų kaitos procesą, tituluota, bet senstelėjusi Ispanijos komanda iš Brazilijoje vykusių pasaulio pirmenybių namo per Atlantą iškeliavo jau po grupės turnyro.
Nuo tada su rinktine atsisveikino Xavi, bet kai kurie svarbūs veteranai – Andresas Iniesta, Sergio Ramosas, Gerardas Pique, Davidas Silva, Cescas Fabregasas bei kažin ar pagrindinėje sudėtyje žaisiantis vartininkas Ikeras Casillasas – komandoje liko.
Daugelis jų pagal amžių net į veteranų statusą pernelyg nepretenduoja, bet tai yra senoji gvardija, kuriai, kaip paaiškėjo prieš dvejus metus, reikia naujos šviežios energijos. Jos turėtų pridėti vartininkas Davidas De Gea, gynėjas Hectoras Bellerinas, saugai Thiago Alcantara ir Koke, puolėjai Nolito bei Alvaro Morata.
Bet svarbiausia dabar ispanams turbūt yra rasti tinkamą cheminę formulę, kuri padėtų suderinti tituluotų ir jaunų tarpusavio ryšį. Šiuo atveju padėti galėtų A.Iniestos ar I.Casillaso futbolo išmintis.
Taip pat verkiant reikia ieškoti ryšio tarp saugų, iš kurių atimti kamuolį labai sunku, ir puolėjų – praėjo tie laikai, kai Fernando Torresas ir Davidas Villa gausiai šlakstė varžovų vartus įvarčių lietumi. V.Del Bosque nepernelyg sėkmingai išbandė Diego Costą, Alvaro Negredo, Roberto Soldado. Dabar viltys siejamos su Nolito, A.Morata, karjeros zenitą peržengusiu, bet fiziškai galingu ir efektyviu Aritzu Adurizu.
Kaip tai pavyks? Pamatysime, bet bilieto į aštuntfinalį varžovai ispanams noriai neįteiks.
Čekija. Kapitonas grįžo, tačiau kai kurie čekų sirgaliai tai vertina įtariai. 35 metų Tomašas Rosicky, Londono „Arsenal“ komandoje ką tik pasibaigusį sezoną žaidęs vos 19 minučių Anglijos futbolo asociacijos taurės turnyre, iššovė per kontrolines rungtynes prieš Europos čempionatą – žaisdamas su Malta jis tiesiog dominavo aikštėje, o laimėtoje dvikovoje su rusais įmušė vieną iš dviejų įvarčių.
Skeptikai svarsto taip – nors Vladimiras Darida įrodė, kad yra pajėgus perimti iš T.Rosickio žaidimo dirigento lazdelę, jis gali būti paliktas ant suolo, nes treneris Pavelas Vrba linkęs tikėti savais favoritais. Kažin ar jis ryšis palikti T.Rosicky užribyje, juolab kad veteranas vis dar gali spjaudyti liepsną kaip grėsmingas ugnikalnis. Kita vertus, tose pačiose sėkmingose rungtynėse čekų lyderis žaidė ir prastesnių atkarpų – tada komanda imdavo buksuoti.
Skeptikai turi ir kitų pastabų. Jie mano, kad sulaukęs 32-ejų Davidas Limbersky nebėra pakankamai stiprus ir galėtų kairiojo gynėjo poziciją užleisti Theodorui Gebre Selassie, kad puolimo smaigalyje Tomašas Necidas turėtų pakeisti Davidą Lafatą, jiems nesuprantamas ir sprendimas palikti už Euro-2016 borto saugą Lukašą Marečeką bei puolėją Patriką Schicką.
P.Vrba atkakliai aria savo vagą. Ar ji teisinga, paaiškės Prancūzijoje. Jie stengiasi žaisti efektingai, bet būtent dėl to kyla klausimas – ar gynybos siūlės triukšmingai nesutrūkinės?
Kroatija. Luka Modričius, Ivanas Rakitičius, Mateo Kovačičius, Ivanas Perišičius, Marcelo Brozovičius – tokio saugų pasirinkimo kroatams gali pavydėti net stipriausios Europos rinktinės. O priekinėje fronto linijoje dar yra ir puolėjas Mario Mandžukičius.
Nepaisant to, šalyje toli gražu ne visi tiki kroatų sėkme Prancūzijoje. Vis daugiau balsų reikalauja revoliucinių permainų, nes šalies futbole klesti korupcija ir favoritizmas, o rinktinės treneris Ante Čačičius, kritikų nuomone, nėra pakankamai charizmatiškas, kad suvaldytų savo žvaigždyną. Žiniasklaida iš stalčių vieną po kitos traukia futbolo skandalų istorijas, o komandos masinis priešiškumas, suprantama, psichologiškai sustiprinti negali.
Kalbant apie sudėtį, yra spragų gynybos grandyje. Josipas Pivaričius, kuris atrankos į Euro-2016 turnyre pastaruoju metu buvo pagrindinis kairysis gynėjas, nežais dėl traumos, o komandos kapitonas Darijo Srna pastebimai sensta ir nebėra toks, koks buvo dar prieš porą metų.
Bet A.Čačičius mėgsta eksperimentuoti, o jo staigmenos dažnai atnešdavo sėkmę. Prieš čempionatą kroatai pasigerino nuotaiką kontrolinėms rungtynėms pasirinkdami silpnesnius varžovus – Moldovą bei San Mariną, kuriam įsūdė 10 įvarčių. Vis dėlto labai daug Kroatijai, matyt, lems pirmosios čempionato rungtynės su Turkija. Jų rezultatas ne tik suręs arba nesuręs solidaus starto tramplino, bet ir turės svarbios įtakos atmosferai persirengimo kambaryje.
Turkija. Abu kartus, kai šį tūkstantmetį pateko į didžiųjų taptautinių čempionatų finalo turnyrus, turkai nukeliavo iki pusfinalio. Taip nutiko per 2002-ųjų pasaulio čempionatą, tai pasikartojo ir per 2008 metų Europos pirmenybes.
Prieš aštuonerius metus rinktinę treniravo Fatihas Terimas – tas pats, kuris prie komandos vairo stovi ir dabar, kai Turkija spinduliuoja įsitikinimu, kad turi geriausią žaidėjų ansamblį per visą savo futbolo istoriją. Turbūt tai yra tiesa: rinktinės lyderiai Arda, Hakanas Calhanoglou, Nuri Sahinas žaidžia stipriuose Ispanijos ir Vokietijos klubuose, o netektys prieš Europos čempionatą – minimalios.
Vartininko Volkano Demirelio F.Terimas atsisakė pats, pakeisdamas jį nepatyrusiu Volkanu Babacanu, o šis nepriekaištingai sužaidė atrankos į čempionatą pabaigoje. Burakas Yilmazas žiemą persikėlė į Kiniją, todėl atsirado abejojančių, ar jam turėtų būti rezervuota vieta pagrindinėje sudėtyje, bet snaiperis atsakė savo argumentu – birželio pradžioje įmušė pergalingą įvartį kontrolinėje dvikovoje su Slovėnija.
Galbūt rimčiausia bėda iškilo traumą patyrus vidurio gynėjui Serdarui Azizui. Į jo vietą F.Terimui, matyt, teks nuleisti atraminį saugą Mehmetą Topalą.
Tačiau į Prancūziją turkai atvyko geros nuotaikos. Atranką pernai jie baigė efektingai sumušdami olandus, čekus ir islandus, o tai patiko net įprastai priekabiai Turkijos žiniasklaidai. Todėl dangus virš Turkijos futbolininkų Prancūzijoje kol kas giedras ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme.
Žvaigždė. Arda. Per pastarąsias 11 rinktinės rungtynių atakuojantis saugas prisidėjo prie devynių įvarčių – arba mušė pats, arba atlikdavo rezultatyvų perdavimą. Emociškai turkams jis toks pat svarbus, kaip L.Modričius – kroatams ar T.Rosicky – čekams. Be to, pasirašęs kontraktą su „Barcelona“ turkas pusę metų negalėjo žaisti dėl klubui skirtų apribojimų, o tai reiškia, kad sezonas jam nebuvo sekinamai ilgas.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Nolito. Nors jam jau 29-eri, Ispanijos rinktinės trenerius Vigo „Celta“ lyderis, kažkada poroje rungtynių atstovavęs ir „Barcelona“, sudomino tik užpernai. Dabar jis – vienas pavojingiausių Europos čempionų ginklų – per dvejas kontrolines rungtynes su Bosnija ir Hercegovina bei Pietų Korėja kamuolį į tinklą Nolito siuntė keturis kartus.
Įdomus faktas. Kai didžioji futbolo šventė pastarąjį kartą lankėsi Prancūzijoje, Kroatijai fortūna šypsojosi saldžiai – ši šalis 1998-ųjų pasaulio čempionate buvo trečia, o Davoras Šukeras tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. „Štai mes, atvykome“, – tai prisiminęs linksmai šūktelėjo M.Mandžukičius, kai kroatų lėktuvas nusileido Šiaurės Prancūzijoje.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Ispanija, 2. Turkija, 3. Kroatija, 4. Čekija.
