Futbolo atlaidai – su baimės ir nerimo prieskoniu

„Laukiate Europos futbolo čempionato?“ – užklausiu padavėjo Davido, nes įgriso daugiau kaip savaitę su juo šnekėtis apie Prancūziją siaubiančius potvynius, blogus orus ir streikus.

„Nežinau, kas iš to „Euro“ čia bus... Lankytojai čempionatu kol kas stebėtinai mažai domisi. Ne tas jiems dabar galvoje.

Bet varžyboms prasidėjus, tikėkimės, nuotaikos praskaidrės“, – pečiais truktelėjo Davidas, pats aistringas futbolo sirgalius.

Kai kalbėjomės, iki Europos futbolo čempionato buvo likusios vos kelios dienos. Eiffelio bokštas toliau skendėjo tirštoje migloje.

Orų prognozės nesiliovė pranašavusios liūtis ir perkūnijas, o žinių radijas toliau trimitavo apie transportininkų ir šiukšlininkų streikus bei potvynių padarytą žalą, dumblo ir lūženų, sugadintų buities daiktų kuopimą iš namų ir miestelių.

Preliminariais skaičiavimais, Prancūzijos regionus birželio pradžioje užtvindžiusios liūtys pridarė per milijardą eurų nuostolių.

O pirmadienį iš Ukrainos atskriejo žinia, kad ties Lenkijos siena pareigūnai sulaikė 25 metų prancūzą, vežusį įspūdingą ginklų arsenalą ir 125 kilogramus sprogmenų.

Ukrainiečių tvirtinimu, jis planavo išpuolius per futbolo čempionatą.

Prancūzų tarnybos vis dėlto neskubėjo tvirtinti to paties ir pradėti teisminio tyrimo dėl teroristinės veiklos.

Įmanoma, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų jaunuolis užsiėmė „tik“ nelegalia ginklų prekyba. Kad ir kaip viskas būtų, ši naujiena tapo dar vienu kariu neigiamų ir netgi bauginančių žinių fronte.

„Euro 2016“ šeimininkė Prancūzija pirmenybių laukė susigūžusi dėl galimų terorizmo išpuolių, išvarginta transportininkų streikų ir kitų socialinių konfliktų dėl Darbo kodekso pataisų ir prislėgta gamtinių katastrofų.

Atrodė, kad prancūzai tikrai turi kuo rūpintis labiau nei išgyventi, kaip čempionate seksis „mėlynajai“ šalies futbolo rinktinei.

Juolab kad ir pačių pirmenybių vardas dažniausiai buvo linksniuojamas įvairiausių ginčų, rietenų bei terorizmo grėsmių kontekste.

Kalbas apie miestų ir sirgalių ruošimąsi čempionatui, išvedžiojimus apie laukiančią didelę futbolo šventę tas neigiamas kontekstas tiesiog dusino.

Tam tikros optimizmo bangos iš pačios Prancūzijos rinktinės ėmė sklisti iki čempionato likus vos porai dienų – drauge su staiga šoktelėjusiu, tarsi iš ilgo miego bundančiu sirgalių ir visos šalies entuziazmu.

O iki to laiko „mėlynųjų“ rinktinę krėtė sunkiai suvokiami skandalai. Iki čempionato likus savaitei įsiplieskė ginčas, ar rinktinės strategas Didier Deschamps’as nėra rasistas.

Tiksliau – ar jis nešoka pagal rasistų dūdelę.

Aistras pakurstė Madrido „Real“ puolėjas, vienas rezultatyviausių Prancūzijos futbolininkų Karimas Benzema.

Į teisėsaugos tiriamą seksualinio šantažo skandalą įsipainiojusio futbolininko D.Deschamps’as nepakvietė į rinktinę, nepaisydamas jo svarbos rinktinei.

Ispanijos dienraščiui „Marca“ K.Benzema pareiškė: „Manau, kad D.Deschamps’as nėra rasistas. Bet jis pasidavė dalies Prancūzijos, kuri yra rasistinė, spaudimui.“

Ericas Cantona, buvusi Prancūzijos futbolo žvaigždė, taip pat viešai pradėjo abejoti, ar K.Benzema ir Hatemo Ben Arfos paslaugų rinktinės strategas nebus atsisakęs vien dėl šių futbolininkų kilmės. Mat jie abu – arabai.

„Jie moka už socialinę situaciją, kurioje atsidūrė mūsų šalis“, – paantrino aštraus liežuvio, bet paprastai nuosaikių pažiūrų aktorius ir komikas Jamelis Debbouze’as.

Po poros dienų savo žodžius jis vis dėlto atsiėmė: „Privalėjau užsičiaupti.“

Visa tai sukėlė beveik dvi savaites netilusią polemiką, daugelio žurnalistų ir politikų pasipiktinimą rasizmo paieškomis ne laiku, bet kai kurių ir atvirą sumišimą, kodėl D.Deschamps’as vis dėlto nesivadovavo sveika sportine logika ir nepakvietė dviejų minėtų žaidėjų, galėjusių sustiprinti Prancūzijos rinktinę.

Būtų galima manyti, kad nuotaiką prancūzams dar prieš čempionatą galėjo pakelti padidėsiantis šalies matomumas ir solidi ekonominė šių pirmenybių nauda.

Tačiau tos naudos viltis Prancūzija taip pat pradėjo laidoti čempionatui nė neprasidėjus.

Nuo vakar iki liepos 10-ąją vyksiančio finalo Prancūzija ruošiasi priimti iš viso 7 mln. sirgalių, 2,4 mln. iš jų – su čempionato bilietais.

Pirmenybėse pirmąkart varžysis net 24 rinktinės. Tikimasi, kad per „Euro 2016“ šalies ekonomika turės papildomą 1,24 milijardo eurų apyvartą.

Tačiau viešbučių savininkai „Euro 2016“ laukė apniukusiu veidu. Po praėjusio lapkričio kruvinų teroro išpuolių Paryžiaus viešbučiuose rezervuojama 20 proc. mažiau vietų, o nuo šių metų pradžios situacija dar pablogėjo – rezervavimas sumažėjo iki 50 proc.

Prie terorizmo baubų prisidėjo gegužę muštynėmis su tvarkos sergėtojais ne kartą pasibaigusios demonstracijos bei Paryžiaus Respublikos aikštės apgultis, pavadinta Bemiege naktimi. Ji ypač atbaidė atvykstančiuosius iš Azijos. Per pirmus tris šių metų mėnesius japonų į Paryžių atvyko net 56 proc. mažiau, rusų – 35 proc.

Kad gerokai sumažėjo turistų srautas, iš karto pajuto ir restoranai. Jų savininkai skundžiasi sumenkusia apyvarta.

Čempionatas, žinoma, reikalus kiek pataisys, bet ar ilgam?

Ar „Euro 2016“ tikrai pritrauks visus tuos milijonus lauktų sirgalių, buvo neaišku iki pat čempionato pradžios. Ar žmonės paskutinę minutę neišsigąs jei ne terorizmo grėsmės, tai nesibaigiančių streikų?

„Mūsų tikslas – kad „Euro 2016“ būtų didelė ir graži sporto šventė. Tačiau prancūzams turime pasakyti tiesą.

Nulis atsargumo priemonių reikštų 100 proc. rizikos, bet 100 proc. atsargumo priemonių nereiškia nulinės rizikos. Mes darome viską, kad užkirstume kelią teroristiniam išpuoliui“, – tvirtino ir drauge įspėjo vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazneuve’as.

„Taip, grėsmė egzistuoja ir ji egzistuos, deja, ilgą laiko tarpą, nors jos akivaizdoje ir nereikia įsibauginti“, – praėjusį sekmadienį prieš uždarą vakarienę su Prancūzijos futbolo rinktine per nacionalinį radiją „France Inter“ antrino Prancūzijos prezidentas Franois Hollande’as.

Užtikrinti rimtį per čempionatą Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose mestos 42 tūkst. policininkų ir 30 tūkst. žandarų pajėgos.

Prie jų prisidės kariškiai ir 12 tūkst. privačiai samdomų saugos agentų stadionuose, taip pat vadinamosiose sirgalių zonose.

Šios milžiniškos uždaros zonos yra įrengtos kiekviename iš dešimties Europos čempionato mačus organizuojančių šalies miestų.

Paryžiuje sirgaliams bus atiduotas Marso laukas.

Saugumui užtikrinti Prancūzija iš viso pasitelks net 90 tūkst. asmenų.

Tačiau ar to pakaks, o svarbiausia – ar visi privatūs saugumo agentai išties patikimi? Praėjusį antradienį savaitraštis „Le Nouvel Observateur“ išplatino stulbinamą žinią.

Valstybinė vidaus saugos tarnyba (DGSI) prašukavo 3,5 tūkst. privačių saugos firmų darbuotojų, numatytų „Euro 2016“ apsaugai, ir aptiko, kad 82 asmenys yra įtraukti į valstybės paslapties saugomą sąrašą „Cristina“.

Į jį įtraukiami ypač pavojingi, grėsmę valstybės saugumui keliantys žmonės.

„Iš 12 tūkst. čempionato metu dirbsiančių agentų trečdalis buvo pasamdyti skubos tvarka“, – sakė saugos agentų profsąjungos „Sud Securite“ atstovas.

Saugos agentūros tai neigia ir primena, kad samdomi apsaugininkai buvo kruopščiai tikrinami ir rengiami.

„Šiame renginyje nedirbs nė vienas nepatikrintas asmuo“, – tikino Prancūzijos miesto reikalų, jaunimo ir sporto ministras Patrickas Kanner, atmetęs bet kokią užpuolikų įsifiltravimo galimybę.

Buvęs Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu policijos padalinio vadas Richardas Waltonas kritikavo Prancūziją už tai, kad saugumui užtikrinti šalis pernelyg susitelkė į didžiulį uniformuotų pareigūnų skaičių ir per mažai dėmesio skiria žvalgybai.

Šis kovos su terorizmu specialistas mano, kad „Euro 2016“ yra raudonojoje grėsmės zonoje.

Pirmiausia, išpuolis per čempionatą būtų labai matomas ir sulauktų milžiniško atgarsio.

Antra, į Prancūziją suvažiuoja net kelių šalių, kurioms „Islamo valstybės“ teroristai norėtų keršyti už jų karinių bazių bombardavimus, ekipos.

Trečia, čempionatas beveik diena į dieną sutaps su musulmonams šventu ramadano mėnesiu ir jo metu islamo teroristų vadeivos ragina „padvigubinti pastangas“ keršijant Vakarams.

Ar, nepaisant visko, „Euro 2016“ įžiebs potvynių permerktose, galimų terorizmo išpuolių bauginamose ir streikų iškankintose prancūzų širdyse šventinės nuotaikos ir optimizmo kibirkštį?

Turbūt. Didžiausios žemyno varžybos parako savyje turi daug. Juolab kad prancūzai, pratę organizuoti didelio masto sporto ar kultūros renginius, per juos paprastai geba sukurti šventinę atmosferą.

Galbūt šventinis nerūpestingumas atsiras, galbūt visas mėnuo šalyje prabėgs be streikų, be teroro atakų ir chuliganų siautėjimų.

Tačiau bent jau prieš pat čempionato pradžią vis dėlto tvyrojo jausmas, kad „Euro 2016“ turnyras bus lyg tas „Le Rond Point“ bare reklamuojamas nealkoholinis alus.

Su grandiozinę šventę imituojančiu skoniu, tačiau be to tikrojo džiaugsmo, leidžiančio apsvaigti ir visiškai pamiršti rūškaną ar net baugią kasdienybę, kurioje pastaruoju metu paskendusi Prancūzija.