Yra net kelios versijos, kaip atsirado ši labai svarbi žaidimo detalė. Vieni tvirtina, kad kadaise Airijoje gyveno kažkoks Johnas Penalty – futbolo taisyklių ekspertas ir būtent jo garbei pavadino 11 m baudinį.
Kiti autorystę priskiria anglų klubo „Stoke City“ žaidėjams.
Istorija tokia. 1891-aisiais „Stoke City“ minimaliu skirtumu pralaimėjo Anglijos taurės rungtynes „Notts County“ ekipai. Vienas įvykis per šią dvikovą sukėlė audringus ginčus. „Notts County“ futbolininkas ranka atmušė į vartus skriejusį kamuolį. Teisėjas paskyrė baudinį iš tos vietos, kur buvo pažeidimas. Visa besiginančioji komanda sustojo į sienelę ir smūgį atrėmė.
Po finalinio švilpuko „Stoke City“ padavė protestą Anglijos futbolo sąjungai ir pasiūlė taisyklių pakeitimą. Neva taip ir atsirado taisyklė panašaus pažeidimo atveju mušti baudinį be sienelės iš 12 jardų – apie 11 m – atstumo.
Tokio įvykio išties būta ir būtent paskutinę mačo minutę. Žaidėjas atmušė kamuolį ranka keli centimetrai nuo vartų ir kada iš tos vietos buvo skirtas baudinys, vartininkas tiesiog atsistojo prie pat kamuolio. Todėl mušantysis neturėjo jokių šansų pasižymėti.
O svarbiausia: šis nutikimas išties paskatino 11 m baudinio atsiradimą, bet „Stoke City“ žaidėjai nesiūlė keisti taisyklių. Tą padarė Williamas McCrumas – Šiaurės Airijos miestelio Milfordo gyventojas. Jis buvo visų sporto šakų fanatikas: užsiiminėjo futbolu, regbiu, kriketu, lengvąja atletika, bet jokių aukštumų nepasiekė.
W.McCrumo atstovaujamas „Milford“ vieną sezoną užėmė paskutinę vietą, nepelnęs nė taško ir praleidęs 62 įvarčius. Bet tai nesutrukdė W.McCrumui tapti klubo pirmininku ir Airijos futbolo tarybos nariu.
Svarbiausia, kad W.McCrumas buvo vartininkas, o į juos anais laikais mažai kas kreipė dėmesį. Jie nuobodžiavo įvykių nuošalėje ir žiūrovai vartininkus prisimindavo tik tada, kai šie praleisdavo įvartį – ta proga būdavo nušvilpiami ir savos publikos.
Būtent W.McCrumas sau ir savo kolegoms sumanė kelias sekundes šlovės. Juk jei atmuši iš 12 jardų (10 m 97 cm) be kliūčių spirtą kamuolį, nusipelnysi pagarbą.
Baudinio taisyklę airis suformulavo dar 1890-aisiais, bet Airijos futbolo tarybai naujovė nepatiko.
Dabar sunku įsivaizduoti, koks anuomet buvo futbolas. Pavyzdžiui, teisėjas stovėjo šalia aikštės ir tik sekė laikrodį. Futbolas buvo laikomas džentelmenų žaidimu ir manyta, kad šie garbingi žmonės nepažeidinės taisyklių specialiai. Jei kildavo ginčų, juos išspręsdavo komandų kapitonai.
Ir staiga – minėtas epizodas „Stoke City“ ir „Notts County“ rungtynėse. Po jo W.McCrumo pasiūlymas buvo ištrauktas iš stalčiaus. „Milford“ vartininko idėją palaikė tuo metu garsus puolėjas Jackas Reidas, kuris buvo ir Airijos atstovas Tarptautinėje futbolo taryboje.
1891-ųjų birželį taryba nutarė: atėjo laikas futbolo „mirties bausmei“ – būtent taip angliškai skambėjo „penalty death“ arba „kick of death“.
Pirmieji baudiniai buvo kitokie nei dabar. Spirti buvo leidžiama iš bet kurio taško 12 jardų atstumu nuo vartų paraleliai nubrėžtoje linijoje. Visi žaidėjai, išskyrus vartininką ir spiriantįjį, privalėjo išsirikiuoti už 6 jardų nuo baudinio linijos, o vartininkas galėjo tuos pačius 6 jardus išeiti iš vartų į aikštę.
Manoma, kad pirmąjį futbolo istorijoje 11 m baudinį mušė škotų klubas „Airdrieonians“ ir tai įvyko praėjus keletui savaičių po naujos taisyklės įvedimo. O 11 m baudinio taškas, kaip ir dabar, atsirado 1902-aisiais.
Baudiniai mačo nugalėtojui išaiškinti imti mušti tik 1970-aisiais – iki tol taurių dvikovose laimėtoją lemdavo teisėjo mesta moneta. Dar po 12 metų tokios serijos pirmą kartą prireikė pasaulio čempionate – rungtynėse tarp Prancūzijos ir Vokietijos. Iki tol – neįtikėtina – planetos pirmenybėse nuo 1950-ųjų iki 1978-ųjų atkrintamosiose varžybose nebuvo užfiksuota nė vienerių lygiųjų!
Pabaigai – dar vienas tikras nutikimas. 1999-aisiais filmuodamasis BBC laidoje Anglijos futbolo legenda Gary Linekeris apsilankė Armagho grafystėje Šiaurės Airijoje esančiose kapinėse, kur palaidotas W.McCrumas. Tas pats, miręs 1932-aisiais.
G.Linekeris priėjo prie antkapio, padėjo ranką ant akmens ir ištarė: „Šis vaikinas atsakingas už daug ką!“.
