Kai futbolo komentatoriui ima trukdyti tai, kas vyksta aikštėje

Baigėsi Europos futbolo čempionatas, trukęs visą mėnesį ir pritraukęs milijonus gerbėjų įvairiose šalyse prie televizorių ekranų. Gerai, kad šį reginį transliavo LTV. Kita televizija: Viasat rodė visą birželį Copa America, futbolo čempionatą, kur rungėsi pajėgiausios dviejų Amerikos žemynų komandos.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Medalinskas

Jul 13, 2016, 2:14 PM, atnaujinta May 19, 2017, 12:20 AM

Birželis žmogui, mėgstančiam futbolą, ir Lietuvoje turėjo būti nuostabus. Taip ir atsitiko. Žinoma, ne visos rungtynės būna malonios akiai, o pastarajame Europos futbolo čempionate smarkiai dominavo ir taip vadinamas gynybinis futbolas.

Bet buvo ir gražių rungtynių, kur netrūko įtampos ar įspūdingų įvarčių, puikaus kamuolio valdymo įvairiose aikštės vietose, sumanių futbolo darinių, stiprių smūgių ir meistriško vartininkų žaidimo. Visa tai irgi sudaro futbolo grožį. Ne tik įvarčiai.

Futbolo rungtynių komentatoriai turi padėti net ir tik tokiomis progomis žiūrinčiam žmogui pajusti šio puikaus žaidimo grožį, kad būtų daugiau mylinčių šią sporto šaką.

Ypač svarbu tai yra tokiose valstybėse, kaip Lietuva, kur dėl atsainaus valdžios požiūrio į futbolą, pačių kai kurių sporto funkcionierių išgrobstytų praeityje bei prichvatizuotų sporto bazių, ilgą laiką nesugebėjimo, vėlgi nenukišant kažkur lėšų į šoną, pastatyti modernaus nacionalinio stadiono, treniruočių bazių reikia iš naujo gaivinti tą pagarbų dėmesį šiai sporto šakai, kuri kažkada paskutiniais sovietiniais metais buvo taip populiari mūsų krašte ir davė labai gražių rezultatų.

Tai buvo laikai, kai Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda tarsi feniksas pakilo iš pelenų ir buvo svarbiu ne tik sporto, bet ir politikos įvykiu Lietuvoje, o taip pat ir Sovietų Sąjungoje.

Todėl visiškai sutinku su mintimis, kad Velso ir Islandijos pergalės kėlė ne tik susižavėjimą jų žaidėjų entuziazmu žaisti futbolą, kai dalis kitų komandų tik varinėjo kamuolį po aikštę, o ir iškėlė daug skaudulių požiūryje į futbolą Lietuvoje. Bet pačių rungtynių transliacija tiek per LTV, tiek ir per Viasat sukėlė ir kitokių skaudulių.

Kalbu apie futbolo rungtynių komentavimo lygį mūsų šalyje, kai net gražaus reginio atmosfera gali būti sugadinta, jeigu girdi, kad komentatoriui yra nė motais tas, kas vyksta aikštėje, o rūpi erudito tonu išsakyti tai, ką prieš rungtynes skaitė internete. Ir komentavimo eigoje dažnai sukonstruoti visai nesusijusių žodžių rezginį, baigiant jį kokia nors labai bendra mintimi arba realybės aikštėje neatitinkančia išvada.

Tai vis labiau būdinga Nerijaus Kesmino komentarams. Nerašyčiau apie tai šiandien, jeigu nebūtų prabilta apie kitus futbolo skaudulius Lietuvoje ir, jeigu nematyčiau, kad gali būti visiškai blogai rudenį“ kai televizija rodys britų „Premier „ lygos futbolo rungtynes ar Čempionų lygos batalijas. Be to, jeigu po dviejų metų mūsų nelauktų ir Pasaulio futbolo čempionatas. Taip norėtųsi, kad iki to laiko reikalai pasikeistų.

Juo labiau, kad matau ir pažangos. Pavyzdžiui, per šį futbolo čempionatą kiekvieną kartą pristatant nacionalinių komandų sudėtį, buvo primenama iš kokio klubo yra futbolininkas. Šį informacija duoda geriau suvokti futbolininkų svarbą ir specifiką.

Be to, per šį futbolo čempionatą LTV sudarė galimybes komentuoti dviem futbolo komentatoriams vienu metu, iš kurių vienas praeityje buvęs futbolininkas, Žydrūnas Grudzinskas, galėjo pateikti ir labai įdomių įžvalgų per asmeninę profesionalo patirtį.

Matyt, neatsitiktinai jis nuolat buvo vienas iš dviejų komentatorių poroje. Tik vargu, ar gerai buvo paversti pokalbį su juo neretai tarsi spaudos konferencija, klausinėjant per visas rungtynes, vos tik joms prasidėjus: „o tai, kaip tu galvoji, kas jas laimės“ ir daugybės kitų, „kodėl“, vėlgi dažnai nekreipiant dėmesio į tai, kas vyksta aikštėje.

Būtų, žinoma, labai puiku, jeigu ateityje LTV ar kitos televizijos, kurios rodys panašių čempionatų futbolo rungtynes, rastų galimybių nusiųsti komentatorius į stadionus, kur visa tai vyksta. Stadiono atmosfera, galimybė tai stebėti vietoje yra galingas užtaisas kiekvienam žmogui, juo labiau komentatoriui ir nuo to kokybė tik pagerėtų.

Tada nebūtų ir tokių keistų frazių, kai tik prasidėjus finalo rungtynėms tarp Prancūzijos ir Portugalijos, mūsų komentatorius paskelbė: Paryžiaus gatvėse visi tik ir kalba apie futbolą. O gal, kai vyko rungtynės, N.Kesminas buvo Paryžiuje?

Jeigu ne, tai, kam tada sakyti tokius dalykus, kuriuos iš žiniasklaidos, interneto erdvės mes ir taip žinome? Jau nekalbant apie „auksinę“ frazę, kaip visada, ištartą padarius reikšmingą pauzę: „matyt, šiandien sužinosime naujus Europos futbolo čempionus“.

Suprantama, kad, jei finale žaidžia komandos, kurios negina čempiono titulo, o tik siekia jo, tai tikrai kažkuri iš tų dviejų komandų bus nauja čempionė. O finalo diena tam yra skirta, kad tas čempionas būtų išaiškintas. Ir be jokių, matyt.

Ko tikimės iš gero futbolo komentatoriaus? Visų pirma, žinoti įdomius faktus apie žaidėjus ir komandas, kurios tuo metu aikštėje. Atskirų žaidėjų patirtį savo klubuose.

Antra, sugebėti komentuoti rungtynes pagal žaidėjų išsidėstymą aikštėje, stebint trenerių sumanytas žaidimo schemas, jų kitimą žaidimo eigoje, analizuoti įvairių žaidėjų pasiekimus bei padarytas klaidas, atskiriant juos pagal išsidėstymą aikštėje, išvaizdą, numerius ant marškinėlių, žaidimo manierą, net ir tada, kai matome tik iš toliau bendrą vaizdą televizoriaus ekrane. O tada tiksliai nuolat įvardinti žaidėjus.

Tačiau ne mažiau svarbi ir trečioji futbolo komentatoriaus savybė, o gal ir pati svarbiausia. Ir čia jau reikia noro, ne tik profesionalumo. Būti nuolat žaidimo eigoje, tuo sudominant ir televizijos žiūrovus bei nedaryti kategoriškų išvadų. Būna labai liūdna, jeigu vėliau paaiškėja, kad jos nepasiteisina ir dar liūdniau, kai girdi, kada komentatorius tokiu pat žinovo balsu ima teigti visai kita, nei sakė pats iki to.

Ne tik finale tarp Prancūzijos ir Portugalijos, bet ir visoje eilėje kitų rungtynių atrodė, kad N.Kesminui tik trukdo, kas vyksta aikštėje. Jis kalbėjo, ką norėjo, kėlė klausimus Ž.Grudzinskui, o žaidėjus, kurie ypač pirmame kėlinyje buvo aktyvūs, prisimindavo tik, kai šie atsidurdavo prie vartų.

Ž.Grudzinskui pabandžius grįžti prie rungtynių komentavimo, jį vėl gražino prie savo klausimų ir apmąstymų. Tai tęsėsi visą kėlinį.

Kai portugalų rinktinės lyderis Cristiano Ronaldo patyrė traumą, N.Kesminas tvirtai pareiškė, kad šis grįš į aikštę ir sužais toliau rungtynes. Suprantama, kad C.Ronaldo, žaisdamas Madrido „Reale“, yra garsus baudų simuliacija, kas, tiesa, yra ir Ispanijos čempionate lyg neatsiejama futbolo dalis. Bet šį kartą matėme, kad susidūrimas buvo rimtas.

C.Ronaldo dar bandė likti aikštėje, bet negalėjo pabėgti, šlubčiojo. Vis dėlto, ir tada N.Kesminas tvirtino, kad C.Ronaldo išsibėgios, o, kai šis turėjo palikti aikštę, lyg niekur nieko, pareiškė, kad tokios įvykių eigos ir buvo galima tikėtis.

Užmiršęs rungtynių eigą, komentatorius ne kartą klydo ir įvardindamas žaidėjus, kurie atliko pavojingą smūgį. Žinoma, galima tvirtai pareikšti, kad tai darė vienas ar kitas žaidėjas, ir ypač mažiau žinantis išsidėstymą aikštėje, tai priims, kaip tikrą faktą.

Bet problema tokių komentatorių yra, kad po kiekvieno svarbesnio rungtynių epizodo televizoriaus operatoriai parodo ir tą, kuris jame dalyvavo. Tada net užtikrintu balsu kalbantys komentatoriai, įvardinę žaidėjus klaidingai, lieka it musę kandę.

Klysti gali visi. Svarbu tas klaidas pripažinti. Nebūtinai kiekvienas komentatorius turi žinoti visas futbolo technikos subtilybes, todėl (ne tik Lietuvoje) yra kviečiami ypač svarbių rungtynių kartu komentuoti ir ekspertai, pavyzdžiui, buvę futbolininkai.

Kodėl neretai pritrūkdavo analizės ir vertinimų, turėtų atsakyti profesionalai. Aš galiu tik, kaip žmogus, kuris myli futbolą, iškelti problemą, kad būtų gauti atsakymai. Ko pritrūko: kvalifikacijos ar noro? Norėtųsi, kad kiekvienas darbas būtų kvalifikuotas. Tačiau, matyt, pasireiškė ir atsainus ilgus metus komentavusio rungtynes žmogaus požiūris į savo darbą, juo labiau, žinant, kad tiek metų buvo visiškai nepakeičiamas.

Todėl ir gavosi visiškas absurdas. Jis išryškėjo per Copa America rungtynes, kurias rodė Viasat Sport Baltic. N.Kesminas taip atsijungė nuo vienų rungtynių, kur žaidė JAV komanda, kad užmiršo ne tik tų rungtynių nuolatinį komentavimą, bet ir kokios komandos žaidžia, kokiais marškinėliais jų žaidėjai vilki.

Tik kilus rimtam epizodui prie vartų, jis tvirtu žodžiu įvardino vieno iš smūgių autorių, bet, kai televizoriaus operatorius parodė, kas tą smūgį, iš tikrųjų, atliko, N. Kesminas suprato, kad jis ne tik suklydo įvertindamas žaidėją, bet ir priskyrė šią ataką kitos šalies futbolo komandai. Stojo ilga pauzė. Gal bent toks įvykis priverstų atsitokėti, pakeisti požiūrį į darbą?

Laimei, Viasat Sport Baltic transliavo ir Copa America rungtynes, kurias anglų kalba komentavo ne mūsų šalies ekspertai. Tai buvo tikra atgaiva ir malonumas.

Toks komentavimas tik padėjo geriau suprasti futbolo grožį, o ne jam trukdė. Tokio komentatoriaus žodžiu gali ir pasitikėti.

Kaip žinia, gyvenime, taip ir futbolo rungtynių metu, pasitikėti žmogumi, suvokiant, kad jis tikrai žino, ką daro ir moka, o, jei kažko nežino, tai nori tobulėti, yra labai svarbu. Ir gaila, kai girdi tik regresą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.