Bet viena jau aišku – vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų rankoje turi nemažai kozirių, ir šie jam išlošti padėjo vos tik pravėrus rinktinės duris.
Vejasi Europą
Lietuvos rinktinė per visą mūšių su Škotija istoriją laimėjo vos vieną kartą. Dar 2003 metais S.Dariaus ir S.Girėno stadione Kaune stebint 6400 žiūrovų Algimanto Liubinsko vadovaujami lietuviai sugebėjo pranokti škotus 1:0. Tai buvo vienintelis sėkmingas bandymas per aštuonis kartus. Lietuvos ir Škotijos rinktinės yra dukart sužaidusios lygiosiomis, o visa kita baigėsi šeštadienio rungtynių šeimininkų naudai.
Tačiau visi praeities skaičiai – paskendę dulkėse. Į Lietuvos rinktinę atvykęs E.Jankauskas gavo labai svarbią užduotį – prikelti komandą iš dugno, kurį mindė jau daugelį metų. Jau rungtynėse su Slovėnija strategas parodė, kad rinktinės raumenys pakankamai stiprūs, kad atsispyrusi galėtų šokti aukščiau.
„Mes pagaliau taikome į normalų europietišką futbolą, kuris buvo žaidžiamas pastaruosius 10 metų. Mes tiesiog nesugebėdavome žengti to žingsnio ir mėginti lygintis su visais“, – apie žaidimo pokyčius kalbėjo vasarą prie JAV čempionės „Portland Timbers“ komandos prisijungęs Vytautas Andriuškevičius.
Blogiausios lygiosios
E.Jankauskas Vilniuje per mačą su Slovėnija buvo labai arti pergalės. Lietuviai pirmąjį kėlinį laimėjo 2:0. Nuostabūs Fiodoro Černycho ir Vykinto Slivkos įvarčiai tapo nauju oro gūsiu sirgaliams, kurie net ir netekę progos išvysti pergalės liko sužavėti. O iki nelemto džiaugsmo buvo likę labai nedaug.
Jau trečiąją teisėjo pridėto laiko minutę Lietuvai nuotaiką sugadino Boštjanas Cesaras.
„Blogiausios lygiosios gyvenime. Po rungtynių jaučiausi tarsi po pralaimėjimo. Buvo labai sunku“, – sakė Lietuvos rinktinės gynėjas Georgas Freidgeimas.
Lietuviai dabar savo sąskaitoje turi 1 tašką, o škotai – tris. Škotijos rinktinė pirmosiose rungtynėse 5:1 sutriuškino Maltą. Su šia komanda Lietuva žais antradienį, o škotai susitiks su Slovakija.
Leidžia pasijusti tarsi ant sparnų
G.Freidgeimas sutinka su V.Andriuškevičiumi. Pasikeitęs žaidimo stilius tapo žavesnis, tačiau 26-ųjų rungtynių rinktinėje laukiantis futbolininkas išskiria ir daugiau svarbių E.Jankausko savybių.
„Mes buvome duobėje, ir Edgaras buvo tinkamiausias treneris. Jis suteikė pozityvaus oro. Mums labiausiai trūko tikėjimo savo jėgomis. Buvome nurašyti, bet kai ateina tokią patirtį turėjęs žaidėjas ir sako, kad gali žaisti taip, kaip ir kiti, viskas keičiasi. Jis sakė, kad mus nuo kitų skiria tik mažas skirtumas ir mes galime tą skirtumą panaikinti. Iškart pradedi labiau pasitikėti savimi“, – pasakojo G.Freidgeimas.
Vilniaus „Žalgirio“ klubo Kazachstano komandai Pavlodaro „Irtyš“ išnuomotas 29 metų kaišiadorietis net keletą kartų pabrėžė sugrįžusią motyvaciją ir pakylėjimą, kurį lėmė naujasis treneris.
„Buvo atvejų „Irtyš“ klube, kai nesisekė komandai ir krito pasitikėjimas. Tai labai matyti aikštėje. Gal tam tikrą epizodą būtum sužaidęs ramiau, protingiau, bet dėl nepasitikėjimo priimi skubotus sprendimus. Bet pabuvęs rinktinėje su nauju kolektyvu į komandą sugrįžtu tarsi naujai įkrautas. Atrodo, kad galiu padaryti bet ką ir niekas manęs neįveiks. Jautiesi tarsi ant sparnų. Rinktinėje atsirado daug pozityvo“, – sakė G.Freidgeimas.
Naujovės supaprastino rinktinės virtuvę
Lietuvos rinktinė jau kloja pamatus naujai istorijai, tačiau pasakyti, kad bus skinami saldesni vaisiai, kuriuos 2016 metų Europos futbolo čempionate ragavo Islandijos ar Velso komandos, per sudėtinga. Kita vertus, sirgaliai jau dabar gali matyti ne tik gražesnį vaizdą aikštėje. „Euro 2016“ atrankoje lietuvius lydėjo skandalai, skaudūs pralaimėjimai ir įtampa, kuri galiausiai lėmė Luko Spalvio keiksmus sirgaliams ar Giedriaus Arlauskio pykčio bangą žurnalistams.
„Aš labiau mėgstu, kai viskas vyksta pozityviai. Laikotarpis buvo labai sunkus, bet malonu, kad dabar viskas gerai. Rinktinėje nebėra kibirkščių, nesantaikos“, – sakė G.Freidgeimas.
Tačiau visos šios istorijos turėtų likti praeityje. Lietuvos futbolo federacija (LFF) deda daug pastangų į viešųjų ryšių kampanijas, bet ryškiausiu pokyčių žiburiu yra E.Jankauskas. Būtent su šiuo treneriu į rinktinę pasibeldė ir legendinio krepšinio trenerio Vlado Garasto anūkas Rokas Garastas, kuriam patikėtos vaizdo analitiko pareigos. Buvęs rinktinės treneris A.Liubinskas po naujovių pareiškė, kad „pagaliau baigėsi Viduramžiai“.
„Atsirado daug pokyčių. Mūsų futbolas nestovi, – sakė G.Freidgeimas. – Galiu viską palyginti su savo klubu. Dabar atvykęs į rinktinę jaučiu, kad esu kitame lygyje. Treniruočių parengimas, videoanalizė. Viskas – ant tavo lėkštutės. Nežinau, ar galima viską pateikti paprasčiau. Treneriai stengiasi, kad mums būtų kuo mažiau darbo analizuojant. Neduoda trijų valandų analizės, kur galvotume, ką daryti. Treneriai parodė silpnąsias varžovų vietas, kaip mes galime juos pranokti.“
Rizika keičia gynėjų darbą
F.Černycho sprendimas smūgiuoti iš baudos aikštelės prieigų ar V.Slivkos spyris iš aštraus kampo – epizodai, kuriuos jau senokai teko matyti. Ne veltui vaizdo įrašai plito ir „Facebook“, ir „Youtube“ tinkluose.
Lietuvos rinktinė staiga pradėjo žaisti gerokai labiau atsipalaidavusi, o taip atsirado ir mums netradiciniai sprendimai.
„Treneris pabrėžia, kad nebijotume rizikuoti ir klysti, – pasakojo G.Freidgeimas. – Anksčiau po klaidų pasipildavo aštri kritika. Ne kiekvienas žaidėjas galėjo ją atlaikyti, bet dabar mes daug labiau pasitikime savimi. To tikrai trūko. Atakuojame su didesnėmis pajėgomis. Visa tai galima pamatyti iš šono. Nebijome klysti ir bandome žaisti. Jeigu judėsime šia linkme, pasieksime gerų rezultatų.“
V.Andriuškevičiui rinktinės braižo pokyčiai paliko įspūdį. Taip pat ir G.Freidgeimui, kurio darbas ginantis šiek tiek pasikeitė, nes komanda ėmė judėti į priekį.
„Kai komanda nebijo rizikuoti, pačiam atsiranda daugiau sprendimų aikštėje. Niekas nesislepia už varžovų, visi prašo kamuolio. O ir pats praleidžiu daugiau laiko su kamuoliu, nes nereikia tiek daug gintis“, – įžvalgomis dalijosi G.Freidgeimas.
