Tuo tarpu LFF vadovai jau svarsto, kaip reikės sutalpinti žiūrovus kitąmet vyksiančių Lietuvos rinktinės varžybų su Škotijos ir Anglijos rinktinėmis metu. LFF stadionas sostinėje talpina vos 5000 žmonių. Vien škotai galėtų užpildyti pusę vietų.
Nors LFF stadionas yra vienintelis šalyje, kuriame leidžiama rengti aukščiausio lygio futbolo varžybas, jame taip pat neišvengta incidentų. Žiūrovams einant įlūžo grindys, o vienas žmogus tiesiog „prasmego“ – jis patyrė sužalojimų. Ką daryti?
Pristatydamas svarbiausius šių metų darbus Kauno meras V.Matijošaitis pareiškė, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos pradžios paskelbimas jam būtų džiugiausias 2016-ųjų įvykis. Šiam tikslui reikėtų maždaug 15 mln. eurų, tačiau Kauno valdžia tikino jau numačiusi didžiąją dalį stadionui bei Kauno sporto halei atnaujinti reikalingų lėšų šaltinių.
Tąkart svarstyta, kad, pradėjus darbus šį rudenį, 2017-ųjų rugsėjį ir spalį LFF vadovai aukštai pakelta galva galėtų pakviesti Škotijos bei Anglijos futbolininkus išbandyti atnaujinto stadiono veją, o tribūnose tilptų daugiau kaip 15 tūkst žiūrovų.
Aiškėja, kad projekto finansavimas tikrai nėra didžiausia problema. Dėl stadiono prieigose gyvenančių kelių kauniečių sunkiai paaiškinamo pasipriešinimo smarkiai užsitęsė detaliojo plano rengimas, nepavyko užbaigti ir techninio projekto.
Kauno merui V.Matijošaičiui teks dar kartą pagalvoti, kuri metų diena jam suteikė daugiausia džiaugsmo, nes šiemet paskelbti apie stadiono atnaujinimo darbų pradžią jis neturi jokių galimybių.
Teisininkai kol kas tik dėlioja konkurso sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu procedūra vyks sklandžiai ir niekas nemėgins kovoti teisme dėl neva nesąžiningai vykusio konkurso, statybininkus S.Dariaus ir S.Girėno stadione išvysime ne anksčiau kaip 2017-ųjų vasarą.
Jeigu darbus pavyktų atlikti per metus, tai jau būtų tikra sėkmė, tačiau žvelgiant į Laisvės alėjos atnaujinimo spartą kyla visokių minčių. Labai nesmagių minčių.
Neišvengiamos teisinės procedūros stabdo ne tik savivaldybės, bet ir privataus verslo projektus. Kauno mero V.Matijošaičio šeimos įmonė jau šį rudenį žadėjo pradėjo griauti garsųjį „Respublikos“ vaiduoklį, stūksantį pačiame miesto centre, tačiau griovėjų dar nematyti.
Geri norai dažnai gerokai prasilenkia su galimybėms, rinkos sąlygomis ir aplinkybių visuma.
Kauniečiai turbūt jau susitaikė su mintimi, kad kitąmet miesto stadione neišvys nei Anglijos, nei Škotijos rinktinių. Gal ir nieko baisaus, galima palaukti kito atrankos ciklo. Per porą metų Lietuvos rinktinė dar sustiprės ir ant S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vejos dar atkakliau kibs į atlapus Ispanijai, Vokietijai ar kitam Europos futbolo milžinui.
Kur kas svarbiau, kad Kaunas ir visa šalis turėtų bent vieną tikrai aukščiausius standartus atitinkantį futbolo stadioną ir nereikėtų raudonuoti iš gėdos dėl lūžtančių grindų ar patižusios aikštės.
Atrodytų, Kaune prasidėjo negrįžtami procesai ir stadionas tikrai bus atnaujintas. Sveika nuovoka verčia manyti, kad tikrai taip ir yra, o Kauno valdžia gerokai lenkia kolegas iš sostinės, kurie taip pat neatsisako minties statyti nacionalinį stadioną.
Pakeisti įvykių seką galėtų tik nesveikos naujosios Vyriausybės atstovų ambicijos ir lobistų svarstymai, kam esą Kaunui reikia to stadiono?
Vis dėlto kai kurie ženklai verčia manyti, kad gerai parengus projektą nebelieka argumentų pastumti Kauną į šoną. Štai miesto savivaldybė nurungė Vilnių ir iškovojo teisę Nemuno saloje statyti nacionalinį mokslo centrą, nes kauniečių idėja tikrai buvo geresnė.
Tiek šis centras, tiek atnaujintas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas gali tapti Kauno simboliais, kokiu jau tapo „Žalgirio“ arena.
„Laikinoji sostinė“
