Pirmosios slovakų dvikovos buvo sunkios, bet ryškiai strigo puolimo arsenalas, kurį ši komanda išlaisvino dvikovoje su Škotija. Pergalė 3:0 parodė, kad ne vieną aukšto lygio žaidėją, kurio norėtumėte FIFA žaidime, turinti Slovakija įjungė aukštesnę pavarą.
Aukšta pavara žaidžia ir E.Jankausko komanda. Lietuvos rinktinė išgyvena pakilimą ir netgi rodo gražų futbolą, kokį paskutinį kartą matėme, kai ekipai vadovavo portugalas Jose Couceiro.
Bet dabar E.Jankauskui teks perkąsti Jano Kozako futbolo riešutą. Pirmą kartą slovakus į „Euro 2016“ nuvairavęs 62 metų specialistas tiesiog dievina eksperimentus, tad E.Jankauskui su štabu teks numatyti nemažai žingsnių – nuo varžovų gynėjų iki išsidėstymo, kuris nuolat kinta.
Bet tai – ne vienintelė Lietuvos rinktinės problema. Kai kurių bėdų naštą Lietuvos rinktinei tenka visur tempti paskui save, o kitų problemų jau kuria Slovakijos komanda.
Pateikiame 5 pagrindines Lietuvos rinktinės problemas prieš rungtynes su Slovakija.
Varžovų siena
Slovakijos futbolininkai atrankos į pasaulio čempionatą cikle demonstruoja drausmingą gynybą. Jai slovakai skiria itin daug dėmesio. Nors jie savo sąskaitoje ir turi du pralaimėjimus, abu patyrė rezultatu 0:1. Apie slovakų gynybos sieną kalbėjo Anglijos futbolininkai, kurie galiausiai ją pralaužė, tačiau nepasinaudojo galybe progų, nors spaudė juos iš visų jėgų.
Pralaimėjimas slovėnams irgi buvo minimalus, o škotus slovakai tiesiog nupūtė ir nepraleido įvarčių.
Per rungtynes su Anglija slovakai gindamiesi turėjo keturis futbolininkus, tačiau jiems padėjo ir atraminis saugas. Su slovėnais Slovakija išbandė žaidimą penkiais gynėjais. Su škotais Slovakija dar labiau sutvirtino gynybą ir tai davė puikių rezultatų. Keturi gynėjai ir du atraminiai saugai lėmė 0 praleistų įvarčių ir didelę krizę Škotijos rinktinėje.
Įdomu tai, kad slovakai savo gynyboje yra rezervavę tik dvi vietas ir abi jos – centro gynėjų.
J.Kozakas ne veltui pasitiki buvusiu „Liverpool“ žaidėju, dabar Stambulo „Fenerbahce“ marškinėlius vilkinčiu Martinu Škrteliu. 31 metų viena ryškiausių rinktinės žvaigždžių privalėjo praleisti rungtynes su Škotija dėl raudonosios kortelės.
Su juo nuolat žaidžia „Trabzonspor“ rungtyniaujantis Janas Durica. 34 metų gynėjas žaidė visus tris mačus.
Dukart sužaisti teko Tomašui Hubočanui, kuris per rungtynes su Anglija žaidė kairiajame krašte, o su slovėnais – buvo vienas iš trijų vidurio gynėjų.
O tada prasideda J.Kozako kūryba, kuri pasiteisina. Tad kūrybiškai teks pažvelgti ir E.Jankauskui.
Marekas Hamšikas
„Napoli“ saugas yra uraganas, kurio judesius seka didžiausi pasaulio futbolo klubai. M.Hamšikas moka ne tik gintis – futbolininkas užtikrintai žaidžia ir puolėjams priskiriamose pozicijose. Kitaip sakant, visur, kur reikia atakuoti. Greitas ir staigiai gerus sprendimus priimantis 29 metų futbolininkas buvo vienas svarbiausių elementų, leidusių Slovakijai žaisti „Euro 2016“ čempionate. Slovakai pirmą kartą dalyvavo tokiame turnyre ir M.Hamšikas buvo kone pagrindinė priežastis, kodėl jiems pavyko ten patekti.
M.Hamšikas tiesiog negali likti su vienu lietuvių gynėjų. Nors atrankoje jis dar neįmušė, „Napoli“ sirgaliai tiesiog svaigsta nuo jo smūgių. Rugsėjį jis mušė ir į „Chievo Verona“ vartus, ir į „Benfica“ komandai Čempionų lygoje. Nereikėtų užmiršti ir firminių rezultatyvių perdavimų.
Kol E.Jankauskas ieškos geriausio momento, kada sumainyti Arvydo Novikovo ir Fedoro Černycho kraštus, jam teks gerokai pasukti galvą, kaip saugų grandyje atrasti geriausią ardytoją, kuris galėtų bent šiek tiek apsunkinti M.Hamšiko judėjimą.
Pokyčių karuselė
E.Jankauskas pabrėžė, kad komanda nesusitelks vien į žaidimą prieš M.Hamšiką. Logiška, nes Slovakija turi gerokai daugiau talentų. Lietuvos rinktinės įvarčius muša Fiodoras Černychas, o Slovakijos rinktinėje paskutinėse rungtynėse su Škotija suspindėjo Robertas Makas. Sankt Peterburgo „Zenit“ atakuojantysis saugas, kuris dažnai žaidžia krašte, įmušė du įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą.
Kovojant su škotais R.Makas buvo vienas iš trijų Slovakijos saugų, su slovėnais jis buvo puolimo grandyje kartu su M.Hamšiku, o prieš anglus kovojo dešiniajame krašte.
R.Makas – yra vienas iš keleto Slovakijos rinktinės žaidėjų, kurie turi vietą starto penkete ir jų neveikia J.Kozako pokyčių magija. Minėti gynėjai, Pilzeno „Viktoria“ vartininkas Matušas Kozačikas, M.Hamšikas, R.Makas – pastovūs J.Kozako plano futbolininkai, tačiau tada atsiskleidžia šio stratego gudrybė.
Nuspėti slovakų sudėtį – be galo sunku. Lygiai taip pat – ir išsidėstymą. Slovakai su Anglija žaidė vienu puolėju, kuriam talkino keturi saugai. Su slovėnais komanda turėjo du puolėjus – jų vaidmuo atiteko M.Hamšikui ir R.Makui. Čia turėjome penkis gynėjus ir tris saugus.
Su škotais jie žaidė vienu nominaliu puolėju, kuriam talkino trys saugai. Per visus tris mačus nematėme nė vieno to paties žaidėjo, kuriam atitektų puolėjo vaidmuo. Panašiai J.Kozakas maino ir saugų grandį.
Tai – neįtikėtinai pavojinga situacija, nes negalime tiksliai žinoti, ką šįkart rezga slovakai. Galbūt jie naudos tą patį planą, koks suveikė su škotais? Bet dėl to niekas negali būti tikras – juk iki šiol keitėsi taktikos ir žaidimo braižas.
Mūsų energija
Lietuvos rinktinės futbolininkai galėjo šiek tiek labiau atsikvėpti, kai žaidė su Malta. Nors varžovai netikėtai mėgindavo paspausti, intensyvumas buvo gerokai mažesnis nei prieš tai. O E.Jankauskas galėjo atlikti taktinius keitimus, kurių neteko daryti nei kovojant su škotais, nei su slovėnais.
Slovakijos futbolininkų patirtis ir žaidimo lygis Lietuvos rinktinę sugrąžina į tą pačią situaciją, kai treneris buvo priverstas stebėti savo futbolininkų kojų darbą. Traukiami raumenys, galbūt ženklas, kad jau nori būti pakeistas ar tos pačios sudėtingos paskutinės minutės – realybę atspindinti prognozė.
Nepadeda ir tai, kad klubuose sezonus baigė vienas svarbiausių gynybos ramsčių Georgas Freidgeimas, gynybos krašte įtikinamai kovojantis ir JAV suspindėjęs Vytautas Andriuškevičius, kuriam ir vėl tenka įveikti laiko skirtumus. Baigėsi ir Artūro Žulpos sezonas, o šiam žaidėjui gali tekti pagrindinis ardomasis darbas prieš M.Hamšiką ir kompaniją.
Neguodžia ir tai, kad Arvydas Novikovas sulaukė palankaus „šypsnio“ „Bochum“ klube, tačiau sužaidė vos keletą minučių. Nuostabiai kamuolį valdantis futbolininkas ir vėl turės kovoti be tos praktikos, kurios taip trokšta E.Jankauskas.
Vykintas Slivka neseniai atsigavo po traumos.
Energijos iššūkis – vienas pagrindinių, kurie lydi Lietuvos rinktinę. Išvardytos pavardės – labai svarbios Lietuvos komandai, nes tai – stuburo žaidėjai. Reikia tikėtis, kad jie atvyksta gerai pasiruošę, nes sirgaliai nenorėtų išvysti jau trečiųjų rungtynių, kada smūgis patiriamas per paskutines minutes – kai nebėra jėgų.
Pralaimėjimo nuojauta
Labai nesinori prikalbėti, tačiau ir E.Jankauskas Lietuvą ruošia pirmajam pralaimėjimui. Visuose interviu – ar tai būtų televizija, internetas, radijas – E.Jankauskas užsimena, kad jis artėja. Lietuvos rinktinės futbolininkai sutartinai nurodo, kad trenerio gebėjimas motyvuoti jiems suteikia papildomų jėgų.
Lietuvos rinktinė yra gerokai pasikeitusi nuo praėjusios atrankos į Europos čempionatą. Ją buvo galima apibūdinti žodžiais „skandalas“, „treningai“, „nekalbėjo“ ar „neatsakė“. Ta rinktinė kėlė daugybę klausimų, nors žaidėjų pavardės iš esmės nesikeitė. Pasikeitė požiūris.
E.Jankausko tikslas – gražiai žaidžianti komanda, kurios futbolininkus pastebėtų rimtesni klubai. Kitaip tariant, ne rezultatas švieslentėje, o dėmesys ir pasaulio suvokimas, kad šie žaidėjai gali ir moka žaisti yra tikrasis stratego tikslas.
Iki šiol viskas pasiteisino, nes Lietuvos rinktinė buvo gerokai arčiau pergalių nei nesėkmių. Penki taškai – irgi geras rezultatas, nors lietuviai ir yra įbauginti situacijos, kai gera pradžia baigiasi labai skausmingai.
Klausimas – kiek ilgai E.Jankauskui pavyks už žaidėjus atlaikyti būsimojo pralaimėjimo psichologinį svorį? O gal šis juos jau spaudžia?
Lietuvos futbolo sirgaliai tikisi, kad tas artėjantis pralaimėjimas įvyks vėliau – Vemblyje, o ne Slovakijoje. Tada pralaimėjimas būtų gerokai lengvesnis psichologiškai, tačiau nemenka tikimybė, kad taip gali nutikti Slovakijoje. Tokiu atveju išvystume, kiek stipri mūsų rinktinė psichologiškai.
Kol kas ji atrodo tvirta.
