„Pamatėme, kiek galinga Slovakijos rinktinė. Žinojome, kad ji – stipri ir to laukėme, bet per anksti praleidome įvarčius, nes nesugebėjome atsitiesti. Pirmajame kėlinyje mes stengėmės, o antrajame pavyko žaisti geriau. Kalbėjau su slovakų žaidėjais ir jie sakė, kad labai gerai išstudijavo mūsų žaidimą. Jie labai rimtai ruošėsi rungtynėms ir mes matėme, ką jie gali padaryti, kai yra gerai pasiruošusi“,- sakė E.Jankauskas. Po dvejų lygiųjų, kuomet teko pirmauti bei pergalės prieš Maltą Lietuvos rinktinė net 0:4 pralaimėjo Slovakijos komandai.
Rungtynes stebėjo šiek tiek daugiau nei 9 600 žiūrovų.
Slovakijos rinktinė nedaro klaidos ir nuo pat pradžių įvertino savo varžovus atrankos į pasaulio čempionatą F grupėje. Kol mūsų gynėjai dairėsi ir klydo, slovakai smaigė į vartus vieną po kito smūgius.
Įvarčius mušė žvaigždės
Marijampolės dydžio Trnavos miestas Lietuvos rinktinę pasitiko garsiai, o Slovakijos futbolininkai – aktyviai.
Slidi aikštė prisidėjo prie to, kad išvydome tą nemenką meistriškumo skirtumą, kurį iki šiol Lietuvos rinktinė užglaisdydavo kovingu nusiteikimu ir netikėtumo faktoriumi.
Šįkart slovakai buvo pasiruošę ir dažnai neleido lietuviams atlikti trečiojo perdavimo, o patys klasiškai skirstė kamuolius.
Lietuvos rinktinė pirmąjį įvartį praleido jau 12 minutę, kai Bukarešto „Dynamo“ puolėjas Adamas Nemec atsidūrė tarp dviejų gynėjų ir galva nuginklavo Ernestą Šetkų. Po trijų minučių jis žaisdamas nugara į vartus atliko perdavimą Juraj Kuckai. „AC Milan“ saugas smūgiu iš baudos aikštelės prieigos išvedė savo komandą 2:0.
36 minutę įvartį įmušė ir buvęs „Liverpool“ gynėjas Martinas Škrtelis, kuris nesulaukė deramo gynėjų dėmesio ir nukreipė į vartus po standartinės aukštai skersuotą kamuolį.
Antrajame kėlinyje slovakai jau buvo atsipalaidavę, bet Marekas Hamšikas nenorėjo vėl likti „sausas“. Europoje itin garsus atakuojantis „Napoli“ saugas įmušė 85 minutę.
„Matėsi ir individualus, ir kolektyvinis varžovų meistriškumas. Kai jie važiavo aukščiausia pavara, mums trūkdavo pusės žingsnio ir tai pirmajame kėlinyje lėmė neigiamą rezultatą. Gavome gerą pamoką ir iš jos mokysimės. Visi padarysime išvadas. Matome, kad visiems mums trūksta iki reikiamo lygio, bet žaidėjai – protingi vyrai ir jokių stebuklų nebus. Reikia daug, teisingai ir sunkiai dirbti, kad pasiektume tokį lygį“, – pozityvą įžvelgė E.Jankauskas.
Metus įvertino teigiamai
Šiemet tai buvo paskutinės Lietuvos rinktinės rungtynės atrankoje į pasaulio futbolo čempionatą. F grupėje E.Jankausko komanda dabar turi penkis taškus: 2:2 sužaidė su slovėnais, 1:1 su škotais bei 2:0 nugalėjo Maltą.
Slovakijai tai buvo antroji pergalė atrankoje. Jie startavo pralaimėjimais 0:1 slovėnams ir anglams, bet tada 3:0 sutriuškino Škotiją.
Atrodo, kad prasidėjo antrasis E.Jankausko darbo etapas, kuriame iš tiesų paaiškės, kiek tvirtas Lietuvos rinktinės stuburas.
„Bendras rezultatas turėtų būti teigiamas. Reikia žiūrėti į mūsų žaidimą ir norą žaisti, – metus reziumavo E.Jankauskas. – Šįvakar antrajame kėlinyje kamuolio laikymas buvo daugiau ar mažiau vienodas. Mes nespoksojome į laikrodį ir neskaičiavome sekundžių ar minučių. Norėjome žaisti, kontroliuoti, atakuoti. Padarėme daug klaidų, bet buvo noras, aistra. Mums šįkart nepavyko, bet nesakau, kad viskas buvo blogai. Rezultatas – nėra malonus, bet čia matau teigiamų aspektų.“
- Minėjote, kad Slovakijos rinktinė jus gerai išanalizavo. Patys sakėte, kad varžovai daugiau žaidžia centru, tačiau šįkart jų aštriausios atakos vyko kraštais. Po vienos jų krito ir pirmasis įvartis.
– Aikštė irgi įnešė pokyčių. Bet ši komanda – universali. Jeigu jiems nepavyko žaisti centru, gali išnaudoti kraštus. Jie mums atskleidė mūsų klaidas. Kai klydome – jie baudė. Rezultatas – per žiaurus, tačiau jie parodė, kokia yra klaidos kaina aukščiausiame lygyje. Čia varžovai neatleidžia klaidų.
- Atrodė, kad komandai šįkart trūko judėjimo be kamuolio.
- Buvo susidaręs toks vaizdas, kad mums vis kažko trūko. Gal pusės metro, pusės sekundės. Šįvakar pralaimėjome pirmus kamuolius ir nenustebsiu, jeigu antrus. Bet antrojo kėlinio žaidimas ir keletas susikurtų progų parodė, kad galime prisitaikyti ir bent bandyti perlaužti rungtynių eigą.
Mums nepavyko, bet mes buvome arti garbės įvarčio. Turėjome keletą atakų, kur varžovai užblokavo smūgius.
Slovakai mus baudė ir parodė, kaip reikia eiti į greitas atakas ar žaisti su kamuoliu.
- 33 minutę teko keisti Artūrą Žulpą, kuris patyrė traumą. Vietoje jo į aikštę žengė Karolis Chvedukas. Ar tai labai sujaukė planą?
– Artūro trauma neišėjo mums į naudą, bet tai – futbolas. Gaila, kad jis gavo traumą ir tikimės, kad greitai pasveiks.
- Ar galima silpniausiu vakaro kraštu laikyti Egidijaus Vaitkūno kraštą? Varžovai būtent čia surengė keletą labai pavojingų reidų.
- Slovakija labai gerai išnaudojo kraštus. Kaip minėjau – tai universali komanda. Jie turi aukšto meistriškumo žaidėjus.
- Vytautas Andriuškevičius, Mantas Kuklys ar E.Vaitkūnas sužaidė prastas rungtynes. Ar jų forma buvo tinkama?
– Nemanau, kad M.Kukliui ar V.Andriuškevičiui rungtynės buvo prastos. Taip, komandiškai pralaimėjome, bet žaidėjai atidavė maksimumą. Slovakija – taip pat. Kai susiduria du maksimumai ir išryškėja tikrasis lygis.
- Komandai sunkiai sekėsi judėti į atakas. Dažnai futbolininkai likdavo po vieną ir neturėdavo variantų.
– Turėjome sunkumų einant į greitas atakas. Bet kalbėjau su slovakų žaidėjais ir jie sakė, kad mus gerai išanalizavo. Jie šioms rungtynėms ruošėsi tarsi finalui ir tai labai matėsi.
- Atlikote du keitimus. A.Žulpa aikštę paliko dėl traumos, o 87 minutę Nerijų Valskį pakeitė Manfredas Ruzgis. Daugiau nieko kelti nuo suolo nenorėjote?
– Visada norime turėti atliekamą keitimą, jeigu įvyktų trauma. Rungtynų pabaigos mums visada labai sunkios, todėl dažnai keitimai buvo priverstiniai. Bent vieną norėjome turėti.
- Minėjote, kad įžvelgėte teigiamų aspektų. Kokie jie?
– Kamuolio kontrolė, išėjimas į ataką antrajame kėlinyje. Antras kėlinys buvo geresnis ne dėl to, kad slovakai to norėjo. Kalbėjome rūbinėje, kad rezultatas – labai blogas, bet yra tokie dalykai kaip savigarba. Manau, kad vyrai į šią pastabą sureagavo vyriškai.
- Per pirmąsias keletą minučių Lietuvos rinktinė kontroliavo kamuolį. Koks buvo tas mačo planas?
– Pradžia buvo optimistiška, bet įvartis mus palaužė. Tai nėra gerai, nes futbole gali būti visko. Labai blogai, jeigu po įvarčio bent keletui minučių prarandi pasitikėjimą savo jėgomis. Varžovai norės tave sužeisti dar kartą. Taip ir nutiko – praleidome vieną, o tada – kitą įvartį.
- Ar sutiktumėte, kad pirmoji rungtynių dalis – prasčiausia per laiką, kai esate vyriausiuoju treneriu?
– Ir pagal rezultatą, ir žaidimą – taip. Pradėjome neblogai, bet jeigu daryti rimtą analizę pirmojo kėlinio – jis nebuvo geras.
