Buvęs „Žalgirio“ futbolo stadionas Rinktinės gatvėje sparčiai griaunamas.
Ten, kur kelis dešimtmečius iš džiaugsmo ar nusivylimo stūgavo tūkstančiai sirgalių, bendrovė „Hanner“ statys didžiausio pasaulyje „Marriott“ tinklo viešbutį. Šią savaitę „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su „Marriott“ atstovais. Tai bus pirmasis šio tarptautinio tinklo viešbutis Baltijos šalyse.
Futbolo sirgaliai nepasiduoda: „Mes nereikalaujame kažko nerealaus“
Mojuoja bendruoju planu
Rinktinės gatvėje duris atvers 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“.
„Hanner“ taip pat pasirinko naujojo viešbučio operatorių ir pasirašė viešbučio valdymo sutartį su oficialiai „Marriott International“ patvirtintu viešbučių operatoriumi „Apex Alliance Hotel Management“.
Futbolo sirgaliai reikalauja išsaugoti „Žalgirio“ stadioną
Į viešbučio statybas bus investuota 20 mln. eurų.
Tačiau sostinei patrauklios investicijos nedžiugina vilniečių futbolo aistruolių: jie niršta, kad planų atgaivinti buvusį futbolo stadioną galutinai atsisakoma.
Į iniciatyvinę grupę susibūrę futbolo aistruoliai buvo surengę mitingą ir paskelbė žinią, kad nors detaliajame plane stadionas nenumatytas, bendrajame plane jis išliko.
„Hanner“ vadovas tuomet pareiškė, kad jeigu kas nors nori statyti stadioną, tegul jo bendrovei sumoka to sklypo vertę – 40 mln. eurų.
Meras pradėjo svyruoti
Meras Remigijus Šimašius šiuo klausimu irgi susvyravo.
Iš pradžių jis apgailestavo, kad rengdama detaliuosius planus praėjusios kadencijos savivaldybė neapgynė futbolo stadiono ateities.
Jis žadėjo pakalbėti su investuotojais apie galimybę pastatyti naują stadioną vilniečiams.
Tačiau antradienį susitikęs su verslininkais meras R.Šimašius jau nebekalbėjo apie stadioną, o džiaugėsi, kad naujų viešbučių statyba padės pritraukti į Vilnių daugiau turistų.
„Meras iš tiesų apgailestauja, kad buvo pražiūrėta galimybė išsaugoti „Žalgirio“ stadioną, tačiau tai įvyko ankstesnės savivaldybės kadencijos laikais.
Tačiau R.Šimašius supranta, kad dabar svarbiausia pastatyti daugiafunkcį sporto, sveikatos ir kultūros kompleksą, nacionalinį stadioną Šeškinėje“, – miesto vadovo poziciją paaiškino jo patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Įsitikinę, kad dar nevėlu
Tačiau futbolo sirgaliai anaiptol nenurimo. Vienas aktyviausių jų veikėjų ekonomistas Marius Ramanauskas įsitikinęs, kad „Žalgirio“ stadioną dar galima išgelbėti, nors „Hanner“ kartu su Architektų sąjunga dar 2015 metų rugpjūčio mėnesį surengė atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius.
Jie buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš koncepcinių variantų stadionas nebuvo numatytas.
Futbolo aistruoliai taip pat tikino suradę 2014 ir 2015 metais Vilniaus miesto tarybos sprendimus, susijusius su buvusio stadiono sklypo planais, iš kurių matyti, kad vieta stadionui tuomet dar buvo numatyta.
Vilnietis M.Ramanauskas prakalbo „Sostinei“ apie stebėtiną planą, kaip atgaivinti „Žalgirio“ stadioną.
Jo teigimu, tam reikia stiprios miesto savivaldybės valios ir futbolo aistruolių solidarumo bei dosnumo.
– Kodėl jūs, futbolo aistruoliai, tik dabar susizgribote gelbėti „Žalgirio“ stadioną, kai šaukštai po pietų? Juk jau 2013 metais, kai Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos atgaivinti nacionalinio stadiono statybas ant Šeškinės kalvos, buvo aišku, kad antras stadionas Vilniuje nebus statomas? – pasiteiravo „Sostinė“ M.Ramanausko.
– Dar ne viskas prarasta. Ne viskas yra taip, kaip teigia verslininkai ir kai kurie sostinės politikai. Prisiminkime istoriją.
Leidimas griauti stadioną ir naudoti sklypą Rinktinės g. 3A komerciniams tikslams buvo duotas Ūkio banko vadovui Vladimirui Romanovui dar 2010 metais. Tačiau griauti su sąlyga, kad pastatys naują stadioną.
Po dvejų metų Ūkio bankas žlugo, sklypas perėjo Šiaulių bankui. Jį vėliau už 40 mln. eurų įsigijo „Hanner“.
Iš detaliųjų planų stadionas visiškai nedingo, išliko aiškinamajame rašte.
Bet svarbu, kad stadionas liko miesto bendrajame plane.
Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis yra sakęs, kad bendrasis miesto planas yra viršesnis už detaliuosius planus. Dabar lemiamą žodį turėtų tarti sostinės savivaldybė.
– Kaip, jūsų manymu, savivaldybė teisiškai gali išnarplioti „Žalgirio“ stadiono raizgalynę? Juk planai statyti viešbutį, o ne stadioną patvirtinti teisėtai.
– Atsakau, kokių veiksmų gali imtis savivaldybė apskritai, kad situacija nuskaidrėtų: gali pakeisti bendrąjį planą, išbraukti iš jo stadioną.
„Hanner“ kaip tik pasiūlė bendrojo plano keitimą, iš jo siūlydama išbraukti stadioną. Jei sostinės savivaldybė tokius plano pakeitimus patvirtins, bus aišku, kad stadiono miestas atsisako.
Bet taip pat gali ir nepatvirtinti pakeitimų. Gali naikinti ankstesnius detaliuosius planus, juos koreguoti taip, kad stadionas būtų įrašytas kaip privalomas.
Nebūtinai toks pat, koks buvo. Mūsų rastuose planuose buvo pažymėtas trapecijos formos statinys. Tuo galima remtis.
– Ar futbolo aistruoliai neatrodo esantys atžagareivos, kurie kelia vėjus, vos pajuda naujovės? „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis jau prabilo, kad kartojasi „Lidl“ atvejis.
– „Žalgirio“ stadiono atvejis tikrai nepanašus į „Lidl“ investicinių planų Giraitės gatvėje istoriją. „Lidl“ įsigijo buvusį policijos pastatą Giraitės gatvėje kaip prekę. Tik vėliau jų teisėti lūkesčiai buvo apvilti, tik įsigiję prekę jie sužinojo apie apribojimus.
Skirtumas tas, kad „Hanner“ pirkdama ne sklypą, o „Žalgirio“ stadioną gavo teisę nuomotis po juo esančią žemę. Ant jos statomas nekilnojamojo turto objektas.
Bet kas bus likusioje teritorijoje? Ten gali atsirasti ir stadionas. Mes juk neprieštaraujame, kad būtų statomi viešbučiai, biurai.
Stadionas netrukdo šalia esantiems komercinės paskirties statiniams, tai parodė Vakarų Europos šalių patirtis – tokių atvejų yra nemažai.
– Pats A.Avulis mestelėjo tokią idėją: išpirkite iš mūsų sklypą ir darykite, ką norite. Ką apie tai manote?
– Neišsigandome. Norint pastatyti gerą stadioną, reikia 10 mln. eurų. Mes imsimės formuoti ekonomistų, vadybininkų, teisininkų – asmenų, neabejingų futbolo ateičiai, – tarybą, kuri pradės sutelktinio finansavimo projektą.
Jo metu kiekvienas Lietuvos ir pasaulio pilietis galės nedidele suma prisidėti prie „Žalgirio“ stadiono atgaivinimo.
Kiekvienas žmogus, prisidėjęs prie šio projekto, galėtų tapti stadiono akcininku, įgytų galimybę nemokamai stebėti rungtynes.
Teoriškai apskaičiavome, kad jei 100 tūkst. futbolui neabejingų žmonių paaukotų po 100 eurų, surinktume 10 mln. eurų.
– Kaip ketinate rinkti pinigus? Įkursite fondą, stovėsite prie bažnyčių su kepurėmis rankose, kad paaukotų? Iš kur emigracijos išretintoje Lietuvoje surasite net 100 tūkstančių futbolo aistruolių, kurie lengva ranka duotų po 100 eurų?
– Sutelktinės investicijos projektą vertiname kaip realistinį ir racionalų planą.
Nesivadovaujame jausmais, tik racionaliais argumentais ir skaičiavimais.
Galima kreiptis ne tik į pavienius asmenis, bet ir į įmones.
Juk Lietuvoje yra bendrovių, kurių vadovai neabejingi futbolui, jie galėtų stadione iškabinti savo įmonių reklamas.
Nors išties rasti Lietuvoje 100 įmonių, kurios paaukotų po 30 tūkstančių eurų, būtų sudėtinga. Mes taikomės ne vien į Lietuvą, bet ir į kitas Europos šalis. Ypač tas, kuriose futbolas itin populiarus, aukšto lygio.
– Ar turite parengę konkretų investicijų planą, ar tai tik abstrakčios svajonės?
– Kitą savaitę Vilniaus savivaldybei pateiksime aiškų investicinį planą.
Ne perdėtai optimistinį, o realistinį, sakyčiau, labai atsargų. Bus numatyti visi rizikos veiksniai, atsarginiai variantai.
– Kokia prasmė statyti Vilniuje dar vieną stadioną, jei tokių net trys numatyti daugiafunkcio komplekso Šeškinėje planuose, o komplekso statybos konkursas jau paskelbtas?
– Konkursas paskelbtas, o norinčiųjų statyti vis nėra. Nacionalinį stadioną ant Šeškinės kalvos ėmėsi gaivinti dabar jau nueinanti Vyriausybė.
Ar naujoji valdžia tai tęs, skirs pinigų? Nacionalinis stadionas gali būti bet kurioje Lietuvos vietoje, nebūtinai Vilniuje. Galima statyti ir Kėdainiuose, Balbieriškyje, Kaune.
Juk Seimo rinkimus laimėjęs „valstietis“ Ramūnas Karbauskis puikiai sutaria su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Kas gali užtikrinti, kad Vyriausybės lėšos nebus skirtos S.Dariaus ir S.Girėno stadionui rekonstruoti? Kauniečiai labai aktyviai veikia šia kryptimi.
Tada Vilnius iš viso liks be futbolo stadiono. Sostinė žengs žemyn, provincijos link.
Surinkti 10 milijonų eurų iš viso pasaulio futbolo sirgalių bei Lietuvos įmonių ir išpirkti sklypą Vilniaus Rinktinės gatvėje iš verslininkų. Tokį iš pažiūros neįtikėtiną planą parengė vilniečiai futbolo aistruoliai, pasišovę išlaikyti stadioną miesto centre.
Dviejų stadionų našta miestui – per sunki
Artūras Zuokas
Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs sostinės meras
„Kalbos apie „Žalgirio“ futbolo stadioną – pavėluotos. Tai tas pat, kas mojuoti kardais po mūšio. Galima manyti, kad aistras dėl stadiono kursto suinteresuotos politinės grupės, siekiančios trukdyti verslui. Taip stabdomas investicijų srautas į sostinę, kuris pastaruoju metu ir taip sulėtėjęs.
„Žalgirio“ stadiono statyba neteko prasmės dar 2013 metais, kai Vyriausybė ėmėsi investicinio plano statyti sporto kompleksą ant Šeškinės kalvos, iš esmės – atgaivinti nacionalinio stadiono statybą.
Tada sostinės savivaldybė su Vyriausybe buvo sudariusi darbo grupę, buvo parengti aiškūs projektai. Pagal juos 2015 metais turėjo būti paskelbtas konkursas, o šiais metais jau pradėtos statybos.
Tačiau naujoji miesto valdžia užgaišo, buvo priimami prieštaringi sprendimai, konkursas paskelbtas tik šiais metais. Dar nėra aiškus nei statytojas, nei operatorius.
Rizika, kad nacionalinis stadionas gali būti statomas ne Vilniuje, iš tiesų yra reali. Tačiau reikia judinti būtent daugiafunkcio stadiono projektą, o ne dairytis į praeitį. Teisinių galimybių grįžti prie „Žalgirio“ stadiono projekto jau nėra. Be to, dviejų didelių futbolo stadionų miestui būtų per daug.“