Po lygiųjų su Slovėnija ir Škotija bei pergalės prieš Maltą 2:0, praėjusių metų pabaigoje lietuviai užsidirbo pirmąjį skambų antausį – slovakai namie mūsų ekipą sumindė 4:0.
Pasibaigus „žiemos atostogoms“, Edgaro Jankausko kariauna pradėjo rengti šių metų batalijoms ir praėjusią savaitę dar kartą nusvilo – tiesa, tai buvo kontrolinis mačas, tačiau lietuviai 0:3 nusileido Čekijai. Ir jau sekmadienį pasaulio čempionato atrankos F grupėje krito išvykoje prieš Angliją 0:2. Tad dabar mūsų šalies nacionalinė komanda turnyro lentelėje žengia jau penkta, lenkdama tik taškų neturinčią Maltą.
„Na, manau, kad tai tikrai ne Lietuvos vieta grupėje – nesame tokie beviltiški. Kaip parodė buvusios akistatos, galime žaisti ir su škotais, ir slovakais bei slovėnais. Šioms rinktinėms mūsų žaidėjų pasirengimo ir lygio lyg ir užtenka“, – apibendrindamas trumpą Lietuvos ekipos varžybinę atkarpą kalbėjo buvęs šalies rinktinės strategas Algimantas Liubinskas.
Po sekmadienio nesėkmės prieš anglus, 65-erių A.Liubinskas nebuvo linkęs kaltinti rinktinės narius ar trenerius, tačiau pripažino, jog Anglija mūsiškius įveikė net vaikščiodama.
„Kas ką besakytų, bet vis tiek reikia sudėlioti faktus. Anglija tikrai nesirengė mačui su Lietuva ir tikrai negalvojo apie mus, kaip apie rimtą konkurentą. Gal tokie žodžiai ir skaudina, bet taip yra. Jei anglai galvotų apie būsimą dvikovą, tikrai nežaistų kontrolinės dvikovos su Vokietija – ieškotų panašios į mūsų ekipą rinktinės. Noriu pasakyti, kad man sekmadienį anglai absoliučiai nepatiko – jokio žaidimo, jokio įdomesnio braižo. Kitą vertus, net ir vaikščiodami jie sugebėjo ramiai įveikti lietuvius. Tai tik įrodo, koks didelis yra lygių skirtumas tarp mūsų ir anglų žaidėjų. Lietuviai visiškai nieko verto nenuveikė – na, tik baigiantis mačui, kai rezultatas tapo 2:0, greičiau palakstė. Bet lakstyti ir žaisti – du skirtingi dalykai. Ten galima skaičiuoti, kiek kilometrų nubėgai aikštėje, koks greitis buvo, bet tai yra niekai. Anglai vaikščiojo ir turėjo du įvarčius“, – kalbėjo du kartus prie rinktinės vairo stovėjęs A.Liubinskas.
Žinomas futbolo specialistas tikino, kad tai, ką dabar atrankoje rodo rinktinė, nėra trenerio E.Jankausko nuopolis ar darbo brokas. A.Liubinskas mano, kad bėdų sprendimų reikia ieškoti Lietuvos futbole.
„Iš ko treneriui E.Jankauskui rinktis, jei jau nuo mažens būsimi futbolininkai yra mokomi ne taip, kaip reikia, jiems skiepijama ne tikras, o mėgėjiškas futbolas. Juk mūsų futbolas įvarytas į kampą savivaldybių ar sporto mokyklų direktyvomis ar pasenusiais reikalavimais. Pasižiūrėkite, dabar vienas treneris gali treniruoti ne mažiau kaip 14 vaikų. Ko jie gali išmokti ar kaip tobulėti? Reikia, kad su vaikais būtų mažiausiai du, ar net trys treneriai. Arba – stadionų klausimas. Vilniuje yra vos keturi pusėtini stadionai, iš kurių LFF stadionas vaikų futbolui neįperkamas. Vietoj šnekų ar po rinktinės pralaimėjimų skaldomos kritikos, gal savivaldybės galėtų pastatyti bent po vieną stadioną kas dveji metai. Tegul net nestato, o nuperka tuos dengtus „pripučiamus“ stadionus – po 800 tūkst eurų. Ir tuomet po dešimties metų mes kalbėtume apie gerą rinktinę, apie pajėgius futbolininkus ir jų rodomus rezultatus. Dabar – tai juokingas pokalbis, kai norime rezultato iš „plynlaukio“, – aiškino garsus treneris.
- Ar galėtumėte išskirti dvikovoje su Anglija nors vieną mūsų rinktinės žaidėją?, – lrytas.lt paklausė A.Liubinsko.
– Vienas žaidėjas tikrai sužaidė geriausiai ir reikia pasakyti, kad buvo savo klase ne blogesnis už varžovus – tai vartininkas Ernestas Šetkus. Jam neturėtų būti jokių pretenzijų už šią akistatą ir pralaimėjimą.
- Ar galima jau ką pasakyti apie trenerio Edgaro Jankausko darbą ir jo braižą?
– Kaip jau ir sakiau, ne E.Jankausko problema, tad turime tokius žaidėjus, kuriuos turime. Ką dabar galime aiškiai pamatyti, kad treneris siekia iš visų ne pačių geriausių situacijų išspausti pozityvią reakciją, pozityvų požiūrį. Todėl komandoje yra tikrai nebloga atmosfera, žaidėjai pasitiki vieni kitu, o strategas turi galimybę kelti pačios ekipos pasitikėjimą. Tai yra tikrai svarbu. Tačiau tai yra viena medalio pusė. Kita: rinktinei trūksta meistriškumo. Bet tai jau akmuo ne į E.Jankausko daržą.
- Meistriškumas atsiranda ne rinktinėje...
– Būtent. Mūsų ekipa gali kautis su varžovais, tačiau ne siekti aukščiausių rezultatų. Norint jų pasiekti, privalai keisti požiūrį. Pasižiūrėkime ir paaikčiokime: Farerų salų devyniolikmečių rinktinė prasimušė į Europos čempionatą. Ten kryptingai dirbama futbolo srityje ir siekiama žaidėjų meistriškumo – ir rezultatas yra. Noriu, kad mane aiškiai išgirstų – sporto mokyklos privalo ugdyti meistriškumą, o ne žiūrėti į besitreniruojančiųjų skaičių ir raportuoti apie masiškumą. Jų mes turime, o gerų žaidėjų – ne.
- Kur yra didžiausia Lietuvos rinktinės bėda?
– Bėda tuomet, kai vaikščiojantys anglai gali įveikti bėgiojančius lietuvius. Garsusis futbolo treneris Alexas Fergusonas pasakė: puolimas padeda laimėti rungtynes, o gynyba – titulus. Tai su titulais pas mus yra viena didelė nelaimė: vien žioplos klaidos, kurios lemia įvarčius. Pasižiūrėkime, kas buvo mače su Anglija: pirmą įvartį praleidome gynėjams nepasaugojus vienas kito, o antrasis – kai mūsų gynėjai bandė kurti dirbtinę nuošalę, bet vienas iš jų užsižiopsojo ir turėjome begalę laisvo ploto varžovų sprendimams. Kol neapsiginsime, titulų nebus. Tad pradžioje E.Jankauskui reikia sutvarkyti šitą rinktinės modelio klausimą.
