Ko turėtume tikėtis savotiškame Baltijos šalių futbolo derbyje, kuris jau rytoj startuos Liepojoje? Gal nederėtų karksėti per anksti, bet surizikuokime – „Sūduvos“ sėkmės.
Argumentų yra ne vienas. Pirma – startas išvykoje. Tai reiškia, kad, net jei kažkas nenusisektų, vaistų nuo ligos būtų galima ieškoti savame stadione, kur „Sūduva“ visada turi stiprų dvyliktą žaidėją – aistringą žiūrovų palaikymą.
Antra – kozirinė logistika. Nereikia niekur skristi, futbolininkai šios savaitės pradžioje tiesiog įsikūrė Palangoje, kurią nuo Liepojos skiria maždaug šimtas kilometrų. Atstumas, kuris neišvargins nei vykstant į rungtynes, nei į dvikovos išvakarėse „Daugava“ stadione rengiamą treniruotę.
Trečia – „Sūduva“ nebe ta komanda, kuri buvo pastaruosius keletą metų. Jų kojos lemiamomis akimirkomis nebedreba. Skeptikai galėtų priminti, kad A lygos čempionate marijampoliečiai nelaimėjo ketverių rungtynių iš eilės. Yra kontrargumentas: dauguma tų dvikovų žaistos su kaimynais iš pirmojo turnyro lentelės ketverto, o, be to, prieš tai buvo 13 taškų iš 15 galimų per penkerias rungtynes.
Pernai „Sūduva“ ryžosi esminėms permainoms. Šviežias kraujas pirmiausia plūstelėjo iš Vilniaus – į Lietuvos pietvakarius persikėlė tuomečiai sostinės „Žalgirio“ futbolininkai Paulius Janušauskas, kroatas Andro Švrljuga ir pergalingą įvartį į baltarusių „Šachtior“ vartus praėjusią savaitę įmušęs Algis Jankauskas.
Šiemet komandą papildė Ovidijus Verbickas, patyręs Robertas Vėževičius, gynėjas iš Trinidado ir Tobago Radanfah Aboubakras, kurį dabartinis „Sūduvos“ vairininkas Vladimiras Čeburinas prieš keletą metų treniravo Pakruojo „Kruojoje“, jauni Deividas Šešplaukis ir iš Vakarų Europos į gimtajį miestą grįžęs Giedrius Matulevičius. Iš, beje, Latvijos sugrįžo rezultatyviausias šį sezoną komandos žaidėjas Karolis Laukžemis. Vasarą prie komandos prisidėjo dar vienas buvęs „Žalgirio“ žaidėjas bosnis Samiras Kerla, galbūt bus spėta įregistruoti ir kitą sūnų sugrįžėlį – buvusį šalies rinktinės žaidėją Karolį Chveduką, pastarąją karjeros dalį praleidusį Kroatijoje ir Lenkijoje.
Šoko terapija atnešė rezultatą. Pernai „Sūduva“ pirmą kartą po ketverių metų pertraukos iškovojo šalies čempionato medalius. Dabartinė figūrų kombinacija ant marijampoliečių taktinės lentos atrodo įdomi gerąja prasme, o ranka, stumdanti figūras – stipri: V.Čeburiną iš Kazachstano drąsiai galima vadinti vienu geriausių visų laikų trenerių iš užsienio, kada nors dirbusių Lietuvoje. Juk jis A lygos sidabrą sugebėjo iškovoti net su vidutinių galimybių provincialia amžiną atilsį „Kruoja“.
Varžovas? „Liepaja“ šiuo metu yra trečia Virsligos čempionate. Šios komandos nervai pirmajame Europos lygos atrankos etape buvo net stipresni nei „Sūduvos“. Kai pirmųjų rungtynių Šiaurės Airijoje antrojo kėlinio pradžioje Belfasto „Crusaders“ padidino persvarą iki 3:0, atrodė, kad latvių klubas gali rašyti šio sezono testamentą.
Bet „Liepaja“ įmušė išvykoje, o namie antrą, sėkmę atnešusį tikslų smūgį, atseikėjo kone paskutinėje atakoje. Prie visų trijų Liepojos komandos įvarčių ženkliai prisidėjo Latvijos rinktinės puolėjas Arturas Karašauskas – jis dukart siuntė kamuolį į tinklą pats ir uždirbo 11 metrų baudinį, kuris leido komandai išsiveržti į priekį Liepojoje.
A.Karašauskas – pavojingiausias „Sūduvos“ varžovų žaidėjas. Juolab kad ir Latvijos Virsligos snaiperių sąraše yra pirmas – septyni tikslūs smūgiai. Kiti lyderiai – Latvijos futbolo veteranai gynėjai Oskaras Klava ir Denisas Ivanovas, latvę vedęs, kaimynų šalies pasą gavęs ir jos rinktinėje jau spėjęs sužaisti Kristianas Torresas.
Šį sezoną pastebima, kad „Liepaja“ treneriu tapus gyvam skandalui gruzinui Tamazui Pertijai, kuris dėl savo, matyt, vulkaninės kilmės charakterio Latvijoje kažkada buvo net diskvalifikuotas iki gyvos galvos, bet vėliau sulaukė federacijos indulgencijos, komandos žaidimas tapo techniškesnis ir atraktyvesnis. Prieš daugiau nei mėnesį Liepojos futbolininkai kontrolinėje dvikovoje 1:0 įveikė „Žalgirį“. Lietuvos čempionai tada žaidė be devynių į įvairių amžiaus grupių rinktines pakviestų futbolininkų. „Liepaja“ – beveik stpriausios sudėties, todėl vilniečių treneris Valdas Dambrauskas patarimų V.Čeburinui, jei šiam jų reikėtų, galėtų duoti.
Kad ir kaip ten būtų, objektyviai „Šachtior“ yra stipresnė komanda už „Liepaja“. Jei „Sūduva“ sugebėjo užkasti Baltarusijos kalnakasius, kodėl ji negalėtų paskandinti žvejų komandos iš Latvijos?
