Šalia garsaus futbolo stadiono Vilniuje užaugęs 42-ejų E.Jankauskas tuomet dar tik pasvajodavo, kad pats kada nors žais geriausioje Lietuvos komandoje ar Lietuvos rinktinėje, o jo karjera bus tokia įspūdinga. Jaunystėje norėdamas patekti į stadioną jis su draugais netgi bandydavo lįsti pro tvoroje esančius siaurus tarpus.
„Visą vaikystę malonu prisiminti, bet net neabejodamas galiu pasakyti, kad man viskas siejasi su futbolu“, – projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė Lietuvos futbolo rinktinės treneris.
Vilnietis per savo karjerą ne tik atstovavo geriausiai šalies komandai tačiau ir daugybei kitų. Tokių kaip Maskvos CSKA, „Club Brugge“, San Sebastiano „Real Sociedad“ ar Lisabonos „Benfica“. O su garsiojo Jose Mourinho treniruojamu „Porto“ E.Jankauskas laimėjo UEFA Čempionų lygą.
Žaisdamas Lietuvos rinktinėje jis daugybę kartų giedojo šalies himną.Meilė gimtajai šaliai E.Jankauskui neišblėso niekada. Himną giedoti teko jau ir būnant Lietuvos futbolo rinktinės treneriu. Anot jo, tokios akimirkos kiekvieną kartą sukelia nepaprastą jausmą.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?
– Gimiau Vilniuje, ten pat ir augau. Jeigu tiksliau, tai netoli buvusio „Žalgirio“ stadiono, Rinktinės gatvėje. Kuo man ta vieta maloni? Ko gero būtent dėl to, kad šalia buvo stadionas, į kurį mes dar būdami vaikais galėjome papulti lįsdami pro tvorą. Ten buvo pirmos treniruotės, girdėdavau rungtynių triukšmą, matydavau autobusus, kurie atveždavo žaidėjus. Buvo linksma.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Visą vaikystę malonu prisiminti, bet net neabejodamas galiu pasakyti, kad man viskas siejasi su futbolu. Pirmos matytos rungtynės, bandymas ten patekti, vėliau kamuolio spardymas stadione apie kurį visą laiką svajodavome.
Prisimenu, kai dar būdamas visai jaunas žaidžiau „Žalgiryje“, apie ką visada su draugais tik atsargiai pagalvodavome. Mažai kada tikėdavomės ten būti. Manau, kad toks svajonių materializavimas bei įgyvendinimas, pirmi rimti žingsniai futbole ir yra vieni geriausių vaikystės prisiminimų.
– Smagiausia lietuviška šventė?
– Šiaip nesu didelis švenčių mėgėjas, kadangi šventės man niekada nedarė kažkokios įtakos. Tiesiog treniruodavausi ir nekreipdavau į tai dėmesio (šypsosi). Būdavo, kad ir rungtyniauti tekdavo per šventes.
O jei rimtai, tai išskirčiau Mindaugo karūnavimo dieną. Man labai smagu matyti, kai vienoje vietoje susirenka žmonės. Ypač dabar, kai visi teigiamai nusiteikę, kiekvienais metais gieda šalies himną. Norėtųsi, kad tokios tradicijos bėgant metams išliktų, jaunimas jas perimtų. Tai yra mūsų kultūra, istorija.
– Gražiausia Lietuvos vieta?
– Nors pats esu kilęs iš Vilniaus, bet pasakysiu plačiai ir išskirsiu kitas vietas – Dzūkija, iš kur mano mama kilusi bei Žemaitija, iš kur kilęs tėvas. Man gražiausios vietos, kur gamta yra mažai paliesta. Todėl net neabejodamas pasakyčiau, kad Žemaitijos ar Dzūkijos girios, miškai, vienkiemiai ir yra pačios gražiausios vietos.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Vilnius. Tačiau taip sakau ne tik todėl, kad tai yra mano gimtasis miestas. Vilnius yra mūsų visų sostinė, kur daug skirtingų žmonių, skirtingų kultūrų, yra daug veiklos, įvairovės. Čia nieko netrūksta, negalima skųstis ir gyvenimas čia yra puikus.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– O kaip galima ką nors išskirti? Juk tokią spalvingą istoriją turime (šypsosi). Yra daug karžygių, valdovų. Dar gerai pagalvočiau, ar tikrai mėgstamiausias, tačiau man asmeniškai labiausiai įsimenantis veikėjas yra karalius Mindaugas. Juk jis toks buvo vienintelis per visą Lietuvos istoriją.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
– Įdomu būtų pakalbėti su žmonėmis, kurie žino daug istorijos ar nusimano apie politiką. O tokių yra labai daug. Man asmeniškai būtų įdomu paklausti, ką jie mano apie dabartinę Lietuvos sporto padėtį. Manau, kad norėčiau su Valdu Adamkumi. Tai yra daug mačiusi ir labai įdomi asmenybė. O be to, juk ir buvęs sportininkas.
– Mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Šviežiai kepta juoda duona.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Be abejo, cepelinai. Pats tradiciškiausias patiekalas. Kad pats skaniausias, kitiems negalėčiau drąsiai tvirtinti, nes vieni mėgsta, kiti negali valgyti. Tačiau jei kam nors reikėtų rekomenduoti, tai tikrai būtų cepelinai.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Ačiū, saulė, mama, meilė, vaikai.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Pavydas, neapykanta (juokiasi). Juokauju, žinoma. Žvelgiant į praeitį, tai lietuviai visada buvo karinga tauta. Todėl sakyčiau karingumas. Tuomet sektų užsispyrimas, o tada - tvirtumas.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
– Jūs mylite Lietuvą, nes ...
– Nes aš esu Lietuvos vaikas.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Nesiplėsiu ir pasakysiu trumpai bei aiškiai. Palinkėsiu turėti kuo daugiau teigiamų emocijų ir nuotaikų, tvirtumo, susivienijimo, bendrų tikslų siekimo.
