„Reikia džiaugtis, kadangi ilgai nebuvome iškovoję pergalių. Mane dažnai sustabdo gatvėje ar parduotuvėje, klausia: „Kada mes galiausiai laimėsime bent vienerias rungtynes?“, – lrytas.lt pasakojo ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės treneris Benjaminas Zelkevičius.
Dabartinis rinktinės strategas Edgaras Jankauskas taip pat neslėpė, jog ši pergalė labai reikšminga. „Didžiuojuosi savo komanda, nes žinau, kaip po tokio smūgio buvo sunku atsitiesti. Pasiekėme pelnytą pergalę. Žinote, futbole, kaip ir gyvenime – visi paslysta, visi klysta: išlieka tie, kurie sugeba atsikelti. Mes tai padarėme“, – sakė E.Jankauskas.
Pergalę lėmė pirmojo kėlinio pabaigoje Marijampolės „Sūduvos“ saugo Ovidijaus Verbicko įmuštas įvartis, kuris futbolininkui yra pirmasis ginant šalies rinktinės garbę.
„Vakar gerai sužaidėme, šiandien aš atsibudau ryte geros nuotaikos“, – pripažino 74-erių B.Zelkevičius, antradienį akylai stebėjęs nelengvą, bet sėkmingą mūsų šalies ekipos žaidimą.
– Po pusantrų metų pertraukos Lietuva vėl galiausiai laimėjo rungtynes. Kokie faktoriai lėmė pergalę?
– Pirmųjų rungtynių su Gruzija faktorius labai svarbus. Visi dėl tokio rezultato jautėsi nepatogiai. Pirmose rungtynėse nebuvo tinkamo nusiteikimo, azarto, noro pasipriešinti. Prastai dengėme varžovus, nebuvo kieto spaudimo, kuris neleistų varžovams laisvai priiminėti kamuolių. Visos rungtynės vyko vienoje aikštės pusėje, buvo vos keletas pusprogių. Gruzinai yra aukštesnio lygio komanda, rezultatas buvo logiškas.
Būtent tos rungtynės privertė visus susimąstyti, todėl antradienį matėme visai kitokį vaizdą. Buvo aiškus tikslas, geras greitis, sėkmingas spaudimas varžovams, perėjimas į puolimą. Sukūrėme pakankamai daug progų. Galutinis rezultatas labai logiškas, Lietuva visais atžvilgiais buvo geresnė komanda. Gerai gynėmės, pavyko ilgiau kontroliuoti kamuolį, nes ir varžovai leido tai daryti.
Psichologiniu požiūriu tai yra labai svarbiai didelė bei reikalinga pergalė. Žaidėjai ir treneriai juk jaučia, kad žmonės iš esmės nepasitiki futbolo rinktine. Pasitikėjimą gali sugražinti tik rezultatas – kalbomis ar šūkiais to nepadarysi. Žaidžiant su savo lygio komandomis visada reikia laimėti.
– Šia dvikova buvo tik draugiško pobūdžio mačas. Ar tikrai reikia taip sureikšminti iškovotą pergalę, jei ji nevirto jokiais įskaitiniais taškais?
– Reikia džiaugtis, nes tokios progos nebuvo senokai – ilgai nebuvome iškovoję pergalių. Žmonės laukė šito. Mane dažnai sustabdo gatvėje ar parduotuvėje, klausia: „Kada mes galiausiai laimėsime bent vienas rungtynes?“. Žaidėjų ir trenerių pasitikėjimas savimi po tokių sėkmingų pasirodymų tik auga. Pervertinti negalima, bet įvertinti pergalę reikia.
Kiekviena pergalė yra labai svarbi, net jeigu ji yra ir mažytė.
– Lietuvoje įsigali tendencija, kad po kiekvieno bent kiek sėkmingesnio nacionalinės ekipos pasirodymo kalbama, kad, galbūt, tai yra šalies futbolo atgimimo ženklas. Ką vertėtų traktuoti kaip tikrą šalies futbolo atgimimą – gerus rezultatus ar kokybišką žaidimą?
– Apie atgimimą bus galima kalbėti tada, kai užauginsime brandų jaunimą, turėsime daugiau sporto bazių. Svarbu ne tik rezultatai, bet ir žaidimo kokybė.
Stebėjau Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinės rungtynes su Suomija. Mes už juos buvome silpnesni visai atžvilgiais. Yra labai daug problemų, o šis jaunimas vis tiek turės papildyti mūsų pagrindinę komandą. Dabar to jau neišspręsi. Reikia, kad pradėtume nuo 12-14 metų jaunimo, kuris treniruojasi futbolo akademijose. Svarbu atsakingai pasirinkti sistemą ir jos nekeisti.
Nereikia žiūrėti į futbolą iš kraštutinės perspektyvos: laimėjome – viskas gerai, pralaimėjome – viskas blogai. Futbolas yra sportas numeris vienas Europoje, todėl mes negalime atsilikti.
Pas mus nėra stadiono, tai labai svarbus faktorius. Mes juk nesame atsilikusi šalis. Kipre yra bent jau penki stadionai, kurie tinkami net ir pasaulio ar Europos čempionato rungtynėms. Pas mus vienas ir tas pats tuščias stoviniuoja.
Per daug mes niekada nepasieksime futbole: taip jau yra. Galėtume galbūt prasimušti į pasaulio ar Europos čempionatą, žinoma, jei būtų palanki atrankos grupė. Bet tapti stipria futbolo valstybe yra labai sudėtinga. Yra daug problemų, padaryta nemažai klaidų.
Mes labai atlaidžiai žiūrime į susikaupusias bėdas. Metų metais su jaunimo rinktinėmis dirba tie patys treneriai, nors jie nepasiekia rezultatų. Ar tai teisingas požiūris? Negalime tūpčioti vietoje, nes jau per daug atsilikome. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo mes tik riedame žemyn. Ir tai privalome garsiai sakyti, kad žinotume apie tai ir bent jau pagalvotume apie šios ydingos situacijos keitimą.
