1. Latvijoje gyveno nuo 6 iki 16 metų. Latvių mokykloje baigė aštuonias klases.
2. Nuo mažų dienų svajojo tapti krepšininku. Lankė treniruotes Jūrmalos sporto mokykloje, kur iki grįžimo į Lietuvą penkerius metus žaidė kartu su dabartiniu Latvijos rinktinės žaidėju Martinu Meieru. Paralelinėje klasėje mokėsi dabartinis Latvijos futbolo rinktinės saugas Artūrs Zjuzins, su kuriuo gynė mokyklos garbę įvairiose sporto šakose – pradedant kvadratu ir baigiant florbolu.
3. Gyvenant Latvijoje klasiokai ir komandos draugai jį vadino Žalgiriu. „Nesiskirdavau su šios komandos marškinėliais. Kai kurios mokytojos prie lentos irgi kviesdavo šiuo vardu“, – sakė Paulius.
4. Sportas visada buvo didžiausia jo aistra. Paulius lauke kone nuolat žaisdavo krepšinį ir futbolą. Kieme vartus atstodavo krūmai, į kuriuos smūgiuojant buvo pradurtas ne vieną kamuolys.
„Su geriausiu draugu vasaromis susikaldavome nedidelius futbolo vartus ir jo kieme dviese žaisdavome iki negalėjimo – vienas muša, kitas stovi vartuose ir atvirkščiai“, – prisiminė komentatorius.
5. Futbolu pradėjo domėtis 2004 metais, kai pirmą kartą į Europos futbolo čempionatą pateko Latvijos rinktinė. Tą vasarą Paulius atostogavo pas močiutę Vievyje ir puikiai prisimena, kad kiekvieną dieną laukdavo, kada pagaliau žais Lietuvos rinktinė.
„Draugai bandė įtikinti, kad lietuviai į čempionatą nepateko, tačiau man tai nebuvo argumentas. Sakiau, kad tai Europos čempionatas ir mūsiškiai žais kitą dieną, nes juk irgi esame Europoje. Prasidėjus atkrentamosioms varžyboms įsitikinau, kad Lietuvos jose tikrai nėra. Todėl pradėjau domėtis – kas čia ir kaip vyksta“, – pasakojo vyras.
6. Po šio Europos čempionato, kaip ir visa Latvija, Paulius susirgo futbolo virusu. Pradėjo lankytis vietos „Jūrmalos“ klubo rungtynėse aukščiausioje šalies lygoje. Tuo metu šio klubo vartus gynė lietuvis Gintaras Staučė, todėl į stadioną šis sirgalius atvykdavo kone prieš valandą prieš, kad per tvorą galėtų iškišti ranką ir pro šalį einančiam Gintarui lietuviškai palinkėtų sėkmės. Jis visada buvo labai malonus ir šiek tiek pabendraudavo.
7. Nuo mažų dienų Latvijoje skaitydavo visus sporto laikraščius ir žurnalus, klausydavo radijo laidų apie sportą. Po jų rašydavau laiškus vedėjams, išsakydavau savo vaikišką nuomonę apie įvairias aktualijas.
„Garsūs vienos laidos vedėjai kartais man atrašydavo, o kai buvo 12 metų garsiausias šios šalies sporto žurnalistas ir komentatorius Anatolijs Kreipans pakvietė mane atvykti į Rygą, kur aprodė visus savo darbo užkulisius tiek redakcijoje, tiek radijuje, tiek „Viasat“ studijoje. Ta diena man padarė tokį įspūdį, kad tvirtai sau pasakiau, jog būsiu sporto žurnalistas. Jį laikau savo mokytoju ir didžiausiu autoritetu. Jis su vaiku bendravo tarsi lygus su lygiu, daug ko mane išmokė, visada palaikė ir padrąsino. Dabar esame geri draugai“, – pasakojo Paulius.
8. Tapti komentatoriumi jį taip pat įkvėpė apsilankymas „Viasat“ studijoje Rygoje kartu su Anatolijumi. Jis komentavo draugiškas futbolo rungtynes. Keturiolikmetį Paulių jis atsivedė į komentatorinę, uždėjo ausines ir pasakė, kad juo pasitiki, mat jeigu jis prabils, pateks į eterį. Žinoma, vaikinas nieko nepasakė, bet jautėsi fantastiškai.
9. Nuo 15 metų pradėjo reguliariai rašyti sporto naujienas didžiausiam Latvijos sporto interneto portalui esports.lv (dabartinis sportacentrs.com). Nuo šios akimirkos ir prasidėjo jo, kaip sporto žurnalisto kelias.
10. Sugrįžęs į Lietuvą dar mokydamasis mokykloje dvejus metus dirbo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klube, kur buvo komandos atstovo spaudai padėjėjas. Rengė rungtynių aprašymus, įvairius interviu, programėles Eurolygos namų mačams.
11. Pirmą kartą rungtynes televizijoje pakomentavo būdamas 18 metų „Sport1“ kanale, į kurį jį pasikvietė kolegos Aurimas Budraitis ir Saulius Nalivaika. Tai buvo Ispanijos čempionato mačai, kuriuose Paulius buvo tarsi savotiškas svečias.
12. Nuolat komentuoti rungtynes pradėjo dirbdamas „Sporto televizijoje“. Pradėjo nuo NKL ir LMKL, o vėliau atsirado LKL ir futbolo A lyga.
13. Nuo 2011 metų daugiau nei ketverius metus metus kaip „Futbolo. TV“ žurnalistas vyko į beveik visas Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės išvykas ir stovyklas: rengė įvairius vaizdo reportažus, kartais ir komentuodavo rungtynes.
14. Komentuojant lietuvišką futbolą yra nutikę įvairiausių kuriozų. Kartą rungtynes teko komentuoti iš automobilio bagažinės vaizdą stebint per itin mažą ekraną. Kitąsyk komentuoti varžybas teko lietui pilant kaip iš kibiro, kai virš galvos nebuvo nieko – nei stogo, nei skėčio ir pats buvo kiaurai permirkęs. Ne kartą jaunių futbolo rungtynes komentavo neturėdamas komandos žaidėjų sudėties.
15. Kartą komentuodamas krepšinio rungtynes į žiūrovus kreipėsi „Labas vakaras, gerbiami Futbolas žiūrovai“.
16. Jo tėvas Gintaras Jakelis yra Lietuvoje žinomas gitaristas, išleidęs daugybę mokomųjų knygų ir albumų. „Visa mano šeima muzikantai. Turiu dvi seseris ir du brolius. Lankiau muzikos mokyklą, ilgai dainavau chore ir grojau fleita, tačiau tėvų apmaudui pasirinkau sportą“, – atskleidė Paulius.
17. Antra didžiausia jo gyvenimo aistra po sporto – kelionės. Paulius prisipažino, jog netaupo pinigų, stengiasi gyventi šia diena ir atsiradus menkiausiai galimybei kažkur iškeliauti. Jis įsitikinęs, jog reikia rinkti įspūdžius, o ne daiktus. Dievina planuoti keliones. Visų kelionių metu stengiasi aplankyti kuo daugiau futbolo rungtynių.
18. Jis detaliai aprašė ne vieną savo kelionę „Makaliaus“ puslapyje, o žmonių klausimų apie keliones sulaukia iki šiol.
19. Išvertė „Makaliaus“ puslapį į latvių kalbą.
20. Filmavosi televizijos seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“.
