Tačiau pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje parodė, kad dvejopi standartai ir bandymas nepastebėti rusų siekių visur kišti savo politiką bado akis jau daugelio šalių sirgaliams bei pasaulio bendruomenei.
Tribuna.com surinko tik kelis vaizdelius ir faktus iš pasaulio futbolo čempionato akistatų ir renginių, kurie aiškiai parodo FIFA nenorą matyti ir kirsti Rusijai per nagus už politikos futbole apraiškas, nors į daugelį kitų smulkmenų FIFA bado storais pirštais ir skelbia tam tikras sankcijas.
FIFA ir jos vadovas G.Infantino dar čempionato pradžioje suskubo garsiai pareikšti, kad netoleruos jokių politikos apraiškų futbolo pirmenybėse.
Jau pačioje turnyro pradžioje ji 25 tūkstančiais Šveicarijos frankų „apmokestino“ Šveicarijos rinktinės žaidėjus Xherdaną Shaqiri, Granitą Xhaką ir Stephaną Lichtsteinerį, kad šie šventė pergalę prieš Serbiją rodydami rankomis albanišką erelį. Visi šie žaidėjai yra kilę iš Albanijos, turintys ir Kosovo šaknis.
Serbija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės ir yra įsitikinusi, kad karinį konfliktą su kosoviečiais dėl žemių palaikė būtent albanai, kurių dėka ir buvo atplėšta jos žemių dalis.
Sukryžmintos rankos ir išskėsti pirštai simbolizuoja Albanijos nepriklausomybės simbolį – erelį.
FIFA kalbėjo, kad už tokius išsišokimus žaidėjams gali būti skirta dviejų mačų diskvalifikacija, tačiau viskas baigėsi baudomis – Xherdanas Shaqiri, Granitas Xhaka gavo po 10 tūkst. frankų baudas, o Stephanas Lichtsteineris – 5 tūkst.
Po to sekė Kroatijos rinktinės žaidėjo Domagojaus Vidos ir nacionalinės ekipos skauto Ognjeno Vukojevičiaus gėdinimo akcija.
Po pergalės prieš Rusiją ketvirtfinalyje po baudinių serijos abu kroatai siuntė linkėjimus į Ukrainą savo draugams ir nusifilmavo mobiliuoju telefonu rėždami „Šlovė Ukrainai“. Abu vyrai ne vienus metus žaidė Ukrainos futbolo klubuose.
Rusija suskubo šaukti, kad tai yra Antrojo pasaulinio karo ukrainiečių nacionalistų šūkis, ir pareikalavo FIFA imtis priemonių.
Į šį incidentą sureagavo FIFA drausmės komitetas. Jis skyrė 15 tūkst. Šveicarijos frankų (12,8 tūkst. eurų) baudą O. Vukojevičiui ir perspėjo dėl „nesportinio elgesio“ D.Vidą. Tuo metu Kroatijos rinktinė, ramindama aistras, pranešė, kad dėl kilusio skandalo išsiunčia namo O.Vukojevičių.
Tačiau FIFA jokiais didinamaisiais stiklais ir žiūronais nenorėjo matyti ir nematė pačių rusų politikos kišimo į futbolą.
Rusijos vėliavos stadionuose su okupuotų Ukrainos Krymo miestų pavadinimais FIFA nekėlė jokių minčių apie politinę potekstę.
Maža to – FIFA net savo socialiniame tinkle „Twitter“ ramiai dėliojosi medžiagas su nuotraukomis, kuriose plevėsuoja vėliavos su okupuotų miestų pavadinimais. Vienas iš jų – Juodosios jūros karinių laivų bazė Sevastopolis, kurį Rusijos jūrų laivynas turėjo pagal sutartį su Ukraina palikti po 2015 metų. Bet nepaliko, nes Rusija okupavo Krymą.
Kaip vieną iš politikos aspektų FIFA galėjo nagrinėti ir FIFA TV televizijoje dirbusios rusų žurnalistės Darjos Isajevos pasirodymus tiesioginiame eteryje su jau neegzistuojančios valstybės – SSRS marškinėliais. Jei rusams tai lyg ir priimtina, kitai daliai Europos sirgalių toks elgesys atrodė nepriimtinas.
Ir galiausiai – paties FIFA prezidento G.Infantino spjūviai į tuos žodžius, kuriuos jis sakė iš aukštų tribūnų: futbolas yra už politikos ribų.
FIFA prezidentas į priėmimus pas Rusijos vadovą Vladimirą Putiną visą mėnesį tampė buvusias futbolo žvaigždes, dovanodamas jam įvairias dovanas. Viena iš jų – futbolo marškinėliai su užrašu „Putin“, tačiau su FIFA logotipais. Tai ne politika?
O kur dar pasaulio futbolo čempionato pabaigtuvės ir nugalėtojų apdovanojimai, kuriuose dalyvavo aukščiausi Prancūzijos, Kroatijos bei Rusijos politikai. Futbolas nėra politika?
Visi šie pavyzdžiai pažeidžia bent du FIFA drausmės reglamentus, tačiau pati pasaulinė futbolo organizacija net negalvoja žvilgtelėti į pačių sukurtus draudimus.
Vienas iš jų, 57-oji reglamento dalis, už kurią buvo nubaustas ir O.Vukojevičius, skelbia, kad sankcijos turi būti skiriamos visiems, kurie vienaip ar kitaip įžeidžia kitą pusę bet kokia forma, o 67 dalis skelbia, kad tiek ant žaidėjų marškinėlių, tiek ir stadionuose negali būti jokių politinių užrašų ar plakatų.
Tai ar futbolas ir politika neturi nieko bendro? Ar vis dėlto yra politika kai kada, kai labai reikia, nematyti poltikos futbole?
