Pirmadienį lietuviai „Tautų lygoje“ 0:2 pralaimėjo Juodkalnijos rinktinei ir eilinį kartą aikštę paliko nuleistomis galvomis.
„Jeigu galvojame, kad yra silpnesnė komanda už Lietuvą – klystame. Pažiūrėkite, visi varžovai muša įvarčius, o ką darome mes?
Laidoti rinktinės dar nesinori, galima ir reikia kažko tikėtis. Bet jeigu turime tikslą, reikia jį tinkamai ir įgyvendinti“, – rinktinės situaciją apibūdino su lrytas.lt bendravęs buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Vos prieš kelias dienas Vilniuje Edgaro Jankausko aulėtiniai taip pat nurijo karčią piliulę. Rungtynių pabaigoje švieslentėje degęs rezultatas skelbė nesėkmę prieš serbus – 0:1.
Naujai startavusiame UEFA projekte „Tautų lygoje“, federacija rinktinei iškėlė tikslą neiškristi iš C diviziono į D. Tačiau pirmosios dvejos rungtynės parodė, kad tai įgyvendinti bus sunku.
Anot A.Liubinsko, sakyti, kad bus vien tik blogai dar negalima, tačiau į viską reikia žvelgti realistiškai.
Futbolo specialistas atkreipė dėmesį į žaidėjų padėtį savuose klubuose bei pabrėžė svarbų faktą – taktiką reikia rinktis pagal esamas galimybes.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą per dvejas rungtynes?
– Su serbais rungtynės patiko. Žvelgiant į taktiką ir progų turėjimą, atrodė, kad komanda jau subrendo ir žino, kaip žaisti prieš varžovus. Deja, rungtynės su Juodkalnija šitą mąstymą sugriovė.
Mes esame tokia šalis, kad turime žaisti uždarą futbolą su išėjimu į greitas atakas. Su serbais tą darėme ir galvojau, kad einame geru keliu, bet antros rungtynės iškart parodė, kad taip dar nėra.
– Jeigu prieš Serbiją atrodėme neblogai, tai ko pritrūko?
– Buvo pakeista žaidimo vizija. Treneriai išdrąsėjo, norėjo pulti, statyti žaidėjus į neįprastas pozicijas. Bet kartojosi tos pačios sisteminės klaidos. Ypač gynyboje.
Reikia neužmiršti vieno dalyko. Pas mus pasaka, kad vietiniai klubai kažką daro tęsiasi. Visi klykiame, džiaugiamės, kai rinktinėje žaidžia lietuviai iš vietinio čempionato.
Bet kas iš to, jeigu jie negauna žaidybinės praktikos savame klube, kaip, pavyzdžiui, Linas Klimavičius „Žalgiryje“? Vietoje jo legionieriai žaidžia.
Anksčiau sakydavome – stiprus klubas, stipri ir rinktinė. Bet dabar jau galime sakyti, kas iš to?
Būtų gerai, kad rinktinės žaidėjai daugiau galėtų pasireikšti savo klubuose. Tokiu būdu, koks yra dabar, nesiauginame savo žaidėjų ir neiname į priekį.
– Edgaras Jankauskas dažnai kalba apie tobulėjimą, naujas taktines schemas ir jų pritaikymą. Vadinasi tai neveikia?
– Surasti žaidėjo poziciją ir funkcijas – aukšto lygio trenerio menas. O jeigu tik teplioji ir nepieši paveikslo, tai jau kitas klausimas. Tai yra blogai.
Kiek jau metų tęsiasi bandymai? Bet kuris kitas treneris seniai būtų užkastas, palaidotas. Bet mes vis dar toliau bandome.
Jeigu kalbame apie tobulėjimą, tai kam į rinktinę kviečiame 34-erių futbolininkus Valdemarą Borovskį ar Darvydą Šerną? Ar jie ateities žaidėjai? Jeigu kuriame naują komandą, kuri tobulėtų, tuomet ir pasiremkime jaunais futbolininkais.
– Ko dabar trūksta rinktinei?
– Kuomet mūsų žaidėjai pradeda spausti varžovus, kur nereikia, tuomet praranda energiją ir viskas būna baigta. Reikia pasirinkti teisingą taktiką ir nešokinėti bet kur.
Jeigu galvojame, kad yra silpnesnė komanda už Lietuvą – klystame. Pažiūrėkite, visi varžovai muša įvarčius, o ką darome mes? To mums ir trūksta.
Laidoti rinktinės dar nesinori, galima ir reikia kažko tikėtis. Bet reikia pagaliau subręsti ir pasirinkti tai, ką mokame daryti. Jeigu turime tikslą, reikia jį tinkamai ir įgyvendinti.
