Ketvirtadienis Lietuvoje priklausė futbolui, tačiau itin skambiai prasidėjusi diena baigėsi karčiai – džiugi žinia dėl Nacionalinio stadiono statybų gal ir turėjo paspirties lietuvių įvarčiui, bet iki pergalės nepastūmėjo. Lietuvos rinktinė 2279 sirgalių akivaizdoje LFF stadione Rumunijai pralaimėjo 1:2.
O tas pralaimėjimas buvo velniškai skaudus – juk dar 90 minutę Artūras Žulpa išlygino rezultatą, o tada per 4-ąją teisėjo pridėto laiko minutę E.Jankauskui ir kompanijai kirto Alexandru Maximas.
Tad į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastabą, kad iki stadiono atidarymo Šeškinėje 2022 metais Lietuvos futbolui reikės pasitempti, rinktinė atsižvelgti bandys tik ateityje, nes dabar ir vėl yra priversta analizuoti, kodėl UEFA Tautų lygos C diviziono 4-ojoje grupėje vis dar neturi nė vieno taško ir yra dugne.
„Patekome į tokią grupę, kur nežinau, už kokius nuopelnus čia atsidūrėme. Žinome, kad čia nesame favoritai, bet žinome, kad mūsų darbas – aikštėje, o vyrai sąžiningai stengiasi tai atlikti. Net ir po šių trijų pralaimėjimų galiu pasakyti, kad atiduodame visas jėgas. Tik gaila vyrų, kad taip viskas baigėsi. Manau, kad buvome verti daugiau“, – po jau 12-ojo lietuvių susitikimo su Rumunija istorijoje konstatavo E.Jankauskas.
„Negaliu priekaištauti“
2016 metais Lietuvos rinktinę treniruoti pradėjęs 43 metų buvęs futbolininkas į savo dosjė įsirašė jau 17-ąjį pralaimėjimą prie nacionalinės ekipos vairo.
„Mūsų vyrai žaidė labai gerai ir šauniai kovojo. Jie vykdė mūsų susitarimus. Kažkas nesigavo ir varžovas buvo galingas, techniškas. Gintis lengva nebuvo, tačiau nenuleidome galvų, nosių po pirmojo kėlinio. Tikėjome, kad ateis mūsų proga. Mūsų darbas – išvarginti varžovą, kad susikurtume progą. Taip ir nutiko – įmušėme nuostabų įvartį“, – sakė E.Jankauskas, kurio rinktinei Tautų lygoje pavyko pasiekti tai, ko nepadarė iki šiol – įmušti įvartį.
Lietuvos rinktinė Tautų lygoje 0:1 nusileido Serbijai, 0:2 Juodkalnijai, o ketvirtadienį LFF stadione 1:2 turėjo pripažinti Rumunijos pranašumą, nors turėjo ir savųjų progų.
Ir E.Jankauskui čia teko stipriai nusivilti – juk jo auklėtiniai turėjo labai realių progų, bet po gynėjų klaidų stebėjo, kaip įvarčiu dar 13-ąją minutę džiaugiasi Alexandru Chipciu.
Įvartis krito praėjus vos kelioms minutėms po to, kai Fiodoras Černychas turėjo nuostabią galimybę įmušti, tačiau nesužaidė šaltakraujiškai ir pataikė į virpstą.
Rumunijos futbolininkai aikštėje atrodė labiau pasitikintys savimi ir galingiau atrodė prie lietuvių vartų, tačiau antrojo kėlinio antrojoje pusėje E.Jankausko vyrukai pažadino savo gerbėjų viiltis.
65-ąją minutę puikią galimybę turėjo Nerijus Valskis, bet po keitimo aikštėje pasirodęs futbolininkas ja nepasinaudojo.
O kiek N.Valskis vilčių sukėlė 79-ąją minutę, kai skersuotą perdavimą gavo prie pat vartininko aikštelės, bet netiksliai pataikė į kamuolį ir šis skriejo virš vartų. Stadione susirinkę 2279 žiūrovai vaizdą palydėjo atodūsiu.
„Varžovai yra greitesni ir techniškesni žaidėjai. Nėra čia ką vynioti į vatą, bet mes kompensavome savo atsidavimu. Praleidome apmaudų pirmąjį įvartį po mūsų nuostabios susikurtos progos, kai F.Černychas pataikė į virpstą. Aš negaliu vyrams priekaištauti. Gaila ir apmaudu. Nepasisekė, paslydo žaidėjas, kuris galėjo užblokuoti A.Maximo smūgį...Prie viso to pritrūko ir sėkmės“, – sakė E.Jankauskas.
Į pažadus žiūri įtariai
Rumunijos rinktinės treneris per spaudos konferenciją nepraleido progos įdurti į Lietuvos futbolo žaizdą – dirbtinę LFF stadiono dangą, kurią kritiškai vertina visi atvykę treneriai ir futbolininkai. E.Jankauskas jau įpratęs prie tokių dalykų.
Ar ketvirtadienį įvykęs paskelbimas, kad anekdotų šaltiniu tapęs Nacionalinis stadionas bus atvertas jau 2022 metais, jam suteikė vilties?
„Pats paskelbimas optimizmo nesuteikia, nes tai skelbiame ne pirmą kartą. Pažadus esame girdėję jau dešimtmečius“, – turbūt daugeliui futbolo žmonių šiuo klausimu būdingu įtarimu spindėjo E.Jankauskas.
Tačiau Lietuvos rinktinės vairininkas netrukus pridūrė – tikėti niekas netrukdo.
„Visada reikia tikėti žmonėmis, kurie turi sprendimo galią. Tikiu, kad šįkart reikalai pajudės iš vietos ir neturėsime raudonuoti, o mūsų šalis nebus išjuokiama ar nebus čia kuriami anekdotiniai klipai, o turėsime normalų stadioną, kur garbingai priimsime varžovus“, – teigė Lietuvos rinktinės vairininkas.
Prisiėmė kaltę
Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygos C diviziono 4-ojoje grupėje turi žemiausią FIFA reitingą – yra 126-ojoje vietoje. Štai rumunai – 27-i. Bet E.Jankauskas pabrėžė, kad nesikrato atsakomybės.
„Jeigu mes nelaimime rungtynių, mano, kaip trenerio, užduotis – prisiimti atsakomybę. Aš ją prisiimu, – sakė E.Jankauskas. – Keletą kartų per rungtynes keitėme taktinę schemą – iš trijų vidurio gynėjų perėjome į dviejų, paskutinėmis minutėmis grįžome prie trijų, bet matome, kad daug žmonių aikštėje nereiškia, kad viską uždengsime. Bet mums pritrūko ir sėkmės. Paslydo žaidėjas, nesuspėjo, trūko kelių centimetrų.“
E.Jankauskas yra sulaukęs kritikos, kad aikštėje mėgsta pernelyg sąžiningą futbolą – štai netempia laiko, o tada nudega. Lietuvos rinktinės vairininkas sutiko, kad braižą galėjo keisti ir po išlyginamojo įvarčio, bet norėjo likti ištikimas savo idealams.
„Geriau kalbėti apie A.Žulpos įvartį nei tai, kas nutiko per kitas paskutines minutes. Įmušėme nuostabų įvartį. Gal reikėjo deginti laiką, bet norėjome žaisti sąžiningai – nežiūrėjome laiko stabdymų“, – sakė jis.
Tačiau E.Jankauskas tradiciškai siūlė į situaciją žiūrėti pozityviai: „Kaip bebūtų skaudu ir apmaudu, turime į viską žiūrėti pozityviai. Šios rungtynės turi duoti daug optimizmo – ir mums, ir žiūrovams. Ir nežiūrint į tą skaudžią pabaigą.“
