Populiariausia pasaulyje sporto šaka virto apgailėtinu paveikslu, kuriame be purvo ir gėdos daugiau nieko nematyti. Šviežių vėjų neįnešė nei LFF prezidentas Tomas Danilevičius, nei vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas – liko tas pats senutėlis braškantis vežimas, beviltiškai atsiliekantis netgi nuo futbolo vidutiniokų.
Dejonėmis apie korupciją ar vadybinę impotenciją nieko nepakeisi – reikia radikalių žingsnių, kuriuos pirmiausiai privalo žengti visa federacijos viršūnė, suraitydama atsistatydinimo pareiškimus.
Jei aukšti futbolo veikėjai turėtų bent kruopelę sarmatos, seniai būtų užleidę vietas įpėdiniams, kuriems dėl futbolo labiau skaudėtų širdį, ir tas skausmas verstų ieškoti išeičių iš miglos surakinto akligatvio.
Tačiau užuot prisiėmę atsakomybę ir pasitraukę su orumo likučiais, jie rengia sau apdovanojimų ceremonijas – nuo antradienio LFF I ir II laipsnio ordinais jau padabintos Vykdomojo komiteto narių Stasio Stankaus ir Anatolijaus Stecenko krūtinės.
Prisimenant pastarųjų dešimtmečių betvarkę, Vytauto Dirmeikio ar Kauno mafijos vadeivos Henriko Daktaro draugelio Juliaus Kvedario įžūlumą, įnirtingus LFF bosų siekius likti valdžioje vargu ar galima tikėtis, kad dabartiniai vadukai geranoriškai nusės nuo savo pinigingų krėslų.
Tačiau čia turi įsikišti futbolo visuomenė – padorumo jausmo nepraradę futbolininkai, treneriai, sirgaliai, žurnalistai. Reikia garsiai ištarti „Stop“ tiems, kurie šią sporto šaką nusviedė kaip skudurą į rekordines žemumas. Reikia protestų, piketų, sveiko žiniasklaidos, iškilių žmonių pykčio ir kritikos, kitaip bėdos nejudės iš vietos.
Tikriausiai bus atliekami nauji tyrimai, revizijos ir auditai, tačiau paprastai jie trunka šviesmečius, nė kiek nestabdo puvimo proceso, o juos atliekantiems pareigūnams trūksta principingumo.
Graudžiai atrodė prokuroras Ugnius Vyčinas iš „generalinės“, kelerius metus ieškojęs Futbolo federacijoje pradingusių beveik 300 tūkst. eurų, o galiausiai patikėjęs pasakas primenančiomis tuomečio LFF prezidento J.Kvedaro versijomis, kad futbolininkai tarsi daiktai buvo gabenami automobilvežiais, už tai sumokant privačiai firmai 144 tūkst. eurų. Kad didelėmis sumomis už vertimus buvo pamaitinta žinomo futbolo teisėjo žmona, o už sportininkų masažą – vienas verslininkas.
Negalima laukti, kol viskas paskęs tyrimuose, pokyčių reikia dabar. Federacijos vadovai prieš pasitraukdami galėtų padaryti gerą darbą – bent vienerių metų laikotarpiui suteikti plačius įgaliojimus buvusiems žalgiriečiams Valdui Ivanauskui, Arminui Narbekovui ar į juos panašiems žmonėms, kurių kišenės nėra perpildytos, bet širdys kupinos entuziazmo ir meilės futbolui.
