„Pagrindinis realus mūsų tikslas buvo taikytis į antrąją vietą. Jau daug metų užimame ją, tad nusileisti žemiau būtų labai liūdna. Bet kartu tikėjomės, kad galime įkąsti ir Šiaulių „Gintrai“.
Pagrindinį tikslą pasiekėme, bet kitas taip ir liko neįgyvendintas. Nė karto nelaimėjome ir nesužaidėme lygiosiomis su čempionato nugalėtojomis“, – pirmaisiais įspūdžiais po čempionato dalijosi rezultatyviausia komandos ir čempionato žaidėja (29 įvarčiai), „Kauno Žalgirio“ puolėja Kamilė Vaičiulaitytė.
Sportininkė atskleidė, su kokiomis problemomis susiduria komanda ir kokias viltis puoselėja ji pati, kokį šių laikų futbolininką laiko šios sporto šakos genijumi ir kodėl.
– Kaip manote, kuo Šiaulių „Gintra“ pranašesnė? Ko jums pritrūksta rungtynėse su šiaulietėmis? – „Laikinoji sostinė“ paklausė futbolininkės.
– Mano nuomone, vienas didžiausių jų pranašumų yra legionierės. Iš svetur atvykusios žaidėjos komandoje yra tikrai stiprios, ir mums su jomis labai sunku konkuruoti.
Taip pat manau, kad apskritai jų komandos parengimas yra daug geresnis.
Jos ruošiasi ir Čempionų lygai, vyksta į įvairias pasirengimo stovyklas, jų bendra fizinė forma tikrai labai gera. Mūsų sąlygos kiek kitokios. Nors ir mes treniruojamės, stengiamės, mums nepavyksta joms prilygti.
– Nusileidote tik čempionėms, už visas kitas komandas buvote stipresnės. Kur, jūsų nuomone, didžiausia „Kauno Žalgirio“ komandos stiprybė?
– Lyginant mūsų komandą su kitomis, manau, kad mūsų stiprioji pusė yra tai, jog mes ilgai esame išlaikiusios komandos branduolį. Pokyčiai labai nedideli. Dauguma „Kauno Žalgirio“ žaidėjų yra vyresnės nei kitų komandų žaidėjos.
Galbūt keistai skamba, kai sakau, kad 23 ar 24 metų žaidėjos yra vyresnės, bet A lygoje taip jau yra. Kadangi visos žaidžiame nuo vaikystės, patirties turime tikrai nemažai, ir tai yra mūsų pranašumas.
– „Kauno Žalgiris“ ir Šiaulių „Gintra“ yra visa galva aukščiau už kitas komandas. Ar galima sakyti, kad Lietuvoje trūksta konkurencijos moterų futbole?
– Reikia būti savikritiškiems ir pripažinti tiesą – mums tikrai labai trūksta konkurencijos. Mes dar galime pakovoti su Šiaulių „Gintra“ ir mūsų tikslas yra toks, bet šiaulietėms konkurencijos tikrai per mažai. Jos nori žaisti europiniu lygiu, joms reikia konkurencingų rungtynių, o Lietuvoje tokių nelabai gali būti.
Atotrūkis tarp komandų lygio šiuo metu didžiulis.
– Kodėl tas lygis toks skirtingas?
– Manau, didžiausia problema, kad moterys savo futbolo karjerą baigia įstojusios į aukštąsias mokyklas ir – dar dažniau – pradėjusios dirbti. Todėl lyga tampa labai jauna, todėl taip skiriasi pasiruošimo lygis.
Matau ir dar vieną problemą – Lietuvoje beveik nėra specializuotų mokyklų. Šiuo metu tik Vilniaus Ozo gimnazija suteikia galimybę mergaitėms ir mokytis, ir treniruotis aukštu lygiu. Tokių mokyklų, kurios aprėptų abi sritis, tikrai labai trūksta.
– Čempionate įmušėte net 29 įvarčius ir tapote rezultatyviausia žaidėja. Ar šis laimėjimas jums svarbus? Gal buvo įsimintinų įvarčių?
– Pirmą kartą tapau rezultatyviausia sezono žaidėja, tad man ši asmeninė pergalė tikrai labai svarbi. Kita vertus, aš esu puolėja, todėl privalau realizuoti gerus komandos perdavimus ir dėl to šio pasiekimo nesureikšminu.
Vieno įvarčio išskirti negalėčiau. Man asmeniškai įsimintiniausi ir labiausiai džiuginantys yra lemiami įvarčiai paskutinėmis rungtynių minutėmis.
– Esate ir rinktinės narė. Kur jums labiau patinka – klube ar rinktinėje?
– Galbūt Kaune žaisti paprasčiau, nes viskas sava ir pažįstama, jaučiuosi tam tikroje komforto zonoje. Kita vertus, dauguma rinktinės narių yra kaunietės ir šiaulietės, todėl labai didelio skirtumo nepajaučiame. Dauguma viena kitą gerai pažįstame. Žinoma, sudėtis skiriasi, bet ne iš esmės, todėl visuomet adaptavimosi laikotarpis yra trumpas.
Man asmeniškai rinktinėje labai patinka žaisti, nes lygis šiek tiek aukštesnis, turime galimybę išmėginti jėgas su kitų šalių rinktinėmis.
– Kokie artimiausi planai ir tikslai dabar?
– Sezonas su „Kauno Žalgiriu“ prasidės balandžio mėnesį, tad artimesni planai yra susiję su rinktine.
Kitais metais prasidės atranka į moterų futbolo Europos čempionatą, todėl labiausiai orientuosiuosi į tai. Turėsime daug pasirengimo stovyklų ir rungtynių, o iki jų noriu būti gerai pasiruošusi fiziškai. Manau, kad rimtai pradėsime ruoštis jau nuo vasario mėnesio.
– Kaip atsidūrėte futbole, kodėl jį pasirinkote?
– Galima sakyti, kad tai atsitiktinumas. Mano mokyklos fizinio lavinimo mokytoja buvo ir merginų futbolo trenerė. Kartą ji man pasiūlė prisijungti. Tuo metu mėgau viską išmėginti, bet futbolas – vienintelė sritis, kurioje užsibuvau taip ilgai.
Futbolas – labai dinamiškas sportas, nuolatos kelyje susiduriame su iššūkiais, bet labai smagu būti tam tikros komandos dalimi, susipažinti su naujais žmonėmis.
Kai pradėjau atstovauti rinktinei, atsirado naujų tikslų, kelionių. Visos šios sudedamosios futbolo dalys mane tikrai labai žavi.
– Ar turite futbolininką, kuris jums yra pavyzdys ar net idealas?
– Vaikystėje mane labai žavėjo Ronaldinho – dėl savo įgūdžių valdyti kamuolį. Visuomet bandydavau pakartoti jo veiksmus, mokiausi įvairiausių triukų.
Šiuo metu idealo neturiu, bet kai vyksta diskusijos dėl Cristiano Ronaldo ir Lionelio Messi, aš pasirenku L.Messi. Manau, kad jis – tikras futbolo genijus ir jo talentas didesnis. Jis, turėdamas tokius fizinius duomenis, daro tikrus stebuklus. Manau, kad L.Messi – vienas geriausių ne tik šių, bet ir visų laikų futbolininkų.
