40-metis lietuvis profesionalią karjerą baigė būtent Vilniaus „Žalgirio“ komandoje 2015 metais. Tame pačiame klube jis ir pradėjo savo pirmuosius žingsnius futbole. Dabar D.Šemberas sostinės komandoje bus atsakingas už sporto operacijas.
„Tokios pareigos yra labiau populiaresnės užsienyje, pas mus dar nedažnai pasitaiko. Iš esmės būsiu atsakingas už visą sportinę dalį klube“, – patvirtino D.Šemberas, kuris praeityje yra su Maskvos CSKA komanda į viršų kėlęs UEFA taurės turnyro trofėjų.
Permainos sostinės komandoje prasidėjo po to, kai dvejus metus Lietuvoje A lygos sostą teko užleisti Marijampolės „Sūduvos“ komandai. Be D.Šembero prie komandos prisijungė ir dar vienas buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis. Pastarasis klube užims sporto direktoriaus pareigas.
D.Šemberas sutiko pasidalinti mintimis su lrytas.lt po sugrįžimo į Vilniaus „Žalgirio“ klubą.
– Kokiam laikotarpiui prisijungėte prie sostinės komandos?
– Jeigu atvirai, tai sutartį pasirašėme, bet nežiūrėjau į terminus, tačiau ne tai yra svarbiausia. Reikia žiūrėti kokius tikslus sau keliame.
– Ar jūs gavote iš „Žalgirio“ komandos konkretų pasiūlymą, ar ir pats rodėte iniciatyvą prisijungti prie komandos?
– Aš puikiai pažįstų šį kubą, jo keliamus reikalavimus tiek žaidėjams, tiek klubo darbuotojams. Dabar esu čia, kad prisidėčiau prie komandos vizijų, idėjų ir tikslų įgyvendinimo.
– Ar jūsų apsisprendimui turėjo įtakos, tai kad „Žalgiris“ pastaruosius metus užleido pirmąsias pozicijas „Sūduvos“ komandai?
– Tikrai taip. Aš turiu ambicijų, kad sostinės klubas kitais metais susigrąžintų čempionų vardą. Taip, šita situacija mane pastūmėjo apsispręsti.
– Sporto operacijų sritis gana plati sąvoka. Kokios bus konkretesnės jūsų užduotys komandoje?
– Galime sakyti, kad ir sporto direktorius turi gana plačias funkcijas. Sporto veiklos direktorius turi daug funkcijų. Jos apima netik pirmąją komandą, bet ir antrąją, jaunimo komandas. Būsiu atsakingas už visus su sportu susijusius reikalus. Pavyzdžiui, jau trečiadienį susitiksime su Belgijos atstovais, kurie pristatys įvairias programas jaunimo akademijoms, kurias galės naudoti komandos treneriai. Tai mano atsakomybė.
Reikės peržiūrėti „Žalgirio“ futbolo sportinę sritį, žiūrėsime ką galime patobulinti, kad gautume geresnius rezultatus. Norime auginti savo žaidėjus, pritraukti kuo daugiau lietuvių į komandą. Ilgalaikėje strategijoje norime, kad bent pusę komandos sudarytų savi žaidėjai.
– Kokias pagrindines problemas matote „Žalgirio“ klube šiuo metu?
– Sakyčiau, kaip ir visame Lietuvos futbole – jaunimo akademija. Klubas turi turėti pilną struktūrą. Matau, kad šioje srityje galime ryškiai pajudėti į priekį.
Kitas dalykas yra infrastruktūra. Deja, čia jau sunkiau klubui vienam kažką padaryti, reikės ir miesto pagalbos. Reikia, kad būtų gerinamos sąlygos ne tik „Žalgiriui“, bet ir visiems sportuojantiems Vilniuje.
Realiai klubas yra didelė organizacija, kuri turi plėstis, kurti savo bendruomenę. Turime daug krypčių, kur reikia dirbti: moterų, salės, veteranų futbolas. Ateityje norėtųsi turėti gana plačią klubo struktūrą, tik viskas iš karto nesigaus. Esame nusibrėžę ateities strategiją ir ją vystysime palaipsniui.
– Ateityje galime išvysti ir Vilniaus „Žalgirio“ salės futbolo komandą?
– Pilnai gali būti. Tikrai tikiu, kad turėsime.
– Jūs karjerą „Žalgiryje“ baigėte 2015 metais, o dabar grįžote 2018 metais. Ar pasikeitė klubas per tuos metus?
– Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, jog „Žalgiris“ nelaimėjo pirmos vietos A lygoje. Tai reiškia, kad kažkur praradome tą nugalėtojų instinktą ir turėjome spragų. Dabar norisi tas bėdas ištaisyti ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Norime būti pirmi visur. Turime didelį potencialą ir siekį tapti pažangiausia organizacija Lietuvoje.
– Minėjote infrastruktūros bėdas. Galbūt bus bendradarbiaujama su savivaldybe, kad ateityje „Žalgiris“ turėtų savo namus?
– Manau, kad kai prasidės nacionalinio stadiono statybos, tada bus galima kalbėtis. Toks klubas turi turėti savo namus. Manau, kad nacionalinis stadionas Vilniuje nebus naudojamas tik rinktinės reikalams, kuri per metus kelis kartus ten žaistų. Aš įsitikinęs, kad toks stadionas būtų naudingas ir „Žalgiriui“, todėl reikia išnaudoti šią galimybę.
– Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas sėkmingai tapo savo arenos operatoriumi, dabar siūlosi tokiu tapti ir naujai rekonstruojamame stadione Kaune. Galbūt tokiu keliu žengs ir Vilniaus „Žalgiris“?
– Kol kas nesvarstėme tokios galimybės. Ateityje reikės paskaičiuoti rizikas. Reikia turėti savo apčiuopiamą auditoriją ir jei tokias bus, tikrai svarstysime tokį variantą. Šiai dienai matau daugiau rizikų, nei naudos.
– Kas galėjo lemti prastėjančius „Žalgirio“ lankomumo rodiklius?
– Iš tikrųjų žiūrovų klausimas yra opus ir svarbus, bet jis nuo daug ko priklauso. Matome, kokia situacija Lietuvos futbole. Tas neigiamas įvaizdis daro savo ir žiūrovų nedaugėja.
