Tačiau populiariausias pasaulio žaidimas, vadinamas sporto karaliumi, yra gyvas ir Lietuvoje. Tūkstančiai vaikų ir suaugusių dėdžių laksto po aikštes, spardo kamuolį.
Mes juokiamės, o dažnai ir tyčiojamės iš savo futbolo rinktinių, federacijos, todėl pernai daug kas nepatikėjo savo ausimis, kai išgirdo, jog FIFA suteikė Lietuvai teisę rengti salės futbolo pasaulio čempionatą. Negana to, lietuviai sugebėjo nukonkuruoti Iraną, Japoniją ir Naująją Zelandiją, kurios irgi norėjo būti čempionato šeimininkės.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) teisingai suprato, kad be nacionalinio stadiono didžiajame futbole nepašūkausi, bet šalyje yra prieš 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą pastatytos puikios arenos, tinkamos aukščiausio lygio salės futbolo turnyrams.
Be to, turtingoji FIFA – tai ne FIBA, už atrankos turnyrus renkanti milijonus ir nieko neduodanti. Lietuvai prie salės futbolo reikia prisidėti tik nedidele dalimi biudžeto, bet čia koją jam kyštelėjo jo didenybė krepšinis.
Kai Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sumąstė, kad 3 milijonai eurų šešių komandų atrankos turnyrui yra įkandama suma, Vyriausybė ir Kauno meras iškart padovanojo po milijoną į FIBA kišenę.
O kai LFF paprašė, kad būtų paskirta pinigų specialioms dangoms ir treniruočių arenoms sutvarkyti, iš savivaldybių gavo špygą, o Vyriausybė žada tik dalį reikalingų lėšų, nors visos jos liktų Lietuvoje. Nes FIFA pati apmoka rinktinių atvykimą, apgyvendinimą, transliacijas ir visas kitas išlaidas.
Matyt, kai kam knieti, kad Lietuva patirtų ir organizacinę gėdą rengdama prestižinį FIFA turnyrą.
Tokiu atveju vienintelės Lietuvos futbolo pergalės ir toliau bus iškovotos tik pasaulio benamių čempionatuose arba „Socca“ mažojo futbolo varžybose, kuriose nedalyvauja trys ketvirtadaliai pasaulio šalių.
