Iki teisėjo švilpuko, skelbiančio rungtynių pradžią, klubo „Pullach“ (Vokietija) futbolininkai suglaudę pečius stovėjo ratu.
„Visi privalo žaisti, kiekvienas įlieti ugnies“, – šaukė kapitonas. Jis tyliai skaičiavo: „Viens, du, trys.“ Tyla. Po to pasigirdo garsus „Pergalė“.
Vienas balsų buvo žaidėjo, vilkinčio 6-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius. Jis mūvėjo pirštines ir pašiltintas kelnaites, nes piečiau Miuncheno esančiame Izartalio Pulache tą dieną buvo vos keturi laipsniai šilumos.
Nuo praėjusios vasaros Antonas žaidžia šioje vaikinų komandoje. Dešimt metų iki tol rungtyniavo visose jaunimo lygos komandose kaip mergaitė.
Antonas – transseksualas. Jis negalėjo susitapatinti su savo įgimta lytimi, jautėsi taip, lyg būtų gimęs ne tame kūne.
Futbolas parodė Antonui jo galimybių ribas ir jis metė iššūkį sporto struktūroms. Skirstymas į vyrą ar moterį apibūdina varžybų klasę, lygas, visą profesionalų ir mėgėjų sporto sistemą.
Bet kaip reikėtų elgtis su tokiais žmonėmis kaip Antonas, kuriems sportas dar nesukūrė taisyklių?
Jo virsmas vyriškąja lytimi – tai išsiveržimas iš praeities, būtinas žingsnis. Nepaisant to, Antoną kamavo abejonės: kaip sutiks vaikinai? Ar jis galėtų įsilieti ir išsilaikyti naujoje komandoje?
Dabar vaikinas pašviesintais plaukais daro laisvo žmogaus, sugebėjusio išsiveržti iš jį slėgusios nemalonios naštos, įspūdį.
Kurį laiką A.Dalichau negalėjo sportuoti, juolab žaisti futbolo. Po sportiniais marškinėliais jis slepia spaudžiamuosius tvarsčius.
Vaikinas privalo saugoti krūtinę nuo smūgių: jam neseniai buvo pašalintos krūtys. Šią procedūrą Antonas vadina išsilaisvinimu.
Jis nebežino, kada pradėjo nejaukiai jaustis savo kūne. Mokydamasi antroje klasėje Antonia paprašė bendraklasių vadinti ją Antonu. Nenorėjo eiti į mergaičių tualetą, kantriai ištverdavo valandų valandas.
„Nežinojau, kam galiu, turiu ar privalau priklausyti“, – sakė Antonas.
Kas yra transseksualumas, ilgai nežinojo. 2015-ųjų vasarą Antonas artimiau susipažino su klasės draugu Carlu. Šis jau gydėsi pas specialistą.
„Pažinti tą, kuris jaučia ir siekia to paties, tūkstantį kartų vertingiau nei bet kokio terapeuto konsultacijos“, – pripažino A.Dalichau.
Su Carlu naršė po internetą, ieškojo juos dominančios informacijos. Antonas pradėjo optiškai mažinti savo krūtis, vilkėdamas kažką panašaus į viršutinės kūno dalies korsetą.
Tuo metu A.Dalichau motina, į šeštąją dešimtį įkopusi teisėja, manė, kad tokią dukros elgseną lemia nuotaikų kaita.
Beatrice Dalichau bandė perkalbėti Antonią, stengėsi parodyti, kokių galimybių ji, kaip moteris, turėtų vėliau.
Dukra nesileido į kalbas. Po kelių mėnesių motinai tapo aišku: „Mes palaikysime jos sprendimą arba ją prarasime“, – sakė B.Dalichau dukros tėvui Haraldui Dalichau.
Į pensiją išėjusiam teorinės elektrotechnikos profesoriui ilgą laiką buvo sunku susitaikyti su savo vaiko orientacija.
Tėvas laikėsi atokiai nuo šeimos diskusijų šia tema. Bet nuolat baiminosi, jog vėliau dukra, tapusi vyru, gali priekaištauti, kad neatkalbėjo nuo neteisingo sprendimo.
Bet Antonia tvirtai laikėsi savo pozicijos. 2017-aisiais ji turėjo pirmą susitikimą su Miuncheno universitetinės vaikų ir jaunimo psichiatrijos klinikos specialistu. Tuomet 14-metei, save jau vadinusiai vyrišku vardu, apie seksualinius santykius kalbėjęs gydytojas nurodė gyvenimo ribas.
„Bučiniai, meilė, lytinis aktas – tai klausimai, kurių sau dar nebuvau kėlęs“, – prisipažino Antonas. Per vėlesnius susitikimus su gydytoju Antonas turėjo atsakyti į klausimą, ar jis neabejoja dėl savo sprendimo.
Tuo metu prasidėjo lytinis Antono brendimas. Augo krūtys, kūno pokyčiai vis labiau jį slėgė.
„Kiekvieną dieną atsikėlęs žvilgtelėdavo į pilvo apačią – ten viskas buvo ne taip, kaip jam norėjosi“, – pasakojo A.Dalichau motina apie nelengvą vaiko gyvenimo metą.
Anuomet Antonas dar rungtyniavo mergaičių futbolo komandoje kartu su savo dvyne seserimi Jacqueline. Abi būdamos septynerių pradėjo žaisti „Pullach“ komandoje.
Pradžioje Antonia gynė vartus, vėliau su Jacqueline buvo saugai.
Būdama maža Antonia žaidė su lėlėmis, buvo jautri. Jacqueline – priešingai – nesutramdoma. Dabar vaidmenys pasikeitė, ir tai ją erzino.
„Nebuvau įpratusi, kad Antonia tokia stipri ir turi tiek daug jėgos“, – sakė Jacqueline.
Sesuo nešioja kelių milimetrų trumpumo plaukus, bet dėl neįprastos šukuosenos tėvams nėra ko jaudintis.
Iš pradžių ir Antonas (tuo metu Antonia) nešiojo trumpus plaukus, kuriais daugelį metų išsiskirdavo iš kitų.
Kartą per salės futbolo turnyrą pertraukos metu prie jos prisėdusi vyresnio amžiaus moteris tiesiai paklausė, kodėl jis, vaikinas, žaidžia mergaičių futbolo komandoje. Ji (jis) nežinojo, ką atsakyti.
Daugiau nei prieš dvejus metus Antonia žengė lemtingą žingsnį savo gyvenimui pakeisti – pradėjo vartoti vyriškumą skatinantį hormoną. Kas tris mėnesius dabar suleidžiama injekcija – ir tai privaloma iki gyvenimo pabaigos.
Koks testosterono poveikis, byloja kūnas: pasidarė platesni pečiai, atsirado daugiau spuogų, veidas tapo kampuotesnis.
Kartą per mėnesį Antonas daro savo balso įrašą ir palygina su ankstesniais. Jacqueline džiaugiasi, kai išgirsta pagilėjusį jo balsą. Jis yra toks, kokį tikimasi išgirsti iš jauno Antono amžiaus vyriškio.
Nors seserį ir Antoną džiugina jo kūno pokyčiai, sporte daugėja konfliktų. Prieš dvejus metus per vienas „Pullach“ rungtynes 16-metis saugas Antonas puikiai žaidė. Jis išvaizda vargu ar skyrėsi nuo vaikino.
Bet hormonų poveikis Antonui kelia ir problemą: vaikinams jis dar nėra visavertis vaikinas, bet nebėra ir mergaitė.
Ant vejos išbėgus abiem komandoms, prie Antono prisiartinęs varžovų treneris pareikalavo parodyti asmens pažymėjimą. Paaiškinti mėgino Antono komandos treneris.
Kai po 17 minčių jis įmušė įvartį, varžovų komandos treneris šėlo ir protestavo. Antono komanda laimėjo rezultatu 3:2. Jis jautė didelį pasitenkinimą savimi, kad įmušė vieną įvartį.
Sportininkams yra svarbu lytis. Pasak Kelno (Vokietija) sporto mokslo specialisto Hanso Jurgeno Tritschokso, moterų žaidimas trečdaliu lėtesnis nei vyrų.
Didesnį vyrų futbolo greitį lemia didesnė raumenų masė, kurią vyrai pradeda auginti po lytinio brendimo.
2017 metais per bandomąsias rungtynes JAV pasaulio futbolo čempionės neturėjo jokių galimybių laimėti prieš Dalaso jaunių komandą – 2:5.
Futbolo rungtynės suteikia nemalonių akimirkų ir Antono seseriai Jacqueline. Ji prisimena žiūrovus, susispietusius vejos pakraštyje ir apžiūrinėjančius jos brolį. Per rungtynių pertrauką jie klausinėjo Antono, ar dabar jis mergaitė, ar berniukas. Sporto aikštėje jaunuoliai šaukė „Transe“ (tai transseksualo trumpinys).
Toliau tęsiant gydymą hormonais bus galimas Antonios virsmas vaikinu. Bavarijos futbolo sąjunga jai ir jos treneriui gali pasiūlyti tik vieną išeitį: jos lytis nurodyta pase, ir tai galioja.
Antonas nedaro nieko neteisėto, jei kaip Antonia toliau žaidžia mergaičių komandoje. Nepaisant to, jis jaučiasi esąs ne ten, kur jo vieta.
Transseksualumas daugeliui su juo susidūrusių – didelė asmeninė našta. Ją dažnai dar labiau sustiprina aplinkinių, nežinančių, kaip tai turėtų vertinti, bejėgiškumas.
Prie Vokietijos futbolo sąjungos darbuotojos Claudios Krobitzsch veiklos sričių priklauso ir lyčių įvairovės klausimai.
Su transseksualumu susijusią problemą Vokietijos futbolo sąjunga kol kas sprendžia tik keisdamasi patirtimi.
Ateityje C.Krobitzsch pageidautų kontaktinio asmens visuose šalies futbolo klubuose transseksualumo temai aptarti.
Kad Antonas galėtų vėl žaisti futbolą nejausdamas priešiškumo, jam lieka laukti asmens statuso pakeitimo. Sutrumpinus jo vardą dviem raidėmis (Antonia – Anton), jis praėjusių metų pavasarį formaliai tapo vyru.
Antonas pasirinko ir antrąjį vardą – Jonathanas. Jis buvo įrašytas į jo brandos atestatą, kurį gavo 17-os, nes peršoko vieną klasę. Dabar Antonas studijuoja elektrotechniką.
Jam seniai tapo aišku, kad niekada neturės trokštamo kūno. Jis dar nežino, ar prireiks kitų operacijų. Dėl jų apsispręs vėliau, nes sudėtingi chirurgo įsikišimai į kūną gali turėti pasekmių iki gyvenimo pabaigos.
Kai futbole tapo vaikinu, naujoji komanda šiltai sutiko Antoną. Kai kurie žaidėjai Antoną pažinojo iš matymo, kai jis dar buvo Antonia. Jų nuomone, svarbiausia, kad vaikinas gerai žaidžia, o visa kita nesvarbu.
„Pirmąją treniruotės dieną jaučiausi kaip kiekvienas komandos naujokas“, – sakė Antonas.
Sprendžiant transseksualumo problemą neliko nuošalyje Berlyno futbolo sąjungos skyrius. Pagal jų pradėtą naują projektą Vokietijos sostinėje gyvenantys asmenys, kurie nesijaučia priklausantys vyrų arba moterų lyčiai, patys nuspręs, kokią komandą norėtų pasirinkti.
Be to, tokie kaip A.Dalichau, pasukę lyties keitimo keliu, įgyja teisę žaisti komandoje kaip tos lyties asmenys, į kurią siekia būti panašūs savo kūnu.
Šis Berlyno futbolo sąjungos skyriaus sprendimas – pirmasis žingsnis suteikiant daugiau vienodų teisių transseksualams ir tarplyčiams asmenims sporte.
„Malonu žinoti, kad šia linkme kažkas vyksta“, – džiaugėsi Antonas.
