Kiek vėliau „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė tokias šnekas pavadinimo „informacinėmis šiukšlėmis“.
„Treneris turi dar metus galiojančią sutartį. Jis pats patikino, kad konkrečių pasiūlymų nėra gavęs. Klubas taip pat jokių užklausų dėl trenerio negavo. Todėl pranešimus apie jo išėjimą vadinčiau „informacinėmis šiukšlėmis“, į kurias nekreipiame dėmesio“, – interviu metu klubo svetainei sakė „Žalgirio“ vadovė.
Tuo tarpu pats A.Baga bendraudamas su pressball.by žurnalistu Vladimiru Pirogu atskleidė, kad pokalbis su Kazachstano klubu buvo, tačiau apie konkrečius susitarimus šnekėta nebuvo.
„Būsiu atviras – kontaktų ir susidomėjimo iš jų pusės buvo. Tačiau reikia grįžti namo ir viską pasverti. Su „Žalgiriu“ aš turiu galiojančią sutartį“, – savo šalies žiniasklaidai sakė A.Baga.
Lrytas.lt pateikia įdomiausias „Žalgirio“ stratego mintis apie sezoną Lietuvoje ir savo ateitį.
– Dėl COVID-19 protrūkio „Sūduvos“ komandoje sezono finišas užtruko. Kaip atrodė tas mėnesis laukimo?
– Tarp rungtynių su „Banga“ ir „Sūduva“ turėjome 24 dienų pertrauką. Pradžioje buvo suplanuota žaisti lapkričio 8 dieną, legionieriai iš anksto pirkosi bilietus namo. Atsižvelgiant, kad dabar itin sudėtingas metas keliauti, o jiems teko grąžinti bilietus ir prarasti pinigus, tai prisidėjo neigiamai iš psichologinės pusės.
Mes negalėjome rengti draugiškų rungtynių, kiti klubai jau atostogavo, be to, tai būtų papildoma riziką dėl koronaviruso. Mes bandėme palaikyti žaidimo tonusą, žaidėjai sėdėjo ant lagaminų, o laikas slinko labai lėtai. Rungtynių datos nukėlimai sujaukė planus ir kainavo man nervų.
– Kaip žaidėjai atsilaikė tokioje situacijoje?
– Treniruočių procese bandėme jas trumpinti, bet daryti intensyvesnes. Po jų užsakydavome užkandžių, kad žaidėjai dar kažkiek papildomo laiko pabūtų kartu, pabendrautų. Nors Lietuvoje situacija dėl koronaviruso nėra tokia sudėtinga, tačiau Vilniuje kino teatrai uždaryti, maistą galima pasiimti tik išsinešimui, tad apie komandos ryšių stiprinimą sunku kalbėti.
Mes bandydavome kuo daugiau bendrauti su žaidėjas, norėjome, kad jie negalvotų apie namus. Pasikartosiu, psichologiškai, kai visi jau atostogauja, o tu dar lauki, buvo labai sunku. Džiugu, kad po pergalės klubas sureagavo tinkamai ir jau sekančią dieną aštuoni žaidėjai buvo išleisti namo.
– Rungtynės prasidėjo tylos minute.
– Pagerbėme mirusį Marių Žaliūką. Jis taip yra žaidęs „Žalgiryje“, daugelis pažįstami, o Saulius Mikoliūnas su juo bendravo nuo vaikystės.
– Lemiamose rungtynėse jums buvo reikalinga tik pergalė, todėl ir spaudėte varžovus nuo pat susitikimo pradžios?
– Nebuvo laiko delsti, atsižvelgiant į varžovą būklę. „Sūduva“ rimtai užsikrėtė koronavirusu, o mums pavyko išvengti to. Gyvenimas sostinėje kupinas pagundų kažkur išeiti ir papulti į į šią bėda, tačiau mūsų medicinos personalas atliko puikų darbą. Iš viso mes testavomės septynis kartus sezone ir neturėjome nei vieno teigiamo atvejo.
– Ar buvo sunku žaisti tokias rungtynes be žiūrovų?
– Tą žinojome iš anksto. Tačiau stadionas yra tokioje vietoje, kur už tvoros galima stebėti rungtynes. „Žalgirio“ sirgalių palaikymas buvo girdimas, matėme jų pergalės liepsnas. Vėliau žaidėjo bėgo prie jų, kalbėjosi, fotografavosi. Mes jautėme palaikymą, sirgaliai buvo ir prieš treniruotę susirinkę rungtynių dieną.
– Ar mieste buvo audringai švenčiamas iškovotas titulas?
– Mano asistentas Valerijus Tarasenko namo grįžo pėsčiomis per centrą ir nepastebėjo kažkokio audringo šventimo. Tačiau dabar karantinas, viskas uždaryta. Vasarą buvo kitaip, miestas buvo gyvesnis, veikė kavinės, barai.
Aš pats jau už kelių valandų buvau namie šalia savo vaikų.
– Kuris „Žalgirio“ žaidėjas yra sirgalių numylėtinis?
– Lietuvių kalbos nemoku, tad vietinės spaudos neskaitau. Tačiau vertinant tai ką mačiau, jie mėgsta visus. Aišku, daugiau dėmesio sulaukia vietiniai žaidėjai, ypač tie, kurie žaidžia rinktinėje.
– „Žalgiris“ LFF stadione jau laistė pergalės šampaną iš karto po teisėjo švilpuko, tačiau yra teigiama, kad blogas įprotis ruoštis iš anksto švęsti.
– Lietuviai taip nemano.
– Kitą sezoną „Žalgiris“ žais Čempionų lygoje. Išvysime jūs šiame turnyre ar vyksite treniruoti „Aktobe“ klubo?
– „Žalgirio“ laukia Čempionų lyga, tai puiku. Kas dėl „Aktobe“, tai būsiu atviras – kontaktų ir susidomėjimo iš jų pusės buvo. Tačiau reikia grįžti namo ir viską pasverti. Su „Žalgiriu“ aš turiu galiojančią sutartį. Mums dar reikia susėsti ir pakalbėti ramiai apie antrus metus, niekur neskubant. Jei išvyksiu, tai išvyksiu, bet jei liksiu, turime aptarti kelis dalykus.
– Ar pavyko per metus integruotis į Lietuvos visuomenę?
– Ji skiriasi nuo mūsų, tačiau aš nesijaučiau, lyg būčiau nepažįstamas. Neturėjau jokių bėdų, todėl ir laikas greitai bėgo. Nekilo jokių bėdų dėl apgyvendinimo, bendraujant su žmonėmis.
– Kas yra kalbama Lietuvoje apie situaciją Baltarusijoje?
– Lietuviai seka įvykius mūsų šalyje ir žino dabartinę situaciją.
– O kaip jaučiatės Jūs?
– Sunku ir skausminga žiūrėti į tai, kas vyksta Minsko gatvėse. Nors ir nesu ten, bet man toks vaizdas nepatinka visiškai.
– Lietuvoje buvo daug kalbėta, kad lemiamos rungtynės vyko per rinktinių pertrauką ir Valdas Urbonas Baltarusijoje negalėjo remtis kertiniais žaidėjais iš „Žalgirio“ komandos.
– Federacija daug kalbėjosi su „Žalgirio“, „Sūduvos“ vadovais ir V.Urbonu. Mes buvome pasiruošę žaisti spalio 31 dieną. Tuomet žaidėjai būtų ramiai pasiruošę Tautų lygos dvikovoms. Tačiau taip buvo nuspręsta ir tai ne mūsų kaltė. Atiduoti keturis komandos pagrindo žaidėjus ir auksinį mačą žaisti be jų? Tai būtų nelogiška mūsų atžvilgiu, ypač žinant, kad iš „Sūduvos“ į rinktinę nėra kviečiamų futbolininkų. Kiekvienas šioje situacijoje turi savo tiesą.
Natūralu, kad klubas turėjo savo pageidavimą – žaisti pilnos sudėties
– Koks yra „Žalgirio“ biudžetas?
– Jei atvirai, tai net nežinau. Žaidėjų algos yra pakankamai gerame lygyje. Lyginant su Baltarusijos stipriausiais klubais, manau, kad „Žalgirio“ biudžetas ir algos yra mažesnės.
