„Viską mesti po tokio gražaus sezono? Beveik negalvojau apie tai. Jaučiu, kad dar galiu, o komandos vadovų pasitikėjimas po tokio sezono motyvuoja dar labiau. Nors iš šeimos gaunu spaudimo dėl niekaip nesibaigiančios karjeros, bet futbolas mano kraujyje ir palikti jo nenoriu. Kitas dalykas – noriu, kad augantis sūnus mane matytų žaidžiantį. Reziumuojant, aš pats noro turiu, „Šilas“ manęs dar nori, tad kodėl gi ne?“, – retoriškai klausė R.Beniušis.
Ironiška, bet puolėjas apie karjeros pabaigą pirmąkart rimčiau pagalvojo dar prieš aštuonerius metus. Po etapo Marijampolės „Sūduvoje“ tuomet 32-ejų puolėjo paslaugų niekam nebereikėjo.
„Taip, tuo metu buvo lūžio taškas, kai galvojau, kuo toliau reiks užsiimti gyvenime. Ir kol galvojau, sulaukiau kvietimo prisijungti prie „Kruojos“, nuvažiavau, daug kam netikėtai tapome šalies vicečempionais ir pajutau, kad prasideda mano antroji jaunystė. Dar po kelerių metų su „Šilu“ tapome Pirmos lygos nugalėtojais, tad ir toliau galėjau mėgautis tuo, ką darau. Aišku, reikia pabrėžti, kad man labai pasisekė, jog niekada neturėjau rimtų traumų. Galvoju, kad tai pagrindinė priežastis, dėl ko galiu žaisti būdamas keturiasdešimties“, – pasakojo puolėjas.
Praleidęs dvejus metus „Šile“, futbolininkas išvyko į „Šilutę“, vėliau į „Panerį“, o tada ir vėl sugrįžo į Kazlų Rūdą.
„Subyrėjus „Paneriui“, paskambino „Šilo“ vadovai ir aiškiai pasakė, kad ne namie sėdėčiau, o važiuočiau ir padėčiau jiems (šypsosi). Pamenu, tuomet jie pažymėjo, kad klubas yra išsivalęs nuo „baisių žmonių“, nori versti naują lapą ir užmiršti tai, kas buvo.
Pagalvojau, kad šalia namų, tai pasiūlymas geras. Jau pirmajame sezone užėmėm antrąją vietą. Jaučiau, kad motyvacijos netrūksta, dar turiu ką parodyti jaunimui, todėl likau ir antram sezonui. Tame sezone visiškai pelnytai iškovojome nugalėtojo titulą ir, labai svarbu, sportiniu principu išsikovojome vietą tarp Pirmos lygos ekipų“, – pasakojo „Šilo“ lyderis.
Prieš naująjį sezoną, Kazlų Rūdos reprezentacinė komanda spėjo sužaisti penkerias rungtynes. Per jas R.Beniušis pasižymėjo keturiais tiksliais smūgiais.
„Šiek tiek einu su baime, nes suprantu, kad čia savęs reiks atiduoti daug daugiau. Nesu tikras, ar ištempsiu po 90 minučių, tačiau turiu trenerių ir komandos draugų palaikymą. Viena vertus – tai malonu, kita vertus – tiesiai šviesiai sakau, kad tie, kurie labai daug tikisi, pažiūrėtų į mano pasą.
Aišku, po tų kontrolinių rungtynių, supratau, kad galime žaisti, o aš asmeniškai supratau, kad prie komandos rezultato galėčiau prisidėti 10 – 12 įvarčių. Jei jau lieku žaisti, tai noriu tai daryti šimtu procentų. Aišku, atsiranda tokių, kurie sako, kad įmušiu 20 įvarčių, bet jiems atsakau, kad baigtų bajerius (šypsosi).
Vis tik, skirtumas tarp Pirmos ir Antros lygų yra nemažas. Didžiausias – greityje. Aš pats greičiu nenustebinsiu. Kita vertus, bėgioti be minties nėra prasmės, kitąkart stovėdamas gali padaryti daugiau. Juk senas arklys vagos negadina“, – sakė R.Beniušis.
