Tik pirmos vietos laimėtojai iškovos iš karto teisę važiuoti į finalinį turnyrą Katare. Antroji pagal pajėgumą ekipa dar galės patekti į svarbiausias varžybas, nugalėjusi atkrintamosiose dvikovose su kitos Europos grupės antrąja komanda.
Lietuvos rinktinės laukia aštuonerios rungtynės su įdomiais varžovais. Pradėsime Šveicarijos rytuose, aukščiausiai tarp visų šios šalies ekstra klasės futbolo arenų pastatytame stadione (700 m virš jūros lygio).
18 tūkstančių vietų stadionas, kuris iki 2016 metų vadinosi „AFG arena“, buvo atidarytas 2008 metais. Jo ir prisišliejusio prie jo prekybos centro statyba kainavo 340 milijonų Šveicarijos frankų. Stadiono veja – natūralios žolės.
Sankt Galeno „Kybunpark“ arena kurioje nors nedidelėje šalyje tiktų kaip nacionalinis stadionas.
Mūsų šalies reprezentantai čia jau žaidė vieną kartą – 2014 metų lapkričio 15 dieną jie 0:4 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei Europos pirmenybių atrankos rungtynes.
Pradžia buvo nebloga, po pirmo kėlinio rezultatas buvo 0:0, bet antrajame, po nelaimingai į savo vartus vartininko Giedriaus Arlauskio pasiųsto kamuolio, prasidėjo svečiams liūdnoji dalis. Fabianas Schaeras ir du sykius Xherdanas Shaqiri mušė įvarčius.
Bandymas atsirevanšuoti Vilniuje – mažame, jaukiame, medžių ir kalvų apsuptame LFF stadione 2015 metų birželio 14 dieną iš pradžių (po Fiodoro Černycho įvarčio) teikė drąsių vilčių, bet Josipo Drmičiaus ir Xherdano Shaqiri pataikymai apvertė rezultatą: gausiai atvykusių Šveicarijos futbolo aistruolių džiaugsmui svečiai laimėjo 2:1.
Pirmą kartą su Šveicarija žaista senų senovėje: 1924 metų gegužės 25 dieną Paryžiaus olimpiadoje. 1/16 finalo dalies rungtynes šveicarai laimėjo 9:0. „Pershingo“ stadione jas stebėjo apie 8 tūkstančius žiūrovų.
Jau 2 minutę Paulius Sturzeneggeris įspyrė pirmą kamuolį į lietuvių vartus. Vėliau jis tai atliko dar tris kartus. Maxas Abegglenas pasižymėjo trimis įvarčiais. Dar mušė Walteris Dietrichas ir Rudolfas Ramseyeris.
Tai buvo Lietuvos rinktinės pirmosios oficialios tarptautinio turnyro rungtynės. Pirmasis blynas prisvilo. Iki šiol tai skaudžiausias Lietuvos nacionalinės ekipos pralaimėjimas oficialiose varžybose. Iki šiol tai stambiausia Šveicarijos rinktinės pergalė.
Beje, tame olimpiniame turnyre po lengvos pergalės prieš lietuvius šveicarai šauniai tęsė kovą: aštuntfinalyje, po pakartotinių rungtynių, įveikė tais laikais stiprią Čekoslovakijos rinktinę (1:1 ir 1:0), ketvirtfinalyje nugalėjo Italiją (2:1), pusfinalyje Švediją (2:1) ir tik finale, Paryžiaus „Colombes“ stadione, stebint 40 tūkstančių žiūrovų, neatsilaikė prieš fantastišką Urugvajaus ekipą (0:3). Sidabro medalius jie parsivežė namo. Tai aukščiausias visų laikų Šveicarijos futbolo pasiekimas.
Tos komandos jėgą įrodo ir draugiškų rungtynių rezultatai: prieš varžybas su lietuviais šveicarai 1924 metais įveikė vengrus (4:2), danus (2:0), prancūzus (3:0). Kai kurie futbolo istorijos žinovai vadina 1924 metų Šveicarijos rinktinę stipriausia visų laikų tos šalies nacionaline ekipa.
Beje, patys šveicarai yra du kartus pralaimėję rezultatu 0:9 (tai jų skaudžiausi pralaimėjimai). 1909 metais juos taip Bazelyje sutriuškino anglai, o 1911 metais Budapešte vengrai.
Per įvykusias trejas rungtynes Lietuvos futbolininkai žaisdami su šveicarais patyrė tris pralaimėjimus bendru rezultatu 1:15. Vidutinis rezultatas gautųsi 0:5. Įvertinant sėkmingus Lietuvos ekipos pasirodymus svečių aikštėse praeitą rudenį tikėtina, kad po sekmadienio rungtynių Sankt Galene vidutinis rezultatas bus geresnis.
Beje, Lietuvą ir Sankt Galeną sieja ne tik futbolo, bet ir muzikos ryšiai: nuo 2018 metų šio miesto simfoniniam orkestrui vadovauja lietuvių dirigentas Modestas Pitrėnas.
Šveicarijos rinktinė 11 kartų dalyvavo pasaulio pirmenybių finaliniuose turnyruose, tarp jų keturiuose paskutiniuose.
Aukščiausias pasiekimas – dalyvavimas ketvirtfinalyje 1934, 1938 ir 1954 metų čempionatuose. Pastarajame, kuris vyko jų šalyje, Šveicarijos ir Austrijos futbolininkai Lozanos stadione pasiekė rekordinį įvarčių kiekį – net 12 (austrai laimėjo 7:5, nors šveicarai pradžioje pirmavo 3:0). Gal tam turėjo įtakos labai karštas oras.
Rezultatas, kuriuo šveicarai didžiuojasi – lygiosios 2:2 su Brazilijos rinktine 1950 metų pasaulio čempionate San Paulo stadione. Brazilų futbolininkai iki lemiamų nesėkmingų rungtynių su Urugvajumi triuškino visus varžovus, tik Šveicarijos rinktinė atsilaikė.
Futbolo taktikos, žaidimo schemų vystyme Šveicarija atkreipė į save dėmesį pokario metais, kai treneris Karlas Rappanas sukūrė „Šveicarišką spyną“ – sutankintos gynybos sistemą, kurią italai vėliau patobulino ir pavertė savo sunkiai pramušama „Catenaccio“.
Šveicarijos futbolo sąjunga negali didžiuotis reikšmingomis savo futbolininkų pergalėmis (nė karto nei rinktinė, nei klubai nelaimėjo svarbaus tarptautinio turnyro), bet organizuojant futbolo veiklą labai aktyvi. Ji įkurta dar 1895 metais, buvo tarp FIFA (Tarptautinės futbolo federacijos) steigėjų 1904 metais.
1954 metais surengė penktąjį pasaulio futbolo čempionatą, kuris pirmą kartą buvo rodomas per televiziją. 2008 metais kartu su Austrija organizavo Europos futbolo pirmenybes.
Dabar Šveicarijos teritorijoje yra FIFA ir UEFA (Europos futbolo sąjungos) būstinės. Svarbiausia, ką reikėtų pamatyti futbolo gerbėjui Šveicarijoje – FIFA pasaulio futbolo muziejus Ciuriche, įkurtas prieš penkerius metus.
