„Yra neblogų pasiūlymų, kol kas dar anksti kalbėti, nes pagrindinis veiksmas vyks sausio mėnesį, bet neslėpsiu, kad taikinys – užsienis“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ryškiai šiemet spindėjęs 21-erių futbolininkas.
Proveržio sezono laurai – naujajam treneriui
K.Uzėla Lietuvos A lygos čempionų komandoje – Vilniaus „Žalgiryje“ – sužaidė 35 rungtynes, tapo vienu iš pagrindinių titulo kalvių ir buvo išrinktas antru geriausiu komandos žaidėju, nusileidęs tik Hugo Videmontui, kuris sugebėjo A lygoje pelnyti daugiausiai įvarčių ir atlikti daugiausiai rezultatyvių perdavimų.
187 cm ūgio futbolininkas buvo patikimiausias varžovų atakų griovėjas vilniečių gretose, o jas sugriovęs iškart pradedavo savo komandos puolimą protingais perdavimais laisviems žmonėms ir žinoma, dėl savo ūgio standartinėse situacijoje reikalaudavo papildomo varžovų dėmesio. Toks vilniečio žaidimas leido jam debiutuoti ir Lietuvos futbolo rinktinėje.
Už puikų savo sezoną K.Uzėla dėkojo sausio 11 dieną po gandais apaugusio „Žalgirio“ sprendimo į klubą atvykusiam Vladimirui Čeburinui. 2016-2019 metais Marijampolės „Sūduvą“ į aukštumas pakylėjęs 56-erių strategas perėmė vadžias iš baltarusio Aleksejaus Bagos.
„Daugiausiai įtakos proveržio sezonui turėjo treneris. Nuo pat pirmųjų dienų jaučiau jo pasitikėjimą ir žinojau, kad turėsiu vietą savo komandoje. Nuo pirmųjų dienų nežinojau, kad turėsiu nuolatinę vietą startinėje sudėtyje, tačiau sulaukiau daug dėmesio iš jo. Aišku dar subrendau metais, bet pagrindinius nuopelnus atiduočiau treneriui“, – pasakojo K.Uzėla.
Keistai atrodęs reikalavimas virto įvarčiais ir keliu į sėkmę
Anksčiau stebint K.Uzėlą buvo galima spėlioti, kurios pozicijos futbolininku jis taps – centro ar atraminiu saugu, o gal krašto ar centro gynėju. Pats žaidėjas sako, kad jis nuo mažens treniravosi žaisti atraminio saugo pozicijoje, o V.Čeburinas Lietuvos talentu pasitikėjo ir leido jam žaisti būtent jo norimoje pozicijoje.
„Nuo mažens mano pagrindinė pozicija buvo atraminio saugo. Lietuvos rinktinėje rungtyniaudavau daugiau centro gynėjo pozicijoje. Grįžus iš Italijos į „Žalgirį teko ir krašto gynėju pabuvoti, – sakė K.Uzėla. – V.Čeburinas pastatė mane į atraminio saugo poziciją, kuri man labiausiai tinka ir patinka ir kai nebuvo tokio mėtymosi per 10 pozicijų, kai žinojau savo darbus ir paskirtas užduotis, tai ir prisidėjo prie gero sezono.“
K.Uzėla pasakojo, kad patogiai jautėsi ir A.Bagos vairuojamame „Žalgiryje“, kuris tuomet iškovojo ir Supertaurę, ir Lietuvos futbolo A lygą. Tačiau V.Čeburino drausmės reikalavimas turėjo didžiausią įtaką.
„Jis yra kur kas griežtesnis. Jo reikalavimai – visiškai skirtingi“.
„Labiausiai V.Čeburinas išsiskyrė savo disciplina. Jis yra kur kas griežtesnis, iš jo yra visiškai skirtingi reikalavimai. Negaliu sakyti, kad A.Baga buvo prastas treneris, tačiau V.Čeburinas su savo disciplina moka išsireikalauti ko nori iš žaidėjų, tą buvo galima matyti ir Pakruojo „Kruojoje“ ir „Sūduvoje“, dėl to ir pasiekė visur rezultatus“, – pagyrų treneriui negailėjo saugas.
V.Čeburinas Lietuvos futbole su pertraukomis sukosi ilgą laiką. 2014 metais specialistas iš Kazachstano vadovavo jau išnykusiai „Kruojos“ ekipai, o jo pasibuvimas „Sūduvoje“ šio klubo metraštyje paliko ypatingą įrašą. Kaip K.Uzėla sako, visos trenerio komandos išsiskyrė viena ryškia detale – dideliu dėmesiu standartinėms situacijoms.
„Nebuvau matęs, kad kuris treneris tiek dėmesio skirtų standartinėms situacijoms. Nemeluosiu, pradžioje sezono tai atrodė keistai, nes treniruotėse visados norisi žaisti vadinamus kvadratus, plotus, o čia turėjai stovėti prie kampinių ir daužyti tą kamuolį su galva, – pasakojo K.Uzėla. – Bet kaip vėliau pasimatė, mums tie standartai išties padėjo. Pats keturis iš penkių įvarčių A lygoje pelniau po standartinių situacijų. Jeigu tai duoda rezultatą, kodėl to nedaryti?“
Žygis Europoje ir ilgas proveržio laukimas
Vilniaus „Žalgiris“ šį sezoną turėjo ilgą žygį Europoje ir net kelis šansus užsitikrinti vietą Europos konferencijų lygoje, tačiau sostinės klubui pritrūko to lemiamo žingsnio.
Iš pradžių vilniečiai bendru rezultatu 0:1 nusileido Slovėnijos „Mura“ ekipai, o vėliau 2:3 neprilygo Budės „Glimt“ klubui iš Norvegijos, kuri Konferencijų lygoje jau spėjo pasižymėti skambia – 6:1 pergale prieš „AS Roma“ klubą.
K.Uzėla neslepia, kad po tokių skaudžių nesėkmių atmosfera komandoje nebuvo gera, tačiau laiku atėjusi rinktinių pertrauka leido žaidėjams susigyventi su realybe.
„Situacijos A lygos lentelėje tiksliai nepamenu, rodos atsilikinėjome ir buvome mažiau sužaidę rungtynių, tačiau atmosfera po rungtynių Norvegijoje buvo labai prasta, – pasakojo futbolininkas. – Su komanda kalbėjome, kad laukia rungtynės su Alytaus „Dainava“ ir privalome visą dėmesį sutelkti ten. Vėliau sekė rinktinių pertrauka ir, kaip sakoma, laikas gydo žaizdas. Tai įveikėme „Dainavą“, kas išvažiavo į rinktines, kas pailsėjo ir tada žinojome dėl ko kovojome. Aišku buvo tų pakilimų ir nuopuolių, bet svarbiausia, kad pavyko laimėti A lygą“, – ne pačią smagiausią sezono atkarpą pakomentavo saugas.
K.Uzėla pasakojo, kad „Žalgirio“ futbolininkams sudėtingu metu susitvarkyti padėjo ir komandos kapitonas Saulius Mikoliūnas, kuriam į pagalbą atėjo net ir legionieriai.
„Pagrinde vyresni žaidėjai – S.Mikoliūnas, Mantas Kuklys ir Ivanas Tatomirovičius, kuris, nepaisant to, kad užsienietis, bet puikiai įsiliejo į komandą ir buvo vienas iš kapitonų. Tai sakyčiau jiems labai gerai pavyko pakelti komandą, kai to reikėdavo, bet mokėjo ir sustabdyti žaidėjus, kad jie „neužkaifuotų“, – komandos veteranų darbą už aikštės ribų įvertino K.Uzėla.
„Žalgirio“ sezono startas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Supertaurė buvo pralaimėta „Panevėžio“ futbolininkams, o po pirmojo A lygos turo – 9-erių rungtynių – vilniečiai jau buvo patyrę pralaimėjimą bei tris rungtynes sužaidę lygiosiomis, tad turnyro lentelėje rikiavosi tik ketvirtoje pozicijoje.
K.Uzėlos teigimu, pakeitus tokį kiekį žaidėjų komandai trūko vienas kito supratimo ir tam reikėjo daug laiko. Saugas teigia, kad pilnai komanda susilipdė tik sezono pabaigoje.
„Sezono gale jau visi buvome apsipratę. Kai būna sezono pradžia ir buriasi naujas kolektyvas, pasikeitus pusei komandos reikia laiko susilipdyti. Tai manyčiau pilnai susilipdyti pavyko tik sezono gale. Nesakau, kad vasarą ir sezono pradžioje buvo blogai, bet kaip aikštėje buvo matyti, tikra komanda buvo tik sezono gale, kai pilnai ėjome vienas už kitą ir tai parodė rezultatai“, – situaciją komentavo futbolininkas.
Dėkojo sirgaliams
K.Uzėla per savo gana trumpą profesionalo karjerą, kurią pradėjo 2017-aisiais, spėjo debiutuoti ir UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynėse, iškovoti du Lietuvos futbolo A lygos trofėjus bei laimėti LFF taurę ir Supertaurę.
Tarp triumfo akimirkų K.Uzėlai įsiminė ir tai, kas vyksta šalia aikštės. Futbolininkas iškart pabrėžė, kad jam įstrigs „Žalgirio“ sirgalių „Pietų IV“ palaikymas per rungtynes su Budapešto „Ferencvaros“.
„Šių metų A lygos titulas tikrai įsimintinesnis už praėjusių metų, nes praėjusį kartą buvau rinktinės stovykloje ir net nepavyko aikštėje pasidžiaugti tuo trofėjumi. Pernai buvo Supertaurė, o tai buvo pirmasis mano trofėjus profesionalaus futbolininko karjeroje, tai tas trofėjus gana daug emocijų sukelia, – sakė K.Uzėla. – Iš šio sezono turbūt labiausiai įsiminė iškovotas čempionų titulas, kai ji iškovojus supranti, kad visi darbai baigti ir gali ilsėtis. Ir žinoma debiutas Čempionų lygoje startinėje sudėtyje, kuris buvo visai vykęs. Ta visa atmosfera kurią kūrė „Pietų IV“ buvo įspūdinga ir mėgavomės kiekviena akimirka.“
Sulaukia įvairių pasiūlymų
K.Uzėla jau yra spėjęs paragauti legionieriaus duonos. Būdamas 18-os lietuvis buvo paskolintas Italijos „Serie B“ komandai Feraros SPAL. Po metų Karolis grįžo į Lietuvą.
„Tas išvykimas į užsienį jau atrodo ant nosies kabo nuo 18 metų. Nuolatos yra kažkokių pasiūlymų, bet kai turi galiojančią sutartį, išvykti nėra lengva – yra išpirka, klubai derasi ir nevisada jiems pavyksta susitarti. Taip buvo ir su Italija“, – paaiškino jis.
Tačiau K.Uzėlos sutartis su Vilniaus „Žalgiriu“ po šio sezono baigėsi, tad futbolininkas gali jau laisvai ieškoti kitos karjeros stotelės. Karolis turi pasiūlymą likti „Žalgiryje“, bet jo pagrindinis tikslas – išvykti į stipresnę lygą.
„Pirmiausiai žiūrėsiu į užsienį, yra neblogų pasiūlymų, bet turiu pasiūlymą ir iš „Žalgirio“. Kol kas dar anksti kalbėti, nes pagrindinis veiksmas vyks sausio mėnesį, bet neslėpsiu, kad pagrindinis taikinys yra užsienis, – apie perėjimų situaciją kalbėjo K.Uzėla. – Daugiau mažiau viskas yra kalbų lygyje. Yra pasiūlymų iš šalių, kur tikrai norėčiau važiuoti ir tai nėra kažkokios tiktai užklausos, o agentas rimtai jau kalba. Tačiau dar yra daugybė niuansų ir nežinau kaip viskas išeis. Tikiuosi, kad artimiausių dienų bėgyje viskas bus daug aiškiau.“
Paklausus, kur galėtų futbolininko karjera pakrypti ir kur jis pats norėtų rungtyniauti, K.Uzėla nieko neslėpė. Saugas pasakė kurių šalių klubai domisi lietuvio paslaugomis ir išskyrė, kur pats norėtų rungtyniauti.
„Dabar turiu pasiūlymų iš Italijos, Belgijos, Rusijos, Ukrainos. Tiesa, Ukraina nelabai mane traukia, o labiausiai man imponuoja Belgija. Jie mėgsta jaunus žaidėjus, o pačios šalies aura ir žmonių mentalitetas man labiausiai patinka. Bet pirmiausiai žiūriu į karjeros perspektyvas, o kaip gera ten bus gyventi ir kokie žmonės aplinkui seka tik paskui“, – savo galimus pasirinkimus komentavo futbolininkas.
Saulėtosios Italijos pamokos
K.Uzėla legionieriaus duonos paragavo jau po pirmojo sezono „Žalgiryje“. 2018-2019 metų sezoną jis praleido būtent Feraros SPAL klube, kuris rungtyniauja Italijos antrojoje „Serie B“ lygoje. K.Uzėlai joje pasirodyti nepavyko.
Saugui teko rungtyniauti už jaunimo iki 19 metų komandą, tačiau dėl to jis nėra nusiminęs: treniruotės vykdavo su pagrindine SPAL komanda, o ir pati jaunimo komanda meistriškumu nenusileido Lietuvos čempionato lyderėms.
„Sunku vertinti, kaip ten žaidžia jaunimas. Kai kurių žaidėjų klasė tikrai buvo įspūdinga, kai kurie dabar žaidžia už Italijos jaunimo rinktinę bei „Serie A“ ir „Serie B“ čempionatuose, – kalbėjo K.Uzėla. – Tai komandų lygis pagal meistriškumą būtų kaip „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ Lietuvoje, tačiau kai tau 19 metų, fiziškumas yra visai kitas. Su ta jaunimo komanda būtume gerai pasikapoję A lygoje ir kokią penktą vietą užėmę.“
Italija nebūtų Italija, jeigu K.Uzėlai būtų pamėtėjusi ne tik aukštesnio lygio iššūkių, bet ir visai kitokią futbolo kultūrą.
„Labiausiai išsiskyrė dėmesys futbolui. Praėjus porai mėnesių nuėjus į parduotuvę tave jau atpažindavo, klausdavo kaip sekasi, nors aš net nežaisdavau už pagrindinę komandą. Rungtynių dieną iš viso kosmosas – sausakimšos gatvės, visur plevėsuojančios vėliavos. Tiesa – Ferara mažas miestas, 130 tūkst. gyventojų, bet ten visi gyvena futbolu. Aišku, buvo ir įvairios bazės, stadionai, skirtingai nei Lietuvoje, bet čia jau mūsų problemos“, – etapą Italijoje su džiaugsmu prisiminė K.Uzėla.
Sudegusi galimybė likti Italijoje
K.Uzėla pasakojo, kad nedaug trūko, kad jo karjera Italijoje būtų prasitęsusi – akiratyje atsirado Europoje garsus „Sampdoria“ klubas.
„Jau tą pačią vasarą atsirado nemažai susidomėjimo ir pasiūlymas. SPAL klube dirbęs treneris išėjo į „Sampdoria“ ir tada sulaukiau skambučio prisijungti, – prisiminė K.Uzėla. – Po paskutinių rungtynių Italijoje turėjau paskutinę vakarienę su komanda ir ėjau atsiimti paleidžiamojo rašto. Nuėjęs pakalbėti su sporto direktoriumi sužinojau, kad man jo pasiimti nereikia, nes SPAL sieks mane įsigyti. Tačiau klubams nepavyko susitarti ir likau „Žalgiryje“.
K.Uzėlą iškart apėmė natūralus jausmas – kartėlis dėl nesėkmingų klubų derybų, tačiau kaip matėme šį sezoną, noras siekti daugiau virto į puikų žaidimą. Be to, po puikaus sezono Karolis dabar nėra tikras, kuris kelias būtų buvęs naudingesnis.
„Jeigu kažkas būtų paklausęs to paties pernai, tai be abejonių būčiau pasakęs, kad geriau būtų buvę likti Italijoje. Bet šį sezoną sužaidžiau Europoje, kas yra svarbu jaunam žaidėjui, įgijau svarbios patirties. Žinoma, laimėjau trofėjų, kas man yra svarbu, nes noriu juos laimėti nuolatos. Tad nežinau kaip viskas būtų susiklostę Italijoje. Jeigu dabar žaisčiau „Serie A“, tai tikrai mieliau būčiau pasilikęs Italijoje. Yra kaip yra ir dabar žiūriu, kad viskas ateityje būtų geriau“, – sakė K.Uzėla.
Į rinktinės ateitį žiūri su viltimi
Įspūdingas sezonas „Žalgirio“ komandoje Karoliui atnešė ne tik susidomėjimą iš užsienio klubų. Lietuvis galiausiai pravėrė ir nacionalinės rinktinės duris, o jaunimo iki 21 metų rinktinėje saugui buvo patikėtos ir kapitono funkcijos.
K.Uzėla neslepia džiaugsmo tokiu įvertinimu ir yra įsitikinęs, nors Lietuvos rinktinių rezultatai prasti – ateityje jie gerės.
„Už rinktinę visados yra neeilinis jausmas žaisti, nes tai įvyksta retai, o apie tai svajoji visą gyvenimą. Debiutas iš tiesų įsimins, o kapitono raištis suteikia dar papildomos garbės. Nors rezultatai nebuvo patys geriausi ir liko kartėlis, bet tai ką pavyko padaryti džiaugiuosi ir tikiuosi, kad kitais metais ateis ir rezultatai“, – kalbėjo futbolininkas.
K.Uzėla vyrų rinktinėje debiutavo 2022 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėse su Šiaurės Airija. Lietuva pralaimėjo 1:4, o Karolis aikštėje pasirodė po keitimo, kai 80 minutę leido pailsėti Ovidijui Verbickui.
K.Uzėla šiemet sužaidė trejas rungtynes su vyrų komanda. Futbolo bendruomenė vylėsi, kad jis pasirodys ir daugiau dvikovų. Nors rinktinės treneris Valdas Ivanauskas teigė, kad talentingiausi lietuviai turi žaisti vyrų komandoje, pasitaręs su jaunimo treneriais nusprendė jaunuosius žaidėjus palikti jų amžiaus komandose.
Tad ir Karolis po debiuto rinktinėje vėl patraukė į jaunimo komandą.
„Tikiu, kad esu vertas vietos pagrindinėje komandoje, bet kai buvo paskutinis šansas sužaisti už jaunimą, tai nuoskaudos kažkokios neliko. Vis tiek atstovauji tai pačiai Lietuvai, o iki 21 metų rinktinėje esu kapitonas, kas man irgi yra svarbu“, – teigė K.Uzėla.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, kad V.Ivanauskas tęs darbus rinktinėje, nepaisant esančio konflikto su Modestu Vorobjovu. K.Uzėla to nesureikšmeina ir yra įsitikinęs – rinktinės duris jis vėl pravers, jeigu tik gerai žais.
„Iš mano perspektyvos žiūrint tai nėra svarbu. Jeigu gerai žaisiu treneris neturės kito pasirinkimo, kaip tik pasirinkti mane, dėl to galvos neskauda. O kalbant apie patį trenerį, tai buvau pirmoje stovykloje ir ten buvo gal tik pirmos dvi dienos, kai jis buvo su mumis, o visą kitą vykdavo susirinkimais nuotoliniu būdu, tai net nebuvo tokio šanso artimiau susipažinti su treneriu, tai konkrečiai nieko negaliu kaip ir pasakyti“, – kalbėjo K.Uzėla.
Po ryškaus sezono – į Madridą
Po interviu lrytas.lt portalui K.Uzėla skubėjo krautis lagaminų. Futbolininkas pabrėžė, kad pastarasis sezonas buvo labai įtemptas, tad nori pailsėti. Pirmoji stotelė – Madridas, kurs su bičiuliais futbolininkas ieškos ir geresnių orų.
„Pirmas keletą savaičių skirsiu poilsiui. Su šeima ir draugais norėsiu pakeliauti. Buvo sunkus ir ilgas sezonas, kuriame ir traumų nepavyko išvengti, tai dabar keletą savaičių leisiu pailsėti kūnui ir galvai, o po to grįšiu į individualias treniruotes ir ruošiuosi naujam sezonui“, – sakė K.Uzėla.
